Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Eliai Blaškevičienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daliai Cirtautienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydama:

1) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014-07-16 sprendimą Nr. (7.62)I-6255;

2) Panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-04-09 sprendimą Nr. 11-56-14;

3) Įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių atnaujinti našlės pensijos mokėjimą bei išmokėti nutrauktą našlės pensiją už visą nemokėtą laikotarpį;

4) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 35 str. 1 d. 1 punktas, kuris našlio pensiją sieja su buvimu šeimoje sutuoktinio teisėmis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 daliai ir Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime pateiktam išaiškinimui, kad valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.).

Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014-04-09 sprendimu Nr. 11-56-14 nustatė 14469,35 Lt našlių pensijos permoką, kurią pareiškėjai privalu grąžinti. VSDFV Vilniaus skyrius vėliau priėmė 2014-05-28 sprendimą Nr. 11-57-96, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti našlės pensiją iš pareiškėjos senatvės pensijos. Pareiškėja dėl pensijos permokos su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2014-07-16 sprendimu Nr. (7.62)I-6255 pareiškėjos skundo netenkino.

Pareiškėjos teigimu, tai, kad Pensijų įstatymas tapimą našle sieja tik su sutuoktinio vyro mirtimi yra diskriminacinis ir neatitinka Konstitucinio Teismo 2011-09-28 išaiškinimų, jog asmenų santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Kaip nurodė pareiškėja, nors VSDFV skyrius ir pagrįstai teigia, kad pareiškėjos santuoka su V. G. buvo nutraukta 1980-12-05, tačiau ši data jokios įrodomosios reikšmės našlės pensijos mokėjimo pagrįstumui neturi. Jei pareiškėja iki 1980-12-05 su vyru gyveno šeimoje sutuoktinių teisėmis, tai po minėtos datos su savo vyru gyveno sugyventinių teisėmis. Pažymėjo, kad bendro gyvenimo faktą su vyru įrodo rašytiniai įrodymai: Gyventojų registro tarnybos 2014-05-21 išduotos pažymos Nr. (29)4VA-1256 ir (29)4VA-1257, kurios įrodo, kad tiek pareiškėja, tiek jos vyras iki mirties gyveno vienu adresu Architektų g. 4-11, Vilnius; buto nuomos sutartys bei buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurie parodo, kad pradžioje šio buto nuomininkė buvo vyro motina, vėliau vyras, dar vėliau, t. y. 1992-03-09 šį butą privatizavo pareiškėja, nors tam pirmumo teisę turėjo vyras, o tai reiškia, kad šeima nebuvo iširusi. Akcentavo ir tai, kad 2003 metais kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos liudijimo išdavimo, tačiau šio skyriaus darbuotojai nepasidomėjo, ar pareiškėjos santuoka yra nutraukta, ar ne, o kadangi pareiškėja po santuokos nutraukimo palaikė ryšius su vyru, todėl apie kažkada įvykusią ištuoką pati net nepagalvojo. Todėl jei teismas manytų, kad našlės pensija apskaičiuota pagrįstai, permoka turėtų būti išieškota iš Civilinės metrikacijos skyriaus, nes, jei darbuotojai būtų gerai atlikę savo pareigas, permokos nebūtų. Pabrėžė, kad VSDFV priimdama sprendimą nesivadovavo Konstitucinio Teismo išaiškinimais, o išskirtinai rėmėsi Pensijų įstatymo nuostatomis.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo (b. l. 33–36) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja su 2003-07-18 prašymu kreipėsi į skyrių dėl našlių pensijos skyrimo. Prašyme nurodė, kad miręs sutuoktinis iki mirties buvo sutuoktinis ir kad santuoka nebuvo nutraukta. Prie prašymo pridėjo santuokos ir mirties liudijimus. Išnagrinėjus dokumentus 2003-07-25 sprendimu nuo 2003-04-14 pareiškėjai buvo paskirta našlių pensija. Skyrius priimdamas sprendimą pareiškėjos nesąžiningumu neabejojo. Tačiau 2013 metais buvo atliktas našlių pensijų paskyrimo teisėtumo patikrinimas, kurio metu buvo rasti duomenys apie pareiškėjos santuokos nutraukimą dar 1980-12-05. Atsižvelgiant į tai, nuo 2013-10-01 pareiškėjai buvo sustabdytas našlių pensijos mokėjimas. Santuokos nuraukimo faktą taip pat patvirtino ir Centrinės metrikacijos skyrius. Taigi buvo nustatyta, kad pareiškėja kreipdamasis dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė aplinkybę, kuri turėjo lemiamą įtaką pensijos skyrimui, todėl laikotarpiu nuo 2003-04-14 iki 2013-09-30 pareiškėjai našlių pensija buvo mokama neteisėtai. Pareiškėjai buvo pasiūlyta permoką grąžinti gražiuoju, tačiau pareiškėja iki 2015-05-15 geranoriškai nesielgė, todėl skyrius 2014-05-28 sprendimu Nr. 11-57-96 nuo 2014-06-01 pradėjo vykdyti išieškojimus po 20 proc. kiekvieną mėnesį. Apibendrindami nurodė, kad VSDFV skyrius teisėtai ir pagrįstai pritaikė Pensijų įstatymo nuostatas skirdamas našlių pensiją, nutraukdamas pensijos mokėjimą bei nustatydamas permoką ir priimdamas sprendimą išieškoti permoką.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 68–72) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos skundo teiginiai dėl santykių su vyru palaikymo ir po ištuokos yra atmestini, nes pareiškėja pildydama 2003-07-18 prašymą skirti našlių pensiją pati nurodė, kad santuoka su vyru nebuvo nutraukta. Pareiškėja pateikė melagingus duomenis, todėl pensijos permoka jai buvo apskaičiuota pagrįstai. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad V. G. mirties dieną nebuvo pareiškėjos sutuoktinis, todėl pareiškėja neturėjo teisės į našlės pensiją. Taip pat pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nėra pripažinęs prieštaraujančiomis Pensijų įstatymo nuostatų, todėl VSDFV patvirtindama skyriaus sprendimą dėl permokos apskaičiavimo Konstitucijos nuostatų nepažeidė.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą 2014-12-01 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-21 nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino skundo dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-04-09 sprendimo Nr. 11-56-14 ir VSDFV 2014-07-16 sprendimo Nr. (7.62)I-6255 ir skundą šioje dalyje perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje skundą paliko nenagrinėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-21 nutartyje išaiškino teisę pareiškėjai prašyti teismą įvertinti taip pat ir 2014-05-28 sprendimo Nr. 11-57-96 teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad VSDFV savo poziciją dėl šio sprendimo teisėtumo yra pateikusi 2014-07-16 sprendime Nr. (7.62)I-6255, todėl nurodė, jog yra būtina prašyti teismą įvertinti ir šio sprendimo teisėtumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-21 nutartis pareiškėjai ir jos advokatui buvo išsiųsta 2015-05-22, todėl preziumuojama, kad pareiškėjai ir jos atstovui šios nutarties turinys buvo žinomas ir suprantamas.

