Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui R. S., trečiasis asmuo – A. Š., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), prašydamas priteisti iš atsakovo R. S.: 208,63 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2013-11-01 Ukmergėje dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė RENAULT LAGUNA nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tad „COMPENSA TOWARZYSTWO UBEZPIECZEN S.A. VIENNA INSURANCE GROUP“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgęs į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino, išmokėdamas 208,63 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuomet ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 14 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo minėtai bendrovei išmokėtą 208,63 Eur draudimo išmoką. Teigia, kad jis, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju atsakovas) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki šiol atsakovas nėra sumokėjęs 208,63 Eur.Nei atsakovas R. S., nei trečiasis asmuo A. Š. nepateikė teismui atsiliepimų į ieškovo patikslintą ieškinį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus pilnai palaikė. Papildomai nurodė, kad trečiojo asmens A. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamas iš atsakovo R. S. arba jam šios išlaidos turėtų būti neatlyginamos.Trečiojo asmens atstovas neprieštaravo, kad ieškovo reikalaujamos sumos būtų priteistos iš atsakovo, tačiau kategoriškai nesutiko su tuo, jog jo atstovaujamojo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos irgi iš atsakovo. Trečiojo asmens atstovo nuomone, šios išlaidos turi būti priteisiamos būtent iš ieškovo, kuris be jokio pagrindo buvo pareiškęs ieškinį A. Š..

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovui LR Transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo R. S. : 208,63 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (208,63 Eur) nuo 2016-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui A. Š. iš ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro 260 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė trečiajam asmeniui A. Š. iš atsakovo R. S. 160 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovo R. S. 3,52 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas atsižvelgęs į tai, kad 2013-11-01 apie 12.15 val. Ukmergėje, sankryžoje prie Lukoil degalinės, įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas atsakovas R. S., kuris vairavo transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuri nustatyta tvarka nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, į tai, jog ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras kompensavo išmokėtą draudimo išmoką (208,63 Eur) už minėta neapdrausta transporto priemone padarytą žalą trečiajam asmeniui, padarė išvadą, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, t.y. R. S.. Todėl ieškinį tenkino, iš atsakovo R. S. ieškovui priteisė 208,63 Eur dydžio išmoką. Teismas konstatavo, kad į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę ir tretieji asmenys. Padarė išvadą, kad A. Š. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra racionalios, pagrįstos ir būtinos tik 420 Eur sumoje. Spręsdamas klausimą, kas turi atlyginti trečiojo asmens A. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas įvertino ieškovo veiksmus. Teismas konstatavo, kad ieškovas prieš pradedant procesą nebuvo pakankamai apdairus. Ieškovui buvo žinoma, jog A. Š. dar iki eismo įvykio buvo pardavęs transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad jis neigė eismo įvykio deklaracijoje nurodytu laiku vairavęs parduotą transporto priemonę; jog dėl šio įvykio, pagal A. Š. pareiškimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Ši informacija ieškovui (jo vardu veikiančiai draudimo bendrovei) buvo pateikta nedelsiant, kai tik A. Š. sužinojo apie jam pareikštas pretenzijas. Teismo nuomone, ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo pareigą pasidomėti minėto ikiteisminio tyrimo rezultatais. Teismas įvertinęs ieškovo raštus ir kitą medžiagą, padarė išvadą, jog ieškovo veiksmai, siekiant gauti reikiamą informaciją, buvo ypač neprofesionalūs. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra profesionalus subjektas, turintis atskirą teisės departamentą, tad jam nebuvo jokių kliūčių ir sunkumų išsiaiškinti reikiamą informaciją prieš kreipiantis į teismą su reikalavimais A. Š.. Juo labiau, kad turima informacija kėlė pagrįstų abejonių dėl A. Š. kaltės; tad ieškovas privalėjo prieš kreipiantis į teismą būti atidesnis ir rūpestingesnis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir prasidėjus teisminiam procesui. A. Š., gavęs ieškinį, buvo susisiekęs su ieškovu, jam pateikė atitinkamą informaciją, tačiau ieškovas į tai nereagavo. Vėliau atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, prie jo be kita ko pridėjo prokuratūros 2014-06-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio akivaizdu, kad ginčo automobilį vairavo ne A. Š., bet R. S.. Ieškovas šiuos dokumentus gavo 2016-01-15, tačiau