- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- A-261-1141-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Trečiasis asmuo
- G. A.
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Viktoras Ivanovas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
dalyvaujant atsakovo atstovui Irmantui Tumui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. A., jo atstovui advokatui Viktor Ivanov,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir G. A., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
A. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2009 m. sauso 14 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-95 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 2009/04-4R-48 ir įpareigoti Departamentą kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus G. A. pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (b. l. 6–11, 13–18) paaiškino, kad kreipėsi į Departamentą su 2008 m. lapkričio 27 d. skundu dėl BAB „Daisora“ administratoriaus veiklos. Pareiškėjo skundui ištirti buvo sudaryta bankrutavusios AB „Daisora“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklos tikrinimo komisija (toliau – ir Komisija), kuri išnagrinėjo skundą. Pareiškėjas nesutinka su 2009 m. sauso 14 d. Departamento sprendimu Nr. (6.16)A2-95 ir 2009 m. kovo 13 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu.
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra bankrutavusios AB „Daisora“ kreditorius ir turi 37695,94 Lt dydžio reikalavimo teisę. Pareiškėjas yra pagrįstai suinteresuotas, kad AB „Daisora“ bankroto byla būtų vykdoma operatyviai, skaidriai ir sąžiningai, o bankroto administratorius tinkamai atliktų savo pareigas. Todėl, pareiškėjo manymu, jis turi reikalavimo teisę šioje administracinėje byloje ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija privalėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Dėl administratoriaus sudarytos taikos sutarties su OOO „Gorizont“ ir UAB „Vivatrans“ pareiškėjas paaiškino, kad BAB „Daisotra“ administratoriaus ataskaita nėra patvirtinta kreditorių susirinkimo, nes 2008 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimai yra apskųsti teismui. Administratoriaus įgaliotas asmuo šios aplinkybės neatskleidė, o Komisija nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti šias ir kitas svarbias tyrimui aplinkybes. Komisijos argumentas, kad administratorius ataskaitą patvirtino bei šios taikos sutarčiai pritarė kreditorių susirinkimas, yra nepagrįstas. Administratorius neįvykdė savo pareigų, atsisakė ginti kreditorių ir AB „Daisotra“ interesus, nes sudarė neteisėtą taikos sutartį su OOO „Gorizont“ ir UAB „Vivatrans“ ir neginčijo didžiulę žalą padariusio sandorio tarp AB „Daisotra“ ir OOO „Gorizont“, pagal kurį AB „Daisotra“ atidavė savo teisę išsireikalauti iš pelningai veikiančios UAB „Vivatrans“ 469300,80 Lt skolą Rusijos įmonei OOO „Gorizont“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti dokumentai, jog OOO „Gorizont“ neegzistuoja. AB „Daisotra“ liko be reikalavimo teisės į UAB „Vivatrans“, o UAB „Vivatrans“ liko neskolinga AB „Daisotra“. Administratorius, sužinojęs, kad OOO „Gorizont“ neegzistuoja, nesiėmė jokių veiksmų ginti kreditorių interesus ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pagal minėtą taikos sutartį OOO „Gorizont“ panaikino visus savo įsipareigojimus, o UAB „Vivatrans“ įsipareigojo sumokėti 40 000 Lt BAB „Daisotra“ ir atsisakyti 70 426,06 Lt kreditorinio reikalavimo jos bankroto byloje. Užuot sumokėjusi BAB „Daisotra“ visą įsiskolinimą, UAB „Vivatrans“ patenkino savo 70 426,06 Lt kreditorinį reikalavimą prieš visus kreditorius (nepaisant jokių eilių). Tokiu būdu administratorius atsisakė perspektyvaus ieškinio ir pažemino bankroto administratoriaus vardą ir reputaciją, G. A. taip elgėsi pridengdamas J. C. ir jo sudarytus sandorius, dėl kurių AB „Daisotra“ buvo paskelbtas bankrotas. UAB „Vivatrans“ nesumokėjo 40 000 Lt, o administratorius nesiėmė jokių veiksmų šią sumą išsireikalauti.
Dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos sutarčių pareiškėjas paaiškino, kad Komisija rėmėsi 2007 m. sausio 3 d. BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolo išrašu, tačiau administratorius, pateikdamas 2007 m. sausio 3 d. kreditorių protokolo susirinkimo išrašą, tyčia nuslėpė apie 2007 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Šiais savo veiksmais G. A. pažeidė Verslo administravimo taisykles. Administratorius neįvykdė 2007 m. vasario 15 d. nutarimo, nuslėpė nuo Komisijos šią informaciją, tuo pažeidė Verslo administravimo taisykles ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas.
Dėl Z. Š. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pareiškėjas nurodė, kad šis tvirtinimas yra neteisėtas. Paaiškino, kad Z. Š. tapo BAB „Daisotra“ kreditoriumi, kai administratorius pateikė Kauno apygardos teismui prašymą pakeisti BAB „Daisotra“ kreditorių Mercedes Benz Bank AG į Z. Š. su 5 441 338 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu ir visus tai patvirtinančius dokumentus. Z. Š. teigimu, jis pats jokiuose BAB „Daisotra“ reikaluose nedalyvavo, pasirašė tik vieną dokumentą (reikalavimo teisių perleidimo aktą), kitais reikalais rūpinosi J. C.. Kyla klausimas, kaip administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė Kauno apygardos teismui 2007 m. rugsėjo 20 d. Z. Š. pasirašytą prašymą ir Z. Š. parašu patvirtintą reikalavimo teisių perleidimo aktų kopiją, nors Z. Š. tokių dokumentų nepasirašinėjo. Pareiškėjas įtaria administratorių dokumentų klastojimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė stabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 20-2-412-08.
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (b. l. 61–65) nurodė, kad Komisija nustatė, kad, teismui patvirtinus taikos sutartį, Komisija neturi teisės abejoti tokios sutarties teisėtumu. Pareiškėjo teiginiai, kad AB „Daisotra“ yra nenaudingos sutartys dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos su UAB „Vivatrans“, UAB „Daimega“, UAB „Alytra“, UAB „Kemi ir Daisotra“, UAB „Transrema“ ir kt., kad nuomininkai vėluoja mokėti nuompinigius, komunalinius mokesčius, neprižiūri išsinuomoto turto, todėl mažėja šio turto vertė, yra neparemti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl Komisija neturėjo pagrindo pripažinti, kad administratorius netinkamai atlieka savo pareigas. Komisija susipažino ne tik su 2007 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolu, bet ir su 2007 m. gegužės 14 d. ataskaita, iš kurios matyti, kokių veiksmų imtasi siekiant nutraukti nuostolingas sutartis, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių sutarčių vertintini kritiškai.
Dėl pareiškėjo prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą atsakovas nurodė, kad nei teismas, nei Vyriausioji administracinių ginčų komisija, nei Departamentas negalėjo vadovautis nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga, priimdamas sprendimą.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo G. A. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (b. l. 67–69, 74) paaiškino, kad pareiškėjas nėra nagrinėjamo administracinio ginčo dalyvis. Jo teisės yra susijusios su jo turimu kreditoriniu reikalavimu bankroto byloje ir yra ginamos bankroto bylą nagrinėjančiame teisme Civilinio proceso nustatyta tvarka. Teigė, kad nuo 2007 m. lapkričio 26 d. taikos sutarties pasirašymo, nuo 2007 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo ir Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pradinis BAB „Daisotra“ kreditorius Daimler Chrysler Bank AG buvo pakeistas nauju kreditoriumi – Z. Š., iki 2008 m. lapkričio 27 d., kai pareiškėjas pateikė skundą Departamentui dėl, pareiškėjo nuomone, netinkamų bankroto administratoriaus veiksmų, vykdant BAB „Daisotra“ bankroto procedūrą, yra praėję daugiau kaip 1 metai, todėl yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą pagal LR viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Dėl administratoriaus sudarytos taikos sutarties su OOO „Gorizont“ ir UAB „Vivatrans“ G. A. paaiškino, kad BAB „Daisotra“ administratoriaus įgaliotas asmuo negali susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, nes bankrutuojanti bendrovė nėra pripažinti šioje byloje civiliniu ieškovu. Jokių duomenų apie OOO „Gorizont“ administratorius neturėjo, be to, teismui, nagrinėjančiam ieškinį dėl skolos iš UAB „Vivatrans“ priteisimo bei sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat nekilo abejonių dėl OOO „Gorizont“ egzistavimo. Ikiteisminis tyrimas prasidėjo jau po taikos sutarties sudarymo, o administratoriui savarankiškai surinkti pareiškėjo skunde nurodytą informaciją buvo neįmanoma.
