Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-07-02 · Byla Nr. TS-116-119/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
TS-116-119/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Mickevičienė
Nuteistasis
G. N.
Kategorijos
Nr. TS-116-119/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-06-03 nutarimo Nr. 59-153 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014-06-03 priėmė nutarimą Nr. 59-153 netaikyti G. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2 p. Nutarime nurodo, kad G. N. neatlikta bausmės dalis 2014-05-29 – 1 metai 3 mėnesiai 13 dienų. Jis anksčiau teistas 7 kartus: už chuliganizmą, tyčinį apysunkį kūno sužalojimą, sukčiavimą, vagystę, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jo duomenų panaudojimą, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar disponavimą. Šiuo metu atlieka bausmę pagal 9 nuosprendžius. Jam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, teismo įpareigojimų nėra pažeidęs. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, teigia, kad didelę įtaką jam turėjo draugas, kuris jį nuolat įtraukdavo į nusikalstamas veikas, pasekmes vertina neigiamai, gailisi. Teigia niekada nevartojęs narkotinių medžiagų, anksčiau išgerdavęs, tačiau 4 metus nevartoja alkoholio, nusprendė atsisakyti jo iš viso. Diskriminacinių nuostatų nuteistojo elgesyje nefiksuojama. Lygina savo nusikalstamas veikas su kitų nusikaltimais, tačiau kaltės neneigia. Bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, tikisi sugrįžti į visuomenę, pakeisti gyvenimo būdą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus jis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nors yra motyvuotas prasmingam užimtumui – savanoriškai ir neatlyginamai atlieka gerovės darbus (tvarko ir prižiūri pasivaikščiojimų kiemelį ir teritoriją), skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, žiūri TV), tačiau bausmės atlikimo metu nedirbo, 9 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 8 kartus baustas, visos 8 nuobaudos galioja. Bausmės atlikimo metu dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietos socialinio orientavimo bei teisinio švietimo programoje. G. N. vidurinio išsilavinimo, be specialybės, iki pirmojo teistumo yra dirbęs valstybės tarnyboje, darbinio stažo neturi, jo teigimu, yra neoficialiai dirbęs užsienyje. Nuteistasis turi lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti, pataisos namai gavę vykdomųjų raštų 28104,24 Lt sumai, pagal antstolio patvarkymą pervesta 300 Lt, pats nuteistasis žalų nedengia, turi didelių skolų, atsiradusių dėl nusikalstamų veikų. Socialiniai ryšiai išlikę, bendrauja su seserimi, sūnumi, pasimatymų metu nelankomas dėl drausmės grupės. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką – vidutinė (81 balai). Komisijos nuomone, G. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principų įgyvendinimo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. N. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. N. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-06-03 nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, prašo taikyti jam intensyvią priežiūrą. Skunde nurodė, kad nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, jame neaptarti jo asmens galimybę integruotis laisvėje charakterizuojantys duomenys, resocializacijos klausimai. 1) Nutartimi konstatuojami jo praeities faktai, tačiau neatsižvelgiama į jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. 2) Komisija neįvertino daugelio itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių: kad jis nepasiduoda neigiamai kitų nuteistųjų įtakai, nesilaiko kriminalinės subkultūros, iki atvykdamas į Vilniaus pataisos namus, neturėjo nuobaudų. Jis yra drausmės grupėje tik dėl to, kad kiti asmenys gali su juo susidoroti, to pasekoje atsisakė keltis į gyvenamąjį korpusą ir buvo paskirtas į drausmės grupę. Jis laikas nuo laiko atsisako keltis į gyvenamąjį korpusą, dėl to jam skiriamos nuobaudos. Kadangi nedirba pataisos namuose dėl drausmės grupės, jis savarankiškai dengia ieškinį, sumokėjo 300 Lt, dirba savarankiškai tvarkydamas teritoriją, kurioje gyvena, už tai negauna jokio atlygio. Komisija teigia, jog turi vaiką su sugyventine, tačiau jokio vaiko su sugyventine nėra. Jo vaikams yra 25 ir 19 metų su kuriais bendrauja laiškais ir telefonu. