Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo iš dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. T. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė M. T. Marijampolės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui V. B. , prašydama priteisti iš atsakovo 675,13 Lt materialinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2006 m. birželio mėnesį savavališkai jai priklausančiame žemės sklype nupjovė dalį žieminių kviečių. Suaugę, bet dar pilnai nesubrendę kviečiai nupjauti 0,33 ha plote. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriaus 2006-07-10 Nuostolių vertinimo aktas Nr.NA-11-(20.28) (b.l.6). Tačiau susitarti su atsakovu dėl nuostolių atlyginimo nepavyko. Ieškovė prašomos atlyginti turtinės žalos dydį (675,13 Lt) grindė Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriaus 2007-03-05 aktu Nr.ŽŪ-283-(17.42) (b.l.5), kuriame ieškovei padaryti nuostoliai apskaičiuoti vadovaujantis Marijampolės statistikos pateiktomis vidutinėmis grūdų supirkimo kainomis. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti neturinę žalą, kadangi atsakovas savo neteisėtais veiksmais žemina ieškovę kitų žmonių akivaizdoje, atsakovo elgesys sąlygoja padidintą aplinkinių domėjimąsi, todėl ieškovė jaučia nuolatinę įtampą.

Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, nustatė, jog atsakovas nupjovė nesunokusius žieminius kviečius 0,33 ha ieškovei priklausančio žemės sklypo plote, šiais veiksmais pažeisdamas pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems (CK 6.263 str. 1 d.), ir tokiu būdu padarė ieškovei 675,13 Lt turtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Teismas atmetė atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą aplinkybę, jog ieškovė dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi pakartotinai, kadangi šią aplinkybę paneigia bylos duomenys.

Spręsdamas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neteisėtai įėjo į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir atliko jame neteisėtus veiksmus (nupjovė dalį ieškovei priklausančių žieminių kviečių), tokiu būdu pažeisdamas ieškovės teisę į privatų gyvenimą, dėl ko ieškovė patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė teismui neįrodė, jog ji buvo žeminama kitų akivaizdoje ar kad tai iššaukė kitų asmenų padidintą domėjimąsi jos asmeniu, o ieškovei padaryta turtinė žala nėra didelė, konstatavo, jog atsakovas ieškovei padarė 338,00 Lt neturtinę žalą.

Skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas sprendimą, nenurodė dalyvaujančių teismo posėdyje asmenų, nenurodė, kokios bylos aplinkybės yra nustatytos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, t.y. nenustatė civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų. Teismas vadovavosi prielaidomis, liudytojų, kurie net nematė žieminių kviečių nupjovimo fakto, parodymais. Teismas nenustatė, kada buvo padaryta žala, kas ją padarė, kaip buvo nupjauti žieminiai kviečiai, kas matė šį įvykį ir kada. Todėl, atsakovo nuomone, šiuos žieminius kviečius galėjo nupjauti bet kas. Atsakovas nesutinka su priteistos atlygintinos turtinės žalos dydžiu, kadangi ji paskaičiuota pagal 2007 m. kainas, nors žala buvo nustatyta 2006 m. Atsakovas nurodė, kad 2005 m. ieškovė buvo pareiškusi atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovas nuostolius ieškovei atlygino. Atsakovo nuomone, ši byla iškelta dėl tų pačių 2005 m. rudenį pasėtų žieminių kviečių tame pačiame žemės sklype, todėl ieškovė, po žalos atlyginimo dėl to paties dalyko pakartotinai kreipdamasi į teismą, piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas mano, kad ieškovei neturtinė žala iš jo buvo priteista nepagrįstai, kadangi teismas nenustatė už žalą atsakingo asmens.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui V. B. , prašė priteisti 675,13 Lt materialinę žalą ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai padaryti, jog materialinė žala ieškovei atsirado dėl atsakovo kaltų veiksmų. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir sprendžia, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos civilinei teisinei atsakomybei taikyti: priešingi teisei atsakovo veiksmai (ieškovei priklausančių kviečių nupjovimas), kaltė (tyčia), žala (buvo sunaikintas ieškovei priklausantis turtas) ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (ieškovės turtas sunaikintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.).