Šalies argumentai
Dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos sutarčių nurodė, kad pareiškėjas, 2008 m. lapkričio 27 d. pateikdamas Departamentui skundą, nebuvo kėlęs klausimo dėl 2007 m. vasario 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo priimto nutarimo. Kadangi pareiškėjas skunde administratorių kaltino tuo, kad jis neprieštarauja ir nekliudo, kad bendrovės turtu naudotųsi asmenys, kuriems turtas buvo išnuomotas, administratorius pateikė 2007 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, kur patys kreditoriai nusprendė tęsti nuomos sutarčių galiojimą. Kai 2007 m. vasario 15 d. kreditoriai priėmė kitą nutarimą, administratorius kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarčių nutraukimo, taigi administratorius įvykdė 2007 m. vasario 15 d. nutarimą.
Dėl Z. Š. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo paaiškino, kad, nesutikdamas su teisių perėmimu, pareiškėjas CPK bei Įstatymo nustatyta tvarka galėjo ginčyti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį, kurioje nuspręsta ankstesnį kreditorių Daimler Chrysler Bank AG pakeisti nauju kreditoriumi Z. Š..
Šalies argumentai
G. A. prašė teismo priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš pareiškėjo A. B. trečiojo suinteresuoto asmens G. A. naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla AB „Daisotra“, nutarta paskirti AB „Daisotra“ administratoriumi UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 81, 82). 2007 m. birželio 26 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi AB „Daisotra“ pripažinta bankrutavusia, nutarta paskelbti ją likviduojama dėl bankroto, pareiškėjas A. B. pripažintas vienas iš AB „Daisotra“ kreditorių (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 86–92).
2007 m. sausio 3 d. įvyko BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimas, kuriame nuspęsta tęsti šiuo metu galiojančias transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos sutartis su UAB „Vivatrans“, UAB „Daimega“, UAB „Alytra“, UAB „Kemi ir Daisotra“, UAB „Transrema“ ir kt., tomis pačiomis sąlygomis (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 50). 2007 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkime nuspręsta nuo 2007 m. vasario 15 d. nutraukti visas nekilnojamojo turto, teritorijos, transporto ir viso kito BAB „Daisotra“ priklausančio turto nuomos sutartis, pagal kurias nuomininkai delsė sumokėti sutartyse numatytus nuomos mokesčius daugiau kaip 15 dienų (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 108–112). 2007 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime nuspręsta patvirtinti administratoriaus pateiktą ataskaitą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 3 d. iki 2007 m. gegužės 14 d., pritarti administratoriaus darbui bei patirtoms išlaidoms (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 93–99).