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui iki administracinės bylos nagrinėjimo pateikė skundo patikslinimą, kuriame suformulavo naują reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-03-18 sprendimo Nr. PE-SP3-4479 panaikinimo bei pakartojo pirminiame skunde pareikštus reikalavimus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-04-09 sprendimo Nr. 11-56-14 panaikinimo bei dėl paskirtos našlės pensijos mokėjimo atstatymo. Pareiškėja reikalavimo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-05-28 sprendimo Nr. 11-57-96 teisėtumo ir pagrįstumo nepareiškė.

Nustačius, kad pareiškėja prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-03-18 sprendimą Nr. PE-SP3-4479 į teismą kreipėsi nesilaikiusi tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-12 nutartimi pareiškėjos skundą dalyje dėl šio sprendimo panaikinimo buvo atsisakyta priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p. pagrindu. Atskirojo skundo dėl šios nutarties pareiškėja nepateikė.

Kaip 2015-05-21 nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių atnaujinti našlės pensijos mokėjimą bei išmokėti nutrauktą našlės pensiją už visą nemokėtą laikotarpį laikytinas išvestiniu reikalavimu, kildinamu iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-03-18 sprendimo teisėtumo, tačiau nustačius, kad pareiškėja dėl šio sprendimo nėra pasinaudojus privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtu.

Pareiškėja nesuformulavo reikalavimo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-05-28 sprendimo Nr. 11-57-96, todėl 2015-11-16 teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo buvo paprašyta pateikti nuomonę dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų, kas mėnesį vykdant 20 proc. išskaitymus iš kitų pareiškėjai priklausančių socialinio draudimo išmokų (2015-05-28 sprendimo pagrindas). Pareiškėjos atstovas šiuo aspektu teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad permoka iš esmės buvo apskaičiuota nepagrįstai. Tačiau, jei teismas manytų priešingai, permoką grąžintų.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-07-16 sprendimo Nr. (7.62)I-6255, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-04-09 sprendimo Nr. 11-56-14 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių atnaujinti našlės pensijos mokėjimą bei išmokėti nutrauktą našlės pensiją už visą nemokėtą laikotarpį. Nagrinėjant bylą kartu pasisakytina ir dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015-05-28 sprendimo Nr. 11-57-96 teisėtumo ir pagrįstumo (pareiškėjos atstovas dėl šio sprendimo poziciją išdėstė teismo posėdžio metu).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja su 2003-07-18 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ąjį skyrių dėl našlių pensijos skyrimo (b. l. 37–38). Su prašymu pareiškėja pateikė sutuoktinio V. G. mirties liudijimą (b. l. 39), taip pat santuokos liudijimą (b. l. 40). VSDFV Vilniaus skyrius įvertinęs pateiktus dokumentus 2003-07-25 priėmė sprendimą, kuriuo apskaičiavo ir paskyrė pareiškėjai našlių pensiją nuo 2003-04-14 iki gyvos galvos (b. l. 41).

