Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens BUAB „Robrona“ bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui Rimantui Petkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Redus LT“ ieškinį atsakovams UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir M. C. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, BUAB „Robrona“, atstovaujama bankroto administratorės Selverijos Šemetienės, ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiojo asmens BUAB „Robrona“ bankroto administratorės įgaliotas atstovas R. P. su ieškinio reikalavimais sutinka. Pritaria ieškovės atstovo teiginiams, kad 2017-02-08 susitarimą reikia vertinti kaip M. Citavičiaus garantiją perėmus iš UAB „Robrona“ darbus apmokėti 6523,46 Eur skolą ieškovei UAB „Redus LT“. Jeigu teismas patenkins UAB „Redus LT“ ieškinį, ši bendrovė atsiimtų savo kreditorinį reikalavimą BUAB „Robrona“ bankroto byloje.

Trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakė pasirašyti 2017-02-01 trišalį susitarimą dėl UAB „Robrona“ 6523,46 Eur neapmokėtos UAB „Redus LT“ sumos apmokėjimo, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo. Darbus savivaldybės užsakymu tiek UAB „Robrona“, tiek vėliau UAB „Išskirtinio būsto statyba“ vykdė laimėjusios pagal įstatymus vykusius konkursus. Be to UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atstovas M. C. negalėjo 2017-02-08 susitarimu garantuoti, kad būtent ši bendrovė laimės savivaldybės organizuotą konkursą dėl likusių UAB „Robrona“ neatliktų darbų atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12, 17 ir 178 straipsnius šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB “Redus LT” ir užsakovo UAB „Robrona“ 2016-10-21 sudaryta Medžiagų pirkimo pardavimo ir mechanizmų, transporto nuomos paslaugų sutartis Nr. 2016/10/21, pagal kurią UAB „Redus LT“ suteikė sutartyje nurodytas paslaugas UAB „Robrona“. Šiuo pagrindu ieškovė pateikė atsakovui UAB „Robrona“ apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2017-01-13 Nr. RED17-0009 6288,77 Eur sumai (627 m³ smėlio ir transporto nuoma); 2017-01-26 RED17-0020 165,72 Eur sumai (5,2 t. dolomitinės skaldos ir transporto nuoma); 2017-01-31 RED17-0027 68,97 Eur sumai (2 m³ sijoto žvyro ir transporto nuoma), t.y. bendrai 6523,46 Eur sumai. 2017-01-31 UAB „Redus LT“ ir UAB „Robrona“ pasirašė skolų suderinimo aktą, kurioje nurodyta, kad atsakovas sutinka su nurodyta 6523,46 Eur skolos sumą.