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi. Nėra linkęs elgtis impulsyviai, retai praranda savitvardą. Komisija pabrėžia, kad jis formuluoja konkrečius ir realistiškus ateities tikslus. Nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių. Komisija teigia, jog bausmės atlikimo metu jis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nors yra motyvuotas prasmingam užimtumui. Tačiau kaip jis gali įvykdyti šias priemones (individualiame plane), jai su juo niekas nedirba, neleidžia dalyvauti įvairiuose renginiuose, užsiėmimuose, eiti mokytis, nors tokį norą jis buvo išreiškęs. Komisija prieštarauja pati sau ir toliau teigia, kad jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje bei socialinių įgūdžių lavinimo programoje ,Mano kelias" 2 versija, taip pat socialinio orientavimo bei teisinio švietimo programoje. Spręsdama lygtinio paleidimo klausimą Komisija turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Komisija be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio jo reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui, jo charakterio dominuojantiems bruožams, vadovavosi tik nusikaltimų pobūdžiu bei jų pavojingumo laipsniu. Šios kategorijos nėra numatytos LR BVK 7 skirsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota jam skiriant bausmę, kurios jis atliko net ¾. Taip pat Komisija nustatinėdama faktines aplinkybes neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, kas padėtų lengviau jam adaptuotis laisvėje. Komisija privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl savo nusikaltimų jis kaltę pripažįsta, visiškai prisiima atsakomybę. Turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius. Supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros. Jo asmens pavojingumo nebuvimą atspindi ne tai jog pataisos įstaigoje atlieka bausmę drausmės grupės sąlygomis, į kurią pateko, siekdamas išsaugoti savo sveikatą, kad su juo nesusidorotų kiti asmenys kurie laikosi kriminalinės subkultūros. Jam buvo atliktas nusikalstamumo rizikos įvertinimas ir nustatyta, jog jis priklauso vidutinės rizikos grupei (81 balai). Komisijos nutarime nėra paminėta, kokios aplinkybės sudaro pagrindą tokiai išvadai padaryti. Priešingai, visame Komisijos nutarimo tekste apie jį atsiliepiama teigiamai, tačiau iš šių teigiamų faktinių aplinkybių Komisija padaro jam neigiamą išvadą. Komisija neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą, o nurodė tik savo nuomonę, manymą, prielaidą, kad jis, būdamas laisvėje, nusikals. Jis nesutinka su Komisijos nutarimo išvada, kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Jo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Jis nubaustas ir įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų, atlikęs. Pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas, padarė jam poveikį visam gyvenimui, jis padarė kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje niekada nenusikals. Jo teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas. Savo gyvenimo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybių resocializuotis, grįžti į visuomenę, šeimą, sudarymą. Mano, kad keičiant elgesį į gerąją pusę, jam labiau padėtų teigiama aplinka, o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Jo atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirtį jis jau yra realizavęs. Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, o likusi neatliktos bausmės dalis yra nedidelė. Jis yra įvykdęs visas lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas, kurios yra privalomos norint būti paleistam ankščiau laiko, o jų nepilnas įvykdymas ne nuo jo priklauso, o nuo pataisos namų. Jo nusikalstamumo elgesio rizika yra žema, o be to, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija neįvardino, kokių kriterijų jis neatitinka. Šiuo atveju komisija teikė prioritetu jo nubaudimo tikslą, o ne nuteistojo pataisymo tikslą.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė bei įvertino visas faktines aplinkybes, bei priėmė teisingą sprendimą. Nėra pagrindo manyti, kad G. N. pasitaisė, kad laikysis įstatymų ir nenusikals, nes jis anksčiau teistas 7 kartus, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Jam buvo l kartą taikytas lygtinis paleidimas, nors lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, bet parodyto pasitikėjimo neįvertino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti, savo elgesio nekeitė, darė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą bausmę pagal 9 nuosprendžius už tyčinių nusikaltimų padarymą. Net būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 9 kartus, baustas 8 kartus ir visos nuobaudos šiuo metu galioja. Bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis G. N. neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nemoka nuosprendžiais priteistų ieškinių nukentėjusiems. Siūlo atmesti nuteistojo G. N. skundą, nagrinėjant klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 59-153 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, jeigu būtų priimta nutartis tenkinti G. N. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pateikė siūlymą nustatyti nuteistajam G. N. šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2015-09-12, dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš G. N. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su to paties teismo 2013-01-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 11 MGL bauda. 2014-02-07 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., pagrindu subendrintos 2013-05-07 ir 2013-01-25 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo ir 11 MGL (1430 litų) bauda. Bausmės vykdymo pradžia: 2010-07-14. Bausmės vykdymo pabaiga: 2015-09-12. Nuteistasis 1/2 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2013-12-06. Neatliktos bausmės dalis 2014-07-02 1 metai 2 mėnesiai 9 dienos.

Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

Sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis G. N. neįvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytų priemonių, bausmės atlikimo laikotarpiu režimo reikalavimus pažeidė 9 kartus, baustas 8 kartus, šiuo metu galioja 8 nuobaudos, jis neskatintas. Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietos socialinio orientavimo bei teisinio švietimo programoje. Turi vidurinį išsilavinimą, specialybės neturi, pataisos namuose nedirba dėl drausmės grupės. Pagal OAsys metodiką, G. N. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 81 balai.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. G. N. iš viso yra teistas 15 kartų, šiuo metu atlieka bausmę pagal subendrintą bausmę pagal 9 nuosprendžius, jis teistas už chuliganizmą, tyčinį apysunkį kūno sužalojimą, sukčiavimą, vagystę, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jo duomenų panaudojimą, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar disponavimą, t.t, dažniausiai už nusikaltimus nuosavybei. G. N. praeityje yra vieną kartą taikytas lyginis paleidimas, kurio laikotarpiu jis laikėsi teismo paskirtų įpareigojimų, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, jis nepateisino teismo pasitikėjimo.

Nors nuteistasis nurodė skunde, kad jis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi daugelio šių priemonių negali įgyvendinti dėl drausmės grupėje esančių ribojimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad į drausmės grupę jis pateko dėl savo sąmoningų veiksmų – režimo reikalavimų pažeidimų, be to, į drausmės grupę jis perkeltas tik nuo 2013-08-01, ir tai nebuvo priežastis nedirbti nuo patekimo į pataisos namus iki šio laikotarpio. Nors jis nurodo, kad visi jo drausmės pažeidimai – tai atsisakymas vykdyti pareigūnų nurodymus keltis į gyvenamąjį korpusą, jis priverstas juos daryti savisaugos tikslu, siekdamas apsaugoti savo sveikatą, tačiau jis nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad pareigūnų reikalavimų vykdymas būtų sukėlęs realią grėsmę jo sveikatai (vienų tyrimų metu atsisakė nurodyti asmenų, kurie neva kelia grėsmę jo saugumui pavardes, kitų tyrimų metu jo nurodyti faktai dėl psichologinio ar fizinio smurto iš kitų nuteistųjų naudojimo jo atžvilgiu nepasitvirtino). Kaip matyti iš 2013-05-29 tarnybinio tyrimo išvados Nr. 33-101, jis atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, nes jam netiko kambario plotas, 2013-07-01 baustas už pareigūno nurodymo atidengti naktinį apšvietimą nevykdymą. Šių nustatytos tvarkos reikalavimų nevykdymas bausmės atlikimo metu, neigiamai apibūdina nuteistojo asmenį, verčia abejoti nuteistojo teiginiu, kad jis padarė kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje niekada nenusikals, savo gyvenimo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo metu G. N. atlieka bausmę už daugetą nusikaltimų, kuriais padarytos didelės žalos nukentėjusiesiems, tų žalų didžioji dalis nėra atlyginta, todėl tikėtina, kad taikant lygtinį paleidimą nebus patenkinti ir nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistasis skundžiasi, kad neatsižvelgiama į jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Teismas atmeta šį jo argumentą, kadangi iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame konstatuoti tiek neigiamai, tiek teigiamai jo asmenybę charakterizuojantys faktai, tiek iš jo praeities gyvenimo laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu (buvę teistumai, jo veiklos pataisos namuose pobūdis, dalyvavimas socializacijos ir integracijos programose, nustatytų režimo reikalavimų laikymasis, išsilavinimas, požiūris į darbą, ateities planus, gyvenimo sąlygos laisvėje, socialiniai ryšiai, žalos atlyginimas ir pan.), todėl nuteistojo asmenybė yra apibūdinta visapusiškai. Teismas vertina, kad minėtame nutarime nurodyta pakankamai daug informacijos apie nuteistojo asmenybę, tiek teigiamus tiek neigiamus jo bausmės atlikimo metu faktus. Nuteistasis klaidingai vertina, kad išvada, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals ateityje grindžiama tik jo ankstesniais teistumais. Tokią išvadą leidžia daryti, ne tik jo veikos, padarytos iki teistumo, tačiau ir jo elgesys pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu, minėti drausminiai pažeidimai. Jis bausmės atlikimo metu 9 kartų pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus, buvo baustas 8 kartus, paskutinis pažeidimas padarytas 2014-02-06. Tai, kad jis daro draudžiamas veikas bausmės atlikimo metu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ignoruos teisės aktų reikalavimus ir būdamas laisvėje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo principu, laikytina, kad nuteistojo G. N. atliktos bausmės terminas yra per trumpas, kad paskirtos bausmės tikslai būtų pasiekti, jo elgesys laisvės atėmimo vietoje neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog būdamas laisvėje jis nedarys nusikalstamų veikų. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-06-03 nutarimu Nr. 59-153 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam G. N. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo G. N. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 3 d., 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

netenkinti nuteistojo G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-06-03 nutarimą Nr. 59-153 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. N..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Mickevičienė(parašas)