2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino 5 157 833 Lt dydžio Daimler Chrysker Bank AG finansinį reikalavimą AB „Daisotra“ bankroto byloje (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 100–101). 2008 m. birželio 12 d. Kauno apygardos teismas nutartimi nutarė patvirtinti 5 442 338 Lt dydžio Z. Š. finansinį reikalavimą AB „Daisotra“ bankroto byloje (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 78–79); nutartyje nustatyta, kad 2007 m. spalio 19 d. nutartimi teismas panaikino 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perdavė nagrinėti iš naujo. 2007 m. spalio 1 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas pakeitė kreditorių AB „Daisotra“ bankroto byloje – kreditorių Daimler Chrysker Bank AG pakeitė nauju kreditoriumi Z. Š. (b. l. 116). 2007 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos administracinis teismas nutartimi patvirtino bankrutuojančios AB „Daisotra“ ir UAB „Vivatrans“, OOO „Gorizont“ 2007 m. lapkričio 26 d. sudarytą taikos sutartį (b. l. 114–115).
2008 m. gruodžio 11 d. Departamente gautas pareiškėjo 2008 m. lapkričio 27 d. skundas dėl G. A. kaip bankroto administratoriaus veiksmų (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 39–40). Pareiškėjas prašė atlikti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jos direktoriaus G. A. veiklos, administruojant BAB „Daisotra“, tyrimą, išanalizuoti kitas įtarimą keliančias aplinkybes bei, nustačius pažeidimus, pritaikyti G. A. atitinkamas nuobaudas, taip pat prašė neleisti laikyti kvalifikacijos egzamino ir neišduoti G. A. naujo pažymėjimo, kol nebus išaiškintos viso su BAB „Daisotra“ netinkamu administravimu susijusios aplinkybės, o, nustačius pagrindus, paskirti nuobaudą – bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą. 2008 m. gruodžio 15 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-55 buvo sudaryta bankrutavusios AB „Daisotra“ bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklos tikrinimo komisija, jai pavesta iki 2008 m. gruodžio 24 d. patikrinti bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklą, vykdant bankroto procedūras bankrutavusioje AB „Daisotra“; įsakyme nurodyta patikrinimo išvadas iki 2009 m. sausio 7 d. pateikti Departamento direktoriui V. N. ir bankroto administratoriui UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 21). 2009 m. sausio 12 d. Komisijos posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo 2008 m. lapkričio 27 d. skundas ir nuspęsta jį laikyti nepagrįstu (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 22–28). 2009 m. sausio 14 d. Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštu Nr. (6.16)A2-95 atsakė į pareiškėjo 2008 m. lapkričio 27 d. skundą ir nurodė, kad administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, administruodamas bankrutavusią AB „Daisotra“, bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė (b. l. 23, 24, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 29–30). Pareiškėjas, nesutikdamas su 2009 m. sausio 14 d. Departamento sprendimu Nr. (6.16)A2-95, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 1–3). Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendime Nr. 2009/04-4R-48 nusprendė A. B. reikalavimo įpareigoti Departamentą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotam asmeniui G. A. paskirti administracinę nuobaudą netenkinti (b. l. 25–29, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 116–120).
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas taikos sutartį su OOO „Gorizont“ ir UAB „Vivatrans“ patvirtino daugiau negu prieš metus nei pareiškėjas su 2008 m. lapkričio 27 d. skundu kreipėsi į Departamentą (b. l. 114–115). Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Teismas konstatavo, kad Departamentas pareiškėjo 2008 m. lapkričio 27 d. skundą dalyje dėl taikos sutarties, patvirtintos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi, vertinimo turėjo palikti nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau teismas padarė išvadą, kad tiek Departamento, tiek Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ginčijamų sprendimų vien dėl to, kad minėtos institucijos pareiškėjos skundus dalyje dėl taikos sutarties vertino ir nagrinėjo, panaikinti nėra pagrindo, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 18 straipsniu Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra privaloma tiek Departamentui, tiek Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kurie negali minėtos sutarties teisėtumo kvestionuoti. Pagal Civilinio kodekso 6.986 straipsnio 3 dalį, jeigu taikos sutartis sudaryta, remiantis rašytiniais dokumentais, kurie, kaip vėliau paaiškėja, yra suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja. Tačiau suklastojimo faktą galima nustatyti tik baudžiamajame procese, ir tik tada civilinio proceso tvarka taikos sutartis turi būti pripažįstama negaliojančia.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2008 m. lapkričio 27 d. pateikdamas Departamentui skundą, nebuvo kėlęs klausimo dėl 2007 m. vasario 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo priimto nutarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, kad AB „Daisotra“ yra nenaudingos sutartys dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos su UAB „Vivatrans“, UAB „Daimega“, UAB „Alytra“, UAB „Kemi ir Daisotra“, UAB „Transrema“ ir kt., yra nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais.
