Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiųjų Z. L. ir B. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje 1997 m. gegužės 23 d. buvo priimtas nutarimas iškelti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str. (1993-06-10 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija) dėl D. L. tyčinio nužudymo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 1997 m. gegužės 23 d. apie 19.00 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) g., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kietu aštriabriauniu duriamai pjaunančiu peilio tipo įrankiu D. L. buvo padarytas durtai pjautinis kairio širdies skilvelio ir kairio plaučio sužalojimas, pasireiškęs ūmia mažakraujyste, dėl ko D. L. ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, paskirtos užduotys specialistams, apžiūrėti daiktiniai įrodymai, nustatyti ir apklausti visi nustatyti liudytojai, atliktos akistatos bei atlikti visi kiti galimi ir būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau asmuo ar asmenys, įvykdę D. L. nužudymą nustatyti nebuvo.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau – Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS) prokuroras E. Baltrimavičius 2013 m. spalio 15 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (2003 m. redakcija) 212 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 2 p., 94 str. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1995-01-01 redakcija) 49 str. 1 d. 4 p. nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiasis prokuroras M. Rimkus 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimu nukentėjusiųjų Z. L. ir B. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės sutikdamas su Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro 2013-10-15 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, jog šiuo atveju yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, o byloje nėra jokių duomenų, kad šie terminai galėjo būti nutrūkę.

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 2 d. buvo gautas nukentėjusiųjų Z. L. ir B. L. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro M. Rimkus 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro 2013-10-15 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutartimi nukentėjusiųjų Z. L. ir B. L. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro M. Rimkaus nutarimo panaikinimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo taikytos 1961 m. Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino, kadangi 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nustato ilgesnius patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminus, dėl ko šiuo atveju įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taip pat nutartyje nurodyta, jog nukentėjusiųjų prašymas taikyti 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo yra nepagrįstas ir prieštarauja įstatymui.

Teismo posėdyje nukentėjusieji Z. L. ir B. L. prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis ir prokurorų nutarimai naikinami.

Išnagrinėjęs nukentėjusiųjų skundo argumentus, skundžiamus prokurorų nutarimus ir apylinkės teismo nutartį bei teismui pateiktą skundo ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis ir prokurorų nutarimai yra nepagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1997 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas iškelti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str. (veikos padarymo metu galiojusi 1993-06-10 įstatymo redakcija) dėl D. L. tyčinio nužudymo. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų matyti ir tai, jog nors ir buvo atlikta eilė įvairių ikiteisminio tyrimo veiksmų, tačiau nusikalstamą veiką padaręs asmuo ar asmenys nebuvo nustatyti.

1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str. (veikos padarymo metu galiojusi 1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija) numatyta, kad už tyčinį nužudymą baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų. Šio kodekso 49 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 1994-07-19 įstatymo Nr. I-551 redakcija) numatyta, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo šie terminai: 1) vieneri metai nuo tos dienos, kai buvo padaryti nusikaltimai, numatyti šio kodekso 116 str. pirmojoje dalyje, 133, 145, 189, 202, 202¹, 213 str.; 2) treji metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus nusikaltimus, numatytus šio straipsnio 1 punkte; 3) penkeri metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams; 4) dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Minėto kodekso 49 str. 2 d. nurodyta, kad senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujasis nusikaltimas, o 3 d. numatyta, kad senaties eiga sustoja, jeigu padaręs nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. nuostatos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, nustato ilgesnius senaties terminus. Įvertinus nutarties priėmimo momentui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, skundžiamuose prokurorų nutarimuose bei Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje, pagrįstai buvo nurodyta, jog turėtų būti taikomos 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos, reglamentuojančios patraukimo baudžiamojoj atsakomybėn senatį.

Tačiau tiek veikos padarymo metu, tiek ir dabar galiojantys baudžiamieji įstatymai numato, kad senaties terminas taikomas su sąlyga, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos, dėl ko senaties eiga nutrūksta, ir senaties eiga dėl kitų priežasčių taip pat nebuvo sustojusi. Iš minimų įstatymų analizės akivaizdu, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas taikomas ne nusikalstamos veikos, o tik ją padariusio asmens atžvilgiu. Tai reiškia, kad nustatyti senaties terminai taikomi tik tuo atveju, jei įstatymu nustatytą senaties laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senatis taikoma tik tada, kai egzistuoja nurodytų sąlygų visuma, t. y. sprendžiant senaties taikymo nusikalstamai veikai klausimą, pirmiausia turi būti nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir tik po to, nustačius, jog nėra aplinkybių, dėl kurių senaties termino eiga būtų nutrūkusi ar sustojusi, galima svarstyti, ar yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl senaties.

Kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad asmuo ar asmenys, padaręs šią nusikalstamą veiką, būtų nustatyti, o tai kartu rodo, jog informacijos apie nusikaltimą galimai padariusio asmens ar asmenų elgesį po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo taip pat nėra, t. y. nėra jokių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga buvo sustojusi ar nutrūkusi.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog prokurorai ir apylinkės teismas skundžiamuose sprendimuose padarė visiškai neteisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju senaties terminas yra suėjęs, dėl ko ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikinami ir dėl nukentėjusiųjų skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį ir dėl nukentėjusiųjų Z. L. ir B. L. skundo priimti naują sprendimą:

Panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus 2013 m. spalio 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimą atmesti skundą.

Nutartis neskundžiama.