patikslintą ieškinį teismui pateikė tik 2016-02-29, t.y. praėjus tik beveik 1,5 mėnesio laiko tarpui po neginčijamos informacijos apie tinkamą atsakovą gavimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2016-02-05 vyko parengiamasis teismo posėdis, tačiau ieškovas nei iki parengiamojo teismo posėdžio, nei jo metu iš esmės nesiėmė jokių realių veiksmų, jog nebūtų didinamos A. Š. bylinėjimosi išlaidos. Be to, pažymėjo ir tai, kad ieškovas patikslinęs savo ieškinį A. Š. nurodė trečiuoju asmeniu, tačiau realiai nebuvo būtina to daryti, nes bylos išsprendimas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, negalėjo turėti jokios įtakos jo (A. Š.) teisėms ir pareigoms. Tad teismas konstatavo, kad ieškovas savo netinkamu elgesiu neabejotinai yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų A. Š. susidarymą.Teismas vertindamas A. Š. veiksmus, sprendė, jog A. Š. iš esmės atliko visus būtinus veiksmus, kuriuos tokioje situacijoje būtų atlikęs kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo. Teismas vertino ir tai, kad iš dalies ieškovą galėjo suklaidinti ir nesąžiningi atsakovo R. S. veiksmai, sąlygoję klaidingų duomenų nurodymą eismo įvykio deklaracijoje. Todėl sprendė, kad vis tik dalis atsakomybės dėl A. Š. susidariusių bylinėjimosi išlaidų tenka ir R. S.. Todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais padarė išvadą, kad yra pagrindas A. Š. patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (420 Eur) priteisti atitinkamai iš ieškovo 260 Eur, o iš atsakovo – 160 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas LR Transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-17 sprendimo dalį, kuria iš Biuro A. Š. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir A. Š. prašymo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš Biuro netenkinti; priteisti iš atsakovo Biuro sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nurodo, kad priešingai negu mano pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Biuras, tiek pateikdamas ieškinį A. Š., tiek jį tikslindamas atliko neteisėtus procesinius veiksmus. Biuras gavęs iš A. Š. jokiais įrodymais nepagrįstą informaciją, jog pildant eismo įvykio deklaraciją, A. Š. asmens duomenimis neva buvo pasinaudota, netgi pats už A. Š. stengėsi surinkti pastarojo teiginius pagrindžiančius įrodymus – 2014-05-29, 2014-07-17 ir 2014-09-04 raštais kreipėsi į policiją, prašydamas pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Biurui nebuvo pateikta nei prašoma informacija, nei atsakymas, kodėl ji neteikiama. Nors policija dar 2014-08-08 raštu Nr.10-88-S-6512 išsiuntė A. Š. 2014-06-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau šio nutarimo A. Š. Biurui iki ieškinio pareiškimo teisme taip ir nepateikė. A. Š. tik kartu su 2015-12-09 atsiliepimu į Biuro 2015-11-20 ieškinį pateikė 2014-06-27 policijos nutarimą, kuriame nurodyta, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne jis, o R. S.. A. Š. advokatas ignoravo Biuro prašymus, siekdamas gauti tinkamo atsakovo duomenis, 2016-02-05 įvykusiame teismo posėdyje paprašė teismo išreikalauti iš policijos ikiteisminio tyrimo medžiagą. Apelianto teigimu, šiuo atveju būtent dėl R. S. neteisėto ir A. Š. bei pastarojo advokato netinkamo procesinio elgesio buvo ne tik bereikalingai sugaištas Biuro ir teismo laikas, bet ir patirtos visų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidos. R. S. yra tikrasis 2013-11-01 įvykusio eismo įvykio kaltininkas. R. S. nepranešė Biurui apie eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą. A. Š., nors ir atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, savalaikiai nepateikė savo teiginį, kad jis nėra eismo įvykio kaltininkas, pagrindžiančių įrodymų. Tretysis asmuo A. Š. atsiliepimu prašė atmesti kaip nepagrįstą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundą ir priteisti A. Š. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. Š. tik sužinojęs apie pareikštą pretenziją iškart informavo Biurą apie susidariusią situaciją, taip pat parašė pareiškimą Vilniaus apskrities VPK viršininkui. VĮ „Regitra“ 2013-05-02 išduota pažyma apie pasikeitusių duomenų registravimą nenuginčijai tvirtina tai, kad A. Š. nuo 2013-05-02 nebuvo automobilio savininkas, tačiau ieškovas elgdamasis nerūpestingai neatkreipė dėmesio į šią faktinę aplinkybę, nesiaiškino kas yra turto savininkas bei eismo įvykio kaltininkas. Apelianto nerūpestingumą rodo ir tai, kad A. Š. atsiliepimu į ieškinį pateikė prokuratūros 2014-06-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo akivaizdžiai nurodoma, kad A. Š. nebuvo įvykio kaltininkas, tačiau ieškovas gavęs minėtą atsiliepimą 1,5 mėnesio tikslino tinkamą atsakovą ir tik 2015-02-29 pateikė patikslintą ieškinį. Nėra teisinio pagrindo didinti A. Š. naštą ir kaltinti jį dėl nepranešimo apie ikiteisminį tyrimą. A. Š. pateikė visus paaiškinimus Biurui ir teismui, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo manyti, kad A. Š. nebuvo tinkamai atidus ar rūpestingas be kita ko, A. Š. pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją, kuri grindžia, kad jis mėgino ginčą spręsti iki teismo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad biuras į A. Š. advokatą kreipėsi 2016 m. 02 mėn. 02-03 d., t.y. likus dienai iki teismo posėdžio, todėl apeliantas klaidina teismą, pateikdamas netikslią informaciją, nesąžiningai siekia išvengti išlaidų. Trečiojo asmens teigimu ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir šiuo metu vengia savo veiksmų padarinių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) str.). Nagrinėjamu atveju kvestionuojama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro trečiojo asmens A. Š. naudai priteista 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik apeliacinio skundo ribose.