Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui 607 – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalyse nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovų atžvilgiu priimti sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d.).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Opus Realis“ atsakovui išnuomojo konteinerį pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą OPUS Nr. 0000665. Atsakovas yra dalinai apmokėjęs pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą OPUS Nr. 0000665, tačiau liko 100 Eur skola ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.

Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Opus Realis“ 2017 m. liepos 10 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Opus Realis“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į 607 – ąją daugiabučio namo savininkų bendriją, įskaitant teisę į palūkanas, nuostolius, netesybas ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. liepos 12 d. raštu pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų apmokėjęs įsiskolinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismas, įvertinęs aukščiau pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 100 Eur sumos už suteiktas paslaugas ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (Civilinio proceso kodekso 178 ir 185 straipsniai). Atsakovui laiku neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, atsakovas laikomas pažeidusia sutartinę prievolę (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

2017 m. liepos 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Opus Realis“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui UAB „Juris LT“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Kadangi pagal 2017 m. liepos 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius UAB „Opus Realis“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 100 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas.

2017 m. liepos 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti palūkanų, nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir pan. Ieškovas prašo priteisti 40, 00 Eur kaip išieškojimo išlaidų kompensavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ). MAPKSVPĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Vadovaujantis MAPKSVPĮ 7 straipsniu, iš atsakovo priteisiama 40, 00 Eur kaip išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų kompensavimas.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatomis. Tai yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatas, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 3 dalis). Šalių sudaryta sutartis atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinės sutarties požymius, ieškovas reikalauja taikyti minėtame įstatyme nustatytas palūkanas, todėl teismas taiko šiame įstatyme nustatytą palūkanų normą. Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo 2017 m. II pusmetį, procesinėms palūkanoms apskaičiuoti taikoma 2017 m. I pusmetį galiojusi palūkanų norma, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 140 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1-2 dalys, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 4-5 dalys, 3 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė 15, 00 Eur dydžio žyminis mokestis bei 200 00 Eur dydžio suma advokato pagalbai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas), todėl nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo 607 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. 125114055, 100 Eur (vieną šimtą eurų) skolą, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 140 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-11-08 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) žyminį mokestį ieškovo UAB „Juris LT“, j. a. k. 303262509, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.