- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-08
- Bylos Nr.
- 2S-44-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- I. D., K. B., G. B., M. N.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-44-115/2009
Teisėjas Gintaras Seikalis Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.1; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. sausio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje Nr. 2-10595-294/2008 pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. D. , K. B. , G. B. , M. N. , dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) ji ir velionis G. B. gyveno faktinėje santuokoje nuo 2004-06-08 iki 2008-07-03, kuomet velionis mirė; 2) G. B. mirties dieną ½ dalis viso jo vardu neregistruotino ir registruoto turto, įgyto nuo 2004-06-08 iki 2008-07-03, t.y. ½ poilsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir namų apyvokos reikmenys, esantys šiame bute priklauso pareiškėjai (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-09-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino pareiškėjai 126 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 24). Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nors pareiškėja savo prašymą nustatyti juridinius faktus argumentuoja tuo, jog santuoka tarp G. B. ir I. D. faktiškai buvo iširusi, tačiau pripažinti santuoką nutraukta gali tik teismas (CK 3.53 str., 3.57 str., 3.62 str.), o santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 str. 1 d.). Pareiškėjos prašomo juridinio fakto, kad ji ir velionis G. B. gyveno faktinėje santuokoje, nustatymas reikštų ne ką kitą, kaip santuokos tarp G. B. ir I. D. nutraukimą, kas šioje byloje yra negalima. Be to, tokio juridinio fakto nustatytas reikštų ir tai, jog vienai santuokai esant nenutrauktai, buvo sudaryta kita santuoka, t.y. buvo pažeistas monogamijos principas (CK 3.3 str. 2 d.). Antrasis pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas yra išvestinis iš pirmojo, todėl taip pat nenagrinėtinas teisme, kaip ir pirmasis (LR CPK 137 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėja L. V. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-26 nutartį. Pareiškėja nurodo, kad faktiškai santuoka tarp velionio G. B. ir I. D. iširusi nebuvo, tačiau teismas neįvertino fakto, jog G. B. dar 2008-02-04 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką ir laikyti, jog santuoka faktiškai nutrūko nuo 1998 metų balandžio mėnesio. Teismas nevertino aplinkybės, jog G. B. faktiškai nepažeidė monogamijos principo, kadangi pats buvo įsitikinęs ir suvokė, jog santuoka su buvusia sutuoktine I. D. faktiškai buvo nutraukta dar 1998 m. balandžio mėn. Be to, pareiškėja nurodo, kad CK nenurodo, jog negalima sudaryti partnerystės, jeigu esi susituokęs. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja mano, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos L. V. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal LR CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal LR CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė pripažinti, kad pareiškėja L. V. ir G. B. gyveno faktinėje santuokoje nuo 2004-06-08 iki 2008-07-04, kuomet G. B. mirė, bei prašė pripažinti, kad ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai L. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, nes teismas negali nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėja ir G. B. gyveno faktinėje santuokoje. G. B. mirties dieną nebuvo nutraukęs santuokos su I. D. , todėl juridinio fakto nustatymas, jog pareiškėja ir G. B. gyveno faktinėje santuokoje nesukels jokių juridinių pasekmių (LR CPK 447 str.). Taip pat ypatingosios teisenos tvarka negali būti nagrinėjamas ir išvestinis reikalavimas dėl ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo L. V. bendrąja daline nuosavybe. Teisėjų kolegija mano, kad pareiškėja nurodytu jungtinės veiklos pagrindu G. B. turto dalies gali reikalauti tik ieškininės teisenos tvarka, t.y. CPK nustatyta tvarka pareikšdama ieškinį mirusiojo sugyventinio turto paveldėtojams.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi pareiškėjos L. V. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-26 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10595-294/2008 palikti nepakeistą.