Iš 2007 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkimo išrašo matyti, kad buvo nuspręsta tęsti tuo metu galiojančias transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos sutartis su UAB „Vivatrans“, UAB „Daimega“, UAB „Alytra“, UAB „Kemi ir Daisotra“, UAB „Transrema“ ir kt., tomis pačiomis sąlygomis (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 50). 2007 m. vasario 15 d. kreditoriai priėmė kitą nutarimą, kuriame nuspręsta nuo 2007 m. vasario 15 d. nutraukti visas nekilnojamojo turto, teritorijos, transporto ir viso kito BAB „Daisotra“ priklausančio turto nuomos sutartis, pagal kurias nuomininkai delsė sumokėti sutartyse numatytus nuomos mokesčius daugiau kaip 15 dienų (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 7.1, b. l. 108–112). Bankroto administratorius kreipėsi į UAB „Vivatrans“, UAB „Daimega“ ir „Transrema“ su pranešimais dėl nuomos sutarčių nutraukimo (b. l. 98–100), Kauno apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamos bylos dėl šių sutarčių nutraukimo (b. l. 101–113), taigi bankroto administratorius ėmėsi veiksmų dėl nuomos sutarčių nutraukimo, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos sutarčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad 2007 m. spalio 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pakeitė kreditorių AB „Daisotra“ bankroto byloje – kreditorių Daimler Chrysker Bank AG pakeitė nauju kreditoriumi Z. Š. (b. l. 116). Nesutikdamas su teisių perėmimu, pats pareiškėjas CPK bei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka galėjo ginčyti Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį, tačiau to nepadarė.
Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumas ar neveikimas dėl Z. Š. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo šioje byloje nenustatytas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl 2009 m. sausio 14 d. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. (6.16)A2-95 panaikinimo yra netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Kadangi pareiškėjo skundas minėtoje dalyje yra netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas, teismas konstatavo, kad atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo prašymas įpareigoti Departamentą kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus G. A. pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nurodė kitokius reikalavimus, nei pateikė Departamentui ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai – pareiškėjas prašė įpareigoti Departamentą paskirti G. A. administracinę nuobaudą.
Teismas nesutiko su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, kad bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo atlikimas ar neatlikimas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra bankrutavusios AB „Daisotra“ kreditorius. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos bankroto administratoriaus teisės: šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis disponuoja (3 p.); užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (4 p.) ir t. t. Taigi nuo bankroto administratoriaus veiksmų priklauso ir kreditorių teisės ir teisėti interesai, kadangi kreditoriai yra suinteresuoti, kaip iš bankrutuojančios įmonės turto bus tenkinami jų reikalavimai. Tačiau ši Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos padaryta išvada iš esmės nedaro neteisėtu pačio sprendimo, kadangi sprendimas netenkinti A. B. reikalavimo įpareigoti Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotam asmeniui G. A. paskirti administracinę nuobaudą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tiek Departamentas, priimdamas 2009 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-95, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija, priimdama 2009 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 2009/04-4R-48, nevertino aplinkybių, nustatytų ar būsiančių nustatytomis baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-412-08. Todėl administraciniame procese nėra sąlygų vertinti baudžiamojoje byloje vertinamas anksčiau atliktas administratoriaus veikas, ir dėl to stabdyti administracinę bylą.