UAB „Robrona”, atstovaujama direktoriaus R. M., kuri norėjo nutraukti sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (pagrindiniu darbų objekte Klaipėdos g. 74, Gargžduose, užsakovu) sutartį dėl tolimesnių darbų vykdymo, 2017-02-01 pateikė prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pervesti tiesiogiai subrangovui UAB “Redus LT” 6523,46 Eur skolą. Savivaldybei taip pat pateiktas 2017-02-01 trišalis susitarimas, pasirašytas UAB „Robrona” direktoriaus R. M. ir UAB „Redus LT“ direktoriaus D. K., dėl UAB „Robrona“ skolos apmokėjimo, kurį darbų užsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakė pasirašyti. 2017-02-14 raštu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija UAB „Robrona” informavo, kad ji negali nutraukti 2016-10-28 su UAB „Robrona” sudarytos sutarties šalių susitarimu, nes projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 57 „Dėl 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo Lietuvoje“ ir kuriam skirtas atitinkamas finansavimas, o tokia sutartis remiantis 2016-10-28 sutarties 17.3 punkto nuostatomis bus nutraukta 2017-03-06. Rašte taip pat pažymėta, kad 2014-12-30 projekto „Atviro darbo su Jaunimu plėtra Gargždų mieste“, projekto kodas EEE-LT05-SADM-01-K-082, finansavimo laikotarpis baigiasi 2017-04-31 ir iki tos datos turi būti užbaigti darbai pagal 2016-10-28 sutartį. Kadangi UAB „Robrona” 2017 m. pradžioje faktiškai jau nebevykdė darbų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija organizavo naują konkursą likusių neatliktų darbų užbaigimui iki nurodytos datos. Šį konkursą laimėjo UAB „Išskirtinis būsto statyba“, su kuria 2017-03-31 pasirašyta Rangos darbų pirkimo sutartis, kuria ši bendrovė Projekto „Viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimo (statybos) (sklypo kadastrinis Nr. 5520/0009:70) darbai” rangos darbus įsipareigojo atlikti ir perduoti užsakovui iki 2017-04-27.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-02-08 UAB „Redus LT“, atstovaujama direktoriaus D. K., ir UAB „Išskirtinio būstas“, atstovaujama komercijos direktoriaus M. Citavičiaus, sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo UAB „Išskirtinis būstas“ įsipareigojo prisiėmus objektą (užsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija) iš UAB „Robrona“ persirašyti ir prisiimti UAB „Robrona“ 6523,46 Eur skolą. Byloje kilo ginčas kaip vertinti šį susitarimą – ar tai preliminarus susitarimas dėl skolos perkėlimo kaip teigia atsakovų ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai, ar tai yra atsakovus įpareigojantis susitarimas – garantija tiek M. Citavičiaus tiek UAB „Išskirtinio būsto statyba“ sumokėti UAB „Robrona“ 6523,46 Eur skolą UAB „Redus LT“ jeigu UAB „Išskirtinio būsto statyba“ perims BUAB „Robrona“ vykdytus darbus (kaip teigia ieškovės ir BUAB „Robrona“ atstovai). Be to kyla ginčas kaip vertinti 2018-02-08 susitarime nurodytą teiginį, kad „preliminarus skolos prisiėmimo terminas 2017-03-04“. Taip pat byloje kyla ginčas, ar M. Citavičiaus 2017-02-08 sutartį pasirašė savo vardu ar kaip UAB „Išskirtinio būsto statyba“ direktorius ar kaip įgaliotas šios bendrovės atstovas ir ar apskritai jis turėjo teisę pasirašyti tokį susitarimą.

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 str.). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 str.).

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013). Preliminariosios sutarties negalima įvykdyti priverstinai, ji negali būti užtikrinama rankpinigiais (CK 6.98 straipsnio 2 dalis).

Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kurio tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta (CK 6.76 str.). Tai yra šalutinė prievolė ir solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 str.). Perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka; sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą (CK 6.116 str. 1 d.).

Išklausius atsakovo M. Citavičiaus ir UAB „Redus LT“ D. K. paaiškinimus ir jų nurodytus tikruosius tokio susitarimo pasirašymo ketinimus, atsižvelgiant į 2017-02-08 susitarimo esmę, šiame susitarime pavartotus žodžius kaip „įsipareigoja, jeigu paims objektą iš UAB „Robrona“ <...> persirašys skolą 6523,46 Eur“, taip pat išklausius parodymus liudytojo T. D., kurio bendrovė nuomojo techniką UAB „Redus LT“ ir kuris dalyvavo ginčo šalims pasirašant 2017-02-08 susitarimą, teismas sprendžia, kad tai buvo preliminarus susitarimas dėl UAB „Robrona“ skolos perkėlimo. Kaip nustatyta iš proceso dalyvių paaiškinimų ir bylos medžiagos tokio susitarimo vėliau UAB „Redus LT“ ir UAB „Išskirtinio būsto statyba“, kuri laimėjo konkursą ir kuri užbaigė UAB „Robrona“ darbus, nepasirašė, todėl UAB „Redus LT“ neįgijo ir neturi jokios teisės reikalauti priteisti šią sumą nei iš UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nei iš M. Citavičiaus, kuris 2017-02-08 susitarime nebuvo atskira sandorio šalimi. Iš esmės UAB „Redus LT“ savo reikalavimą ir pareiškė tikrajam skolininkui UAB „Robrona“, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo ir dėl 6523,46 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Toks reikalavimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir buvo patvirtintas, įvertinus jo pagrįstumą, tokio reikalavimo UAB „Redus LT“ BUAB „Robrona“ bankroto byloje iki šiol nėra atsisakius. BUAB „Robrona“ bankroto byla nėra baigta. Visa tai įvertinus pripažintina, kad UAB „Redus LT“ nepagrįstai tos pačios skolos sumos reikalauja papildomai solidariai priteisti ir iš M. Citavičiaus ir iš UAB „Išskirtinio būsto statyba“, taip siekdama nepagrįstai praturtėti jų sąskaita.

