- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-993-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Arvydas Žibas, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- UAB „Gegnelė“
- Ieškovas
- V.
- Trečiasis asmuo
- M. W. J.
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Gintarui Černiauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Gegnelė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo UAB „Gegnelė“, bei pagal atsakovo UAB „Gegnelė“ priešieškinį dėl skolos priteisimo iš V. Z., tretysis asmuo- M. W. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 29345 Lt nuostoliams atlyginti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5, T.1). Nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis, pagal kurią atsakovas privalėjo pilnai pastatyti ir įrengti gyvenamąjį namą. Ieškovas yra vartotojas, sutartyje buvo nurodyta darbų kaina, todėl atsakovas ir privalėjo visą namą pastatyti už šalių sutartą kainą. Tačiau atsakovas darbus atliko nekokybiškai ir jų nebaigė, todėl atsirado nuostoliai. Kad galėtų pabaigti atsakovo nebaigtus darbus ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti.
Atsiliepimas
atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo 44191,98 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 118, T.1). Nurodė, kad atsakovas atliko didžiąją dalį darbų pagal statybos rangos sutartį ir ieškovo žodinius nurodymus, tačiau ieškovas nesumokėjo dalies pinigų už atliktus darbus. Negavęs užmokesčio už atliktus darbus, atsakovas sustabdė tolesnį darbų vykdymą. Be to ieškovas pakeitė durų spyną, todėl atsakovas negali patekti į namo patalpas ir net norėdamas vykdyti tolimesnių darbų. Dėl to ieškovo teisė negali būti ginama, nes jis pirmas pažeidė prievolę, ir prašo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi, o ieškovas laikytinas vartotoju, todėl teismas, spręsdamas ginčą, taikė ir vartotoją ginančias CK nuostatas ( CK 6.681 str. 4 d., 6.672 str. 2 d.). Nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurioje šalys susitarė, jog atsakovo atliekamų statybos darbų ir medžiagų kaina yra 50 000 Lt ir, kad ši kaina yra orientacinė, bet ją turi teisę keisti tik Užsakovas, keisdamas medžiagas ar darbų apimtis (Sutarties 2.1, 2.2 p.). Atsakovas atliko sutartyje neaptartus ir nenumatytus darbus; rašytinių sutarties pakeitimų nebuvo; atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, kuriais jis pagrįstų priešieškinyje nurodytų sumų apskaičiavimą; paties atsakovo darbuotojų nurodytos sumos, kurias jiems skolingas ieškovas ženkliai skiriasi; taip pat skiriasi ir paties atsakovo liudytojų A. M. ir V. K. parodymai apie sunaudotas medžiagas; ekspertizės aktas dėl atliktų darbų kiekių prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas įvertinęs įrodymus, bei tą aplinkybę, kad ieškovas yra vartotojas - priešieškinį laikė neįrodytu, ir nepagrįstu, todėl atmetė (CPK 177, 178, 185 str., 265 str.; CK 6.673 str. 1 d.). Teismas taip pat sprendė, kad ieškinys reiškiamu pagrindu (dėl darbų kokybės) yra nepagrįstas, nes darbai buvo atlikti kokybiškai. Tai patvirtina eksperto išvada, kurioje atsakyta, jog darbai atlikti kokybiškai, tokia išvada neprieštarauja ir paties ieškovo samdyto specialisto išvadai, kurioje nenurodyta, kad darbai būtų buvę atlikti nekokybiškai, o tik pažymima, jog jie nebaigti, ir kiek lėšų reikia jiems pabaigti (b.l. 13-15, T.1). Pats ieškovas, apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad jokių pretenzijų dėl kokybės rangovui nereiškė, tačiau jiems nustojus dirbti, kreipėsi į specialistą, kad jis paskaičiuotų, kiek pinigų reikia, kad pabaigti statybą (b.l. 28, T.2). Teismas ieškinį laikė ir neįrodytu, nes ieškovas prašė priteisti pinigų sumas už darbus, dėl kurių nebuvo tartasi Sutartyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gegnelė“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-09 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino ieškovo ir atsakovo pasirašytos statybų darbų sutarties ir normatyvinio statybos dokumento – sąmatos turinį, netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad iš banko išreikalautos sąmatos negalima laikyti sudėtine rangos sutarties dalimi. Nurodo, jog sudarant statybos rangos sutartį nebuvo žinomos darbų apimtys, todėl susitarta tik dėl orientacinės darbų kainos. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė teismui sąmatos, kurią būtų pats sudaręs ir savo parašu patvirtinęs užsakovas, prieštarauja bylos medžiagai. Byloje yra rangovo pasirašyta darbų sąmata, o iš AB „Sampo bankas“ išreikalauta sąmata pasirašyta užsakovo. Tai reiškia, kad sąmata yra pasirašyta abiejų šalių ir yra sudėtinė statybos darbų sutarties dalis. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas atliko sutartyje nenumatytus ir neaptartus darbus. Darbai buvo atliekami pagal V. Z. patvirtintą darbų sąmatą. Aplinkybę, kad atsakovas neatliko nenumatytų darbų patvirtina ekspertizės aktas, teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti eksperto išvada šioje dalyje. Atsakovui nereikėjo kreiptis į užsakovą dėl darbų kainos pakeitimo, nes jis atliko ne papildomus, o šalių sulygtus ir įvardintus sąmatoje darbus. Ekspertizės akto duomenimis darbai yra užbaigti ir atlikti kokybiškai, todėl ieškovas turi įvykdyti prievolę apmokėti už atliktus darbus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pažeidė imperatyvią bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą sutarties vykdymo metu. Ieškovas, pakeitęs spyną, nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. atsakovo į gyvenamąjį namą neįsileido, todėl dėl ieškovo kaltės atsakovas negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, o taip pat neturėjo galimybės atlikti darbų inventorizavimo. Dėl šių priežasčių nei atsakovas nei jo darbuotojai negalėjo tiksliai nurodyti nei atliktų darbų kiekio, nei sunaudotų medžiagų nei tikslių sumų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. Z. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sąmatą parengė M. W. J. (tretysis asmuo), su atsakovu nebuvo konsultuotasi ir bendradarbiauta. M. W. J. nėra nei viena iš sutarties šalių, todėl jos sudaryta sąmata apskritai negali būti laikoma kaip sutartį keičianti sąlyga net jei ji būtų ruošta kartu su atsakovu. Bendros sąmatos pasirašytos abiejų sutarties šalių nėra. Teismui pateiktoje ieškovo išreikalautoje sąmatoje nurodyti papildomi darbai, kurių atsakovas nevykdė, o jų atlikimui skirtos medžiagos nebuvo pirktos. Sutartis nutrūko dėl atsakovo kaltės, atsakovo darbuotojai dirbo ir turėjo galimybę patekti į statybos objektą. Apelianto teiginys, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbus būtų atlikęs kas nors kitas nepagrįstas. Ieškovas net du kartus prašė teismo prijungi dokumentus, patvirtinančius darbų atlikimą, tačiau teismas atsisakė juos prijungti, nurodydamas, kad dokumentai galėjo būti pateikti anksčiau, tačiau ieškovai negalėjo pateikti anksčiau, nes jų neturėjo, o byla beveik 1,5 metų buvo sustabdyta. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė prijungti dokumentus, todėl pašys teismo juos prijungti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apelianto apeliacinio skundo argumentai susiję su byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų įvertinimo problema, todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.
Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste.
Atsakovas pareikštu priešieškiniu ieškovui nurodė, kad atsakovas atliko didžiąją dalį darbų pagal statybos rangos sutartį ir ieškovo žodinius nurodymus, tačiau ieškovas nesumokėjo dalies pinigų už atliktus darbus, kurie sudaro 44191,98 Lt. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus įrodinėjo atstovo paaiškinimais, banko sąmata ir vėliau atliktu ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atliko šalių sudarytoje sutartyje neaptartus ir nenumatytus darbus, teismui nepateikė įrodymų priešieškinio dydžiui pagrįsti. Teismas konstatavo, kad 2007m. lapkričio 28d. ekspertizės aktas Nr. 11-07/844 dėl atliktų darbų kiekių prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pati ekspertė apklausta teismo posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekio ir pripažino, kad ekspertizė buvo daroma vadovaujantis šalių paaiškinimais, matavimais ir statybos normomis, nepilnai išsiaiškinus kaip yra natūroje. Apylinkės teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus faktinės bylos medžiagos kontekste darė išvadą, kad atsakovo priešieškinis neįrodytas. Teisėjų kolegija kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir nesutikti su teismo konstatuotomis aplinkybėmis neturi teisinio pagrindo.
Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nelaiko, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir jų įvertinimą ( CPK 176, 185 straipsniai). Apeliacinio skundo motyvai teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. gegužės 9d. sprendimą palikti nepakeistą.