Teismas nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo G. A. nesutiko su pareiškėjo pozicija ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Teismas šiuo sprendimu nusprendė pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą, taigi G. A. turi teisę į atstovavimo išlaidų priteisimą. Teismas nustatė, kad už advokato Viktor Ivanov atstovavimą administracinėje byloje ir atsiliepimo surašymą sumokėta 500 Lt (b. l. 89). Ši suma neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punkte nustatyto rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydžio už atsiliepimo pateikimą, todėl padarė išvadą, kad iš pareiškėjo A. B. priteistina 500 Lt išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti.
1. Pareiškėjas skundą dėl administratoriaus veiksmų pateikė laiku ir administracinė procedūra turėjo būti tinkamai vykdoma, kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta 2007 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Tačiau neteisėtų veiksmų užbaigimo momentu turi būti laikoma ne nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimo data, bet šios nutarties įsiteisėjimo data. Nutartis patvirtinti taikos sutartį įsiteisėja per septynias dienas (CPK 295 str.). Taigi administratoriaus įgalioto asmens neteisėti veiksmai, atsiskaitant su UAB „Vivatrans“ pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte, 35 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo tvarką (eiliškumą), buvo baigti 2007 m. gruodžio 13 d.
2. Bankroto administratorius ar administratoriaus įgalioti asmenys nėra viešojo administravimo subjektai, todėl jiems nėra taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Tik skundžiant Departamento, bet ne administratoriaus, veiksmus galėtų būti taikoma Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata.
3. Administratoriaus įgaliotas asmuo, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo nustatytą tvarką, atsiskaitė su UAB „Vivatrans“, - UAB „Vivatrans“ patenkino savo 70426,06 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą prieš visus kreditorius (nepaisant jokių kreditorių eilių), t. y. pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas, pateikdamas Departamentui skundą, kėlė klausimą dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos sutarčių. Apie administratoriaus įgalioto asmens atsikirtimus pareiškėjas nebuvo informuotas, todėl negalėjo pateikti jo atsikirtimus paneigiančius įrodymų. Mano, kad tai nėra naujo klausimo kėlimas, bet įrodymų pateikimas.
5. Įrodymus, atsižvelgiant į pateiktą skundą, turi rinkti Departamentas. Be to, pareiškėjas pateikė skundą pagrindžiančius įrodymus: 2007 m. vasario 15 d. BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame administratorius pats nurodė, kad UAB „Vivatrans“, UAB „Daimega“, UAB „Kemi ir Daisotra“, UAB „Transrema“ netinkamai vykdo nuomos sutartis, jų įsiskolinimai auga ir prašė kreditorių spręsti klausimą dėl nuomos sutarčių nutraukimo.
6. Departamentas netinkamai atliko administravimo procedūrą, neinformavo pareiškėjo apie G. A. atsikirtimus, nesiaiškino reikšmingų aplinkybių, nereikalavo būtinų skundui išnagrinėti įrodymų, netinkamai vertino administratoriaus įgalioto asmens veiksmus.
7. Pareiškėjui nebuvo žinoma apie Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo pakeistas kreditorius bankroto byloje, todėl pareiškėjas teisių perėmimo negalėjo skųsti CPK ir Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
8. Pareiškėjas prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kad būtų galima nustatyti dokumentų klastojimo faktą.
9. Nesustabdžius administracinės bylos nagrinėjimo iki bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 20-2-412-08, nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės pareiškėjo skundui tinkamai ištirti.
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo bankroto administratorius G. A. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:
1. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nežinojo ir neturi jokių duomenų, patvirtinančių, jog Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. patvirtinta taikos sutartis yra suklastota. Suklastojimo faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas.
2. Pareiškėjas iki pat BAB „Daisotra“ bankroto bylos iškėlimo ėjo šios bendrovės valdybos nario pareigas, jis buvo vienas iš didžiausių bankrutuojančios bendrovės akcininkų. Taigi apie tai, jog bankrutuojanti bendrovė turėjo sutartinius santykius su 000 „Gorizont“ dar iki bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas žinojo arba privalėjo žinoti. Tačiau jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas, kaip valdybos narys, prieštaravo sutarčiai su 000 „Gorizont“ sudarymui, ar kitaip bandė užkirsti kelia bankrutuojančiai bendrovei sudaryti sutartį su neegzistuojančia įmone, nėra. Iš to darytina išvada, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis (CK 1.137 str. 3 d.).
3. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis termino pradžią sėja su pažeidimo padarymu, tai yra taikos sutarties, kuri buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 26 d., sudarymu. Todėl šioje įstatymo nuostatoje nurodytas vienerių metų terminas, 2008 m. gruodžio 11 d., kai Departamentas gavo pareiškėjo skundą, jau buvo pasibaigęs.
4. Pareiškėjas netinkamai taiko bei aiškina CK nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimo fakto atskleidimą kitiems asmenims. Sutinkamai su 6.109 str. 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi įstatymas leidžia pranešti skolininkui apie reikalavimo perleidimo faktą, kaip pateikiant jam dokumento, patvirtinančio perleidimo faktą, kopiją, taip ir pateikiant skolininkui kitokius įrodymus apie įvykusį reikalavimo perleidimą. 2007 m. liepos 20 d. reikalavimo teisių perleidimo aktas atitinka šiems reikalavimams ir gali būti laikomas tinkamu įrodymu apie įvykusį reikalavimo perleidimą, nes visų pirma, jis pasirašytas tomis pačiomis šalimis, kurios pasirašė ir 2007 m. liepos 9 d. reikalavimo perdavimo sutartį.
5. Kreditoriaus Daimler Chrysler Bank AG kreditorinis reikalavimas buvo ginčijamas ir šis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartimi. Dėl šios nutarties buvo duotas atskirasis skundas. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti minėtą Kauno apygardos teismo nutartį. Dėl šio kreditorinio reikalavimo buvo teikiamas ir kasacinis skundas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-91/2009 paliko galioti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį, kuriomis buvo patvirtintas kreditoriaus Z. Š. 5 442 338 Lt kreditorinis reikalavimas B AB „Daisotra“ bankroto byloje.
6. Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 11 d. pateikė Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos skundą dėl, jo nuomone, bankroto administratoriaus netinkamų veiksmų vykdant BAB „Daisotra“ bankroto procedūrą. Departamentas šio skundo pagrindu pradėjo administracinę procedūrą, kurios tikslas yra nustatyti ar bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo laikėsi įstatymuose (bankroto) bei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankroto procedūrų atlikimą nustatytų reikalavimų, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo (Viešojo administravimo įstatymo 9¹ str. 1 d.), taip pat taikyti poveikio priemones verslo subjektams (administratoriui), jei minėti įstatymai bei poįstatyminiai aktai verslo subjekto yra pažeidžiami (VAĮ 9¹ str. 2 d. 3 p.). Taigi administracinės procedūros šalimis yra viešasis administravimo subjektas, šiuo atveju Departamentas, atliekantis bankroto administratorių veiklos priežiūros funkcijas iš vienos pusės bei bankroto administratorius ar jo įgaliotas asmuo, kuriuo veikla yra tikrinimą, iš kitos pusės. Taigi tik tarp šių asmenų atsiranda teisinis suinteresuotumas VAĮ 9¹ straipsnio bei ABTĮ 5 bei 3 straipsnio prasmėmis. Pranešimą ar skundą padavęs asmuo šiuo atvejų negali būti pripažįstamas turinčiu teisinį suinteresuotumą viešojo administravimo srityje asmeniu, jo teisės ir pareigos nuo to, ar buvo konstatuotas įstatymų, reglamentuojančių bankroto procedūrų atlikimą pažeidimas ar nebuvo, buvo bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui taikytos administracinės poveikio priemonės ar nebuvo, nesikeičia.