Teismas nesutinka su ieškovės atstovo teiginiais, kad 2017-02-08 susitarimą galima būtų vertinti kaip M. Citavičiaus ar kaip UAB „Išskirtinio būsto statyba“ laidavimo sutartį už UAB „Robrona“ prievoles, nes šiame susitarime niekur aiškiai neišreiškiamas toks šių atsakovų įsipareigojimas, nenurodoma už kokią konkrečiai prievolę laiduojama ir kada tokia prievolė turėjo būti įvykdyta. Be to 2017-02-08 susitarimu šalys negalėjo garantuoti, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ turėjo neišvengiamai perimti darbus iš UAB „Robrona“, nes šiuos darbus ji galėjo toliau tęsti tik įstatymų nustatyta tvarka laimėjusi pagrindinio darbų užsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos organizuotą konkursą.

Taip pat reikia pažymėti, kad M. Citavičiaus 2017-02-08 susitarimo pasirašymo metu UAB „Išskirtinio būstas“ (dabartinė UAB „Išskirtinio būsto statyba“) direktoriumi nebuvo (buvo laikotarpiu nuo 2009-06-12 iki 2015-12-30) ir nėra jokių duomenų, kad pasirašant tokį susitarimą jis turėjo įgalinimus veikti bendrovės vardu prisiimant kitos bendrovės skolą ir kad tokiam susitarimui pritarė tuometinis UAB „Išskirtinio būstas“ direktorius. Tai, kad UAB “Redus LT” direktorius galimai turėjo M. Citavičiaus vizitinę kortelę, kur anksčiau jis buvo nurodytas kaip UAB „Išskirtinio būstas“ direktorius, M. C. pačiam 2017-02-08 susitarime įrašant, kad jis yra šios bendrovės komercijos direktorius, neatleido UAB “Redus LT” direktoriaus nuo pareigos pasidomėti, ar M. C. turi įgalinimus UAB „Išskirtinio būstas“ vardu prisiimti įsipareigojimus.

Taip pat reikia pastebėti, kad liudytoja R. S. (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus specialistė) teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir prieš tai darbus vykdžiusio rangovo UAB „Robrona“ darbai nesidubliavo, nes padaryti darbai, kurie buvo apmokėti, buvo išminusuoti. UAB „Robrona“ norėjo geranoriškai nutraukti sutartį, todėl toliau buvo skelbiamas konkursas, kad neprarasti Europinių pinigų, kurį nugalėjo UAB „Išskirtinio būsto statyba“, kuri pilnai įvykdė sutartį ir jai už tai buvo apmokėta. Tą patvirtino ir liudytojas A. M., kuris buvo darbų objekte Klaipėdos g. 74, Gargžduose, techninės priežiūros vadovu, kuris taip pat pažymėjo, kad negali būti taip, kad tam tikri darbai, kuriuos atliko UAB „Robrona“, vėliau buvo priimti ir užaktuoti kaip UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atlikti darbai. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad UAB „Išskirtinio būsto statyba“ darbus turėjo perimti iš Klaipėdos rajono savivaldybės, ne tiesiogiai iš BUAB „Robrona“.

Įvertinus nurodytą, pripažintina, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismas nepasisako dėl kitų proceso dalyvių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

Ieškovės ieškininius reikalavimus atmetus, atmestinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų iš atsakovų priteisimo.

Ieškovės ieškininius reikalavimus atmetus, iš ieškovės atsakovams UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir M. C. priteistina kiekvienam po 1332,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir trukmę, į atstovo ruoštų procesinių dokumentų kiekį ir atsakovų atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Ieškovės ieškininius reikalavimus atmetus, iš ieškovės valstybės biudžetui priteistina 24,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Išskirtinio būsto statyba“, j.a.k. 302351346, iš ieškovės UAB „Redus LT“, j.a.k. 302853701, 1332,50 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti atsakovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Redus LT“, j.a.k. 302853701, 1332,50 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Redus LT“, j.a.k. 302853701, valstybės naudai 24,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.