Apeliantas savo skunde remiasi tuo, kad niekas nematė, kas nupjovė ieškovei priklausančius kviečius ir teigia, jog teismo nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. . Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Muaro krautuvė” su Vilniaus miesto valstybine mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Beinorienė, R. Žižiūnaitė su AB “Panevėžio duona”, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Krapikas su K. Krapiku, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005).

Savo išvadą, jog ieškovei priklausančius kviečius nupjovė būtent atsakovas V. B. , pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų E. A. , S. B. ir D. S. parodymais. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra leistini tokioms aplinkybėms įrodinėti (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Visi šie liudytojai patvirtino, jog 206-07-10 surašant nuostolių įvertinimo aktą atsakovas pripažino, kad ieškovei priklausančius kviečius nupjovė jis (b.l.6,53-55). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šie liudytojai yra Marijampolės savivaldybės administracijos ūkio departamento žemės ūkio skyriaus komisijos nariai, vykdę jiems pavestas pareigas. Tokiu būdu, konstatuotina, jog minėti liudytojai nėra jokiais ryšiais susiję su ieškove, netikėti jų parodymais teismas neturėjo pagrindo. Pastebėtina tai, kad šalys konfliktuoja ir analogiškas atvejis iš atsakovo pusės jau buvo, kuomet atsakovas žąlą atlygino gera valia ir iškelta civilinė byla buvo nutraukta.

Kolegija konstatuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog bylą nagrinėjęs teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertino, t.y. vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir padarė teisingas išvadas, jog dėl ieškovei atsiradusių nuostolių yra kaltas atsakovas.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Teismas rėmėsi CK 2.23 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad atsakovas neteisėtai įėjo į ieškovei priklausančią teritoriją, dėl ko priteisė ieškovei 338,00 Lt neturinės žalos atlyginimo. Kolegija konstatuoja, kad šios teismo sprendimo dalies dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo negalima laikyti pagrįsta ir teisėta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, jog atsakovas pažeidė ieškovės privatų gyvenimą, įeidamas į jai priklausančią atžymėtą privačią teritoriją. CK 2.23 straipsnio 2 dalis privataus gyvenimo pažeidimu laiko ir neteisėtą įėjimą į asmens aptvertą privačią teritoriją. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, jog teritorija yra pažymėta riboženkliais, todėl taikė minėto straipsnio nuostatas. Kolegijos nuomone, ar buvo pažeistas privatus ieškovės gyvenimas svarstytina visų bylos aplinkybių kontekste, visų pirma vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Šiuo atveju reikėtų atskleisti sąvokos „privatus gyvenimas“ turinį, kuris įstatyme nėra apibrėžtas. Privatus yra toks žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje, tai sritis, kur asmuo turi teisę būti paliktas vienas. Kolegija sutinka, kad ieškovei priklausantis sklypas yra jos privati teritorija. Tačiau iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad šalių sklypai tarpusavyje nėra niekaip atskirti, riboženkliai yra pastatyti tik sklypų kampuose. Ieškovės sklype auginami kviečiai, todėl negalima teigti, kad šio sklypo teritorijoje vyksta koks nors privatus ieškovės gyvenimas. Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, ieškovės privatus gyvenimas pažeistas nebuvo, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 338 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Panaikinus šią sprendimo dalį, iš ieškovės atsakovui proporcingai patenkinto reikalavimo daliai, priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. B. ieškovei priteista 338,00 (trys šimtai trisdešimt aštuoni) litai neturtinės žalos atlyginimo ir šią ieškinio dalį atmesti.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės M. T. , a.k. (duomenys neskelbtini) 10 (dešimt litų) žyminio mokesčio atsakovui V. B. , a.k. (duomenys neskelbtini)