Pagal Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377, 21 punktą tik administratorius, kurio atžvilgiu priimamas Departamento sprendimas, turi teisę skųsti Departamento sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat 15 punktas, sutinkamai su kuriuo, administratorius, kurio administruojamoje įmonėje ar administratoriaus buveinėje atliekamas administratoriaus veiklos tikrinimas, turi teisę pareikšti pretenzijas Departamentui dėl administratoriaus veiklą tikrinančių tarnautojų ar komisijos veikos. Taigi LR ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. 4-377 „Dėl Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ taip pat nesuteikia pareiškėjui teisės skųsti Departamento priimtus sprendimus.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nėra nagrinėjamo administracinio ginčo dalyviu, jo teisių ir teisėtų interesų Departamento 2009 m. sausio 14 d. Sprendimas Nr. (6.14) A2-95 nepažeidė ir negalėjo pažeisti, teismas turėjo pripažinti, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ir šiuo pagrindu priimti sprendimą atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 3 d. konsultacija Nr. 93, publikuota: 2002 m. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 2).
Apeliacinės instancijos tesimo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. ir jo atstovas paaiškino, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos ginčas yra dėl atsakovo sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl administratoriaus veiklos vykdant įmonės bankroto procedūras.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl 2009 m. sausio 14 d. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. (6.16)A2-95 panaikinimo yra netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat teismas nustatė, kad yra netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo prašymas įpareigoti Departamentą kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl bankroto administratoriaus G. A. pažymėjimo ir (ar) leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo.
Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl įrodymų vertinimo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai aplinkybes ir visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus administratoriaus veiklą sudarant taikos sutartį su OOO „Gorizont“ ir UAB „Vivatrans“, taip pat dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos sutarčių nutraukimo bei dėl Z. Š. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Apeliantas savo skundą grindžia pirmosios instancijos teismui pateikto skundo argumentais, kuriuos pirmosios instancijos teismas ištyrė, todėl nėra pagrindo iš naujo jų vertinti. Taip pat pažymėtina, kad dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos sutarčių administratorius 2007 m. gegužės 14 d. pateikė ataskaitą kreditorių susirinkimui ir paaiškino, kad nuomos sutartis nutraukė. Kreditorių susirinkimas šią ataskaitą patvirtino ir pritarė administratoriaus atliktam darbui (VAGK b. l. 98). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad administratorius šioje dalyje veikė priešingai kreditorių interesams.
Administracinis teismas, tikrindamas skundžiamą aktą, vertina jo teisėtumą bei pagrįstumą jo priėmimo dienai. Po akto priėmimo paaiškėjusios naujos aplinkybes gali būti naujo tyrimo objektu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo sustabdyti administracinę bylą iki bus išspręsta baudžiamoji byla, nes jos tyrimas nekliudė išnagrinėti šią administracinę bylą.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad administratorius G. A. taip pat pažeidė Verslo administratorių etikos taisykles. Tačiau skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir pirmosios instancijos teismui šio pažeidimo pareiškėjas nenurodė ir jis nebuvo vertinamas, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo dalyje dėl Verslo administratorių etikos taisyklių pažeidimo negali nagrinėti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nagrinėti skundą dėl atsakovo sprendimo, nes remiantis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu atsakovo sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai bei administraciniam teismui. Pareiškėjas, skųsdamas administratoriaus veiksmus, skundo padavimo termino nepraleido, nes jis nurodo, jog skundžia administratoriaus veiksmus atliktus po Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties. Siekiant nustatyti ar pareiškėjas praleido terminą, turėjo būti įvertinta, kuriuos konkrečiai administratoriaus veiksmus pareiškėjas skundžia ir, nustačius veiksmų atlikimo datą, nuo jos galėjo būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas, numatytas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nepagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėjas praleido nurodytą terminą skundui paduoti. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė atsakovui, kokį pažeidimą padarė administratorius po Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties, todėl daroma išvada, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jo netenkindamas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti šioje dalyje nėra pagrindo, nes teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, iš esmės teisingai išsprendė bylą.
Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.