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jo teigimu šiuo atveju būtent dėl atsakovo R. S. neteisėto ir A. Š. bei pastarojo advokato netinkamo procesinio elgesio buvo ne tik bereikalingai sugaištas Biuro ir teismo laikas, bet ir patirtos visų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, jog R. Š., nors ir atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato savalaikiai nepateikė savo teiginį, kad jis nėra eismo įvykio kaltininkas, pagrindžiančių įrodymų. Apelianto teigimu nėra pagrindo konstatuoti, jog Biuras tiek pateikdamas ieškinį A. Š., tiek jį tikslindamas atliko netinkamus procesinius veiksmus. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2015-11-27 pateikė teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise; atsakovu nurodė A. Š.. Vėliau, t.y. 2016-02-29, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodė R. S., o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, - A. Š.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. Š. dar iki eismo įvykio buvo pardavęs transporto priemonę RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad jis neigė eismo įvykio deklaracijoje nurodytu laiku vairavęs parduotą transporto priemonę; dėl šio įvykio, pagal A. Š. pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir pan. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino įrodymus, nuosekliai išdėstė teisinius bei faktinius argumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamo A. Š. bei pastarojo advokato procesinio elgesio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kai tik A. Š. sužinojo apie jam pareikštas pretenzijas, jis aukščiau nurodytą informaciją apie susidariusią situaciją nedelsiant pateikė ieškovui (jo vardu veikiančiai draudimo bendrovei) t.y. nurodė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir neklaidino ieškovo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo pareigą pasidomėti ikiteisminio tyrimo rezultatais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas ne kartą raštais kreipėsi į policiją, prašydamas pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau ieškovas gavęs iš policijos 2014-10-29 raštą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame buvo nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK atliktas ikiteisminis tyrimas byloje 2014-06-27 nutrauktas vadovaujantis LR BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepaprašė policijos pateikti priimto procesinio sprendimo, nepateikė prašymo susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tuo tarpu byloje pateikta VĮ „Regitra“ 2013-05-02 išduota pažyma apie pasikeitusių duomenų registravimą, iš esmės patvirtina, kad nuo 2013-05-02 A. Š. nebuvo automobilio savininkas. Pažymėtina, jog prasidėjus teisminiam procesui, atsakovas pateiktame atsiliepime taip pat nurodė minėtas teisiškai svarbias aplinkybes bylos nagrinėjimui, pateikė prokuratūros 2014-06-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad ginčo automobilį vairavo ne A. Š., bet R. S.. Ieškovas šiuos dokumentus gavo 2016-01-15, tačiau patikslintą ieškinį tinkamam atsakovui pateikė tik 2016-02-29 praėjus beveik 1,5 mėnesio laiko tarpui po informacijos apie tinkamą atsakovą gavimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo ir tai, kad ieškovas nei iki parengiamojo teismo posėdžio (2016-02-05 vyko parengiamasis teismo posėdis), nei jo metu iš esmės nesiėmė jokių realių veiksmų, jog nebūtų didinamos A. Š. bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas yra profesionalus subjektas, turintis atskirą teisės departamentą, tad jam nebuvo jokių kliūčių ir sunkumų išsiaiškinti reikiamą informaciją prieš kreipiantis į teismą su reikalavimais A. Š.. Ieškovas, turintis teisminės patirties, galėjo įvertinti iš kokių asmenų jis gali reikalauti priteisti regreso tvarka atlygintus nuostolius.Kaip matyti iš bylos duomenų, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šioje byloje trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Apeliantas, dėl tinkamo atsakovo parinkimo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą pripažino iš dalies atsakingu už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas, trečiasis asmuo nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame išdėstytais argumentais ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.