VSDFV atlikęs paskirtų našlių pensijų teisėtumo patikrinimą nustatė, kad pareiškėjai išmokos skyrimas buvo paskirtas neteisėtai (pareiškėja pateikė santuokos liudijimą, nors Civilinės metrikacijos duomenimis pareiškėjos santuoka su V. G. buvo nutraukta dar 1980-12-05), todėl 2014-03-18 sprendimu Nr. PE-SP3-4479, nusprendė nutraukti našlių ir našlaičių pensijos mokėjimą nuo 2013-10-01 (b. l. 44).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-04-09 sprendimu Nr. 11-56-14 (vėliau pakeistas 2014-07-18 sprendimu Nr. 11-56-202, b. l. 50) apskaičiavo 14469,35 Lt našlių pensijos permoka už laikotarpį nuo 2003-04-14 iki 2013-09-30, kuri susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės (b. l. 45). Pareiškėja apie permokos grąžinimą geruoju buvo informuota 2014-04-14 sprendimu Nr. (10.4)3-48669 (b. l. 51).

Pareiškėjai gražiuoju permokos negrąžinus, VSDFV Vilniaus skyrius 2014-05-28 sprendimu Nr. 11-57-96 nusprendė nuo 2014-06-01 išieškoti iš pareiškėjos senatvės pensijos po 20 proc. pensijos kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta nustatyta permoka (b. l. 46).

Pareiškėja su 2014-06-17 ir 2014-06-20 skundais kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti skyriaus 2014-04-09 sprendimą Nr. 11-56-14, grąžinti paskirtos našlių pensijos mokėjimą, grąžinant sulaikytus našlės pensijos mokėjimus bei sustabdyti 2014-05-28 sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas 2014-04-09 sprendimo teisėtumas (b. l. 73–75, 76).

VSDFV 2014-07-16 sprendimu Nr. (7.62)I-6255 pareiškėjos skundo netenkino (b. l. 77–79).

Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066, toliau – ir Nuostatai). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančias Pensijų įstatymo 34 str. 1 dalies nuostatas (nuo 2005-07-01 teisė į našlių pensiją nustatoma pagal Pensijos įstatymo 35 str. nuostatas) teisę gauti našlių pensiją turėjo našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Iš minėtos nuostatos matyti, kad teisė į našlių pensiją įgyjama esant kelioms sąlygoms, t. y. asmuo turi būti našlys, ar našlė bei turėti atitinkamą pensinį amžių. Nuostatų 44 punkte nustatyta, kad prašymą dėl pensijos skyrimo su visais reikiamais dokumentais asmuo paduoda nuolatinės gyvenamosios vietos socialinio draudimo skyriui. Nuostatų 47 punktas reglamentuoja pridedamų dokumentų sąrašą: mirties liudijimas, dokumentas apie asmens amžių, jei tai nenurodyta mirties liudijime, dokumentai, įrodantys mirusiojo asmens stažą, ir santuokos liudijimas. Nuostatų 50 punkte (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo nustatyta, jog socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, nors pareiškėjos ir V. G. santuoka buvo nutraukta dar 1980-12-05, tačiau pareiškėja su 2003-07-18 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl našlės pensijos paskyrimo. Su prašymu pareiškėja pateikė V. G. mirties liudijimą bei santuokos liudijimą. Prašyme parašu patvirtino, jog žinanti, kad nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos mokėjimui, permokėta pensijos suma bus išskaityta Pensijų įstatymo 42 str. tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos ir V. G. santuoka buvo nutraukta dar 1980-12-05, todėl pareiškėja, prašymo VSDFV skyriui padavimo metu, neatitiko asmens, turinčio teisę tokį prašymą teikti statuso, Pensijų įstatymo 34 str. 1 d. nuostatos prasme. Pareiškėja buvo išsituokusi dar iki buvusio vyro V. G. mirties, todėl jam mirus, pareiškėja nelaikytina našle, atitinkamai ir prašymo dėl našlės pensijos skyrimo teikti neturėjo įstatyminės teisės. Pareiškėja siekdama, kad jai būtų paskirta našlių pensija, pateikdama 2003-07-18 prašymą nenurodė vienos iš pagrindinių aplinkybių, turinčių įtakos pensijos mokėjimui (faktas apie ištuoką), todėl VSDFV Vilniaus skyrius, patikrinimo metu nustatęs faktą apie pareiškėjos ištuoką, 2014-03-18 sprendimu pagrįstai nusprendė nutraukti pareiškėjai našlių ir našlaičių pensijos mokėjimą nuo 2013-10-01.

