Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-06 · Byla Nr. 2SA-328-823/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-06
Bylos Nr.
2SA-328-823/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20741-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Suinteresuotas asmuo
T. M., L. M.
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-328-823/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20741-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 129.4.; 129.15 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys T. M. ir L. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Antstolė I. K., vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-149-545/2011 dėl 1 096,61 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Vilniaus miesto savivaldybės suinteresuotų asmenų L. M. ir T. M. naudai, 2013 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, o 2013 m. gegužės 20 d. skolininkui Vilniaus miesto savivaldybei išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą.

Šalies argumentai

Skolininkas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į antstolę I. K. skundu dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0139/13/01523, prašydamas panaikinti 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013 m. gegužės 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą bei 2013 m. gegužės 20 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Nurodė, kad antstolė neteisėtai pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0139/13/01523 ir pažeidė jai kaip antstolei keliamus veiklos teisėtumo reikalavimus. Nei viename L. M. ir T. M. teiktame procesiniame dokumente nebuvo nurodytas jų atsiskaitomosios sąskaitos numeris, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas 2012 m. gruodžio 20 d. raštu paprašė L. M. ir T. M. pateikti informaciją apie atsiskaitomąją sąskaitą. Nei L. M., nei T. M. atsakymas su atsiskaitomosios sąskaitos numeriu Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nebuvo gautas. Vilniaus miesto savivaldybei įvykdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą sutrukdė patys išieškotojai – L. M. ir T. M. savo nesąžiningais veiksmais, t. y. nenurodydami atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią turėtų būti pervedamos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Antstolė, kaip