Nustačius faktą apie aplinkybių, turinčių įtakos našlių pensijos skyrimui ir mokėjimui, nenurodymą, 2014-04-09 sprendimu Nr. 11-56-14 pareiškėjos atžvilgiu buvo apskaičiuota 14469,35 Lt našlių pensijos permoka, susidariusi už laikotarpį nuo 2003-04-14 iki 2013-09-30.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-21 nutartyje nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-04-09 sprendimas Nr. 11-56-14 iš esmės laikytinas tarpiniu sprendimu, kuriame užfiksuotos tam tikrą juridinę reikšmę turinčios aplinkybės (susidariusios permokos suma, laikotarpis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas galutiniam sprendimui priimti, nes jie akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Todėl, atsižvelgiant į tai, skundžiamas 2014-04-09 sprendimas, kuris, keliamo ginčo kontekste, laikytinas tarpiniu dokumentu, t. y. sprendimo dėl permokos išieškojimo sudėtine dalimi, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes akivaizdžiai savaime nesukelia teisinių pasekmių – nelemia pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-04-09 sprendimą Nr. 11-56-14, nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai reikalavimas, kurį patenkinus iš esmės nebūtų apgintos asmens teisės, priimtas nagrinėti teisme, byla dalyje dėl teisinių pasekmių nesukeliančio sprendimo panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 punkte įtvirtintu pagrindu kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai.

Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje ir 64 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su suklastotais ar neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu – ne daugiau kaip 20 procentų pensijos per mėnesį (Nuostatų 100 p.). Nuostatų 101 punkte nustatyta, kad išskaitos iš pensijos dydis skaičiuojamas iš pensininkui išmokėtinos sumos. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad našlės permoka pareiškėjai buvo apskaičiuota neteisingai, teisėtu laikytinas VSDFV skyriaus 2015-05-28 sprendimas Nr. 11-57-96, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos išskaičiuoti po 20 proc. pensijos kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta visa permokos suma. Pareiškėja dėl permokos sumos apskaičiavimo (2014-04-09 sprendimas) bei prašydama sustabdyti 2014-05-28 sprendimo vykdymą su 2014-06-09 ir 2014-06-13 skundais kreipėsi į VSDFV, kuri skundžiamu 2014-07-16 sprendimu, patvirtindama, kad našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja savo teisę į našlės pensijos gavimą įrodinėjo faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis bendro gyvenimo su vyru faktą (pareiškėja su vyru iki vyro mirties gyveno viename bute; butą, kuriame gyveno kartu su vyru 1992-03-09 privatizavo pareiškėja, nors tam pirmumo teisę turėjo vyras, kas reiškia, jog šeima net ir po skyrybų nebuvo iširusi). Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau nurodyta, išsituokę asmenys nelaikytini sutuoktiniais, o mirus vienam iš buvusių sutuoktinių, kitas buvęs sutuoktinis našliu/našle nelaikytinas. Tuo tarpu kaip matyti iš ginčui aktualaus teisinio reguliavimo (Pensijų įstatymo 34 str. 1 d., 35 str.), našlių pensiją turi teisę gauti asmuo, su kuriuo nebuvo išsituokęs iki jo mirties ir atitiko kitas įstatyme nustatytas sąlygas. Pareiškėjos ir V. G. santuoka buvo nutraukta dar 1980-12-05, todėl sutuoktiniui mirus 2003 metais, prašymo VSDFV Vilniaus skyriui padavimo metu pareiškėja neatitiko našlės statuso (nebuvo sutuoktinė) Pensijų įstatymo 34 str. 1 d. nuostatos prasme. Pažymėtina, jog siekiant gauti našlių pensiją svarbu turėti buvusio sutuoktinio/-ės statusą, todėl šiuo aspektu pareiškėjos dėstomi argumentai dėl sugyventinių statuso, nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi.

Pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių atnaujinti našlės pensijos mokėjimą bei išmokėti nutrauktą našlės pensiją už visą nemokėtą laikotarpį išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-21 nutartimi.

Netenkintinas ir pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, jog ginčo faktines aplinkybes įvertinus aptarto teisinio reglamentavimo apimtyje, teismui nekyla abejonių dėl ginčui aktualių teisės nuostatų konstitucingumo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad patenkinti pareiškėjos skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pagrindinių reikalavimų, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinamas (ABTĮ 44 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1, 8 p., 127 str., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos G. G. skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-04-09 sprendimą Nr. 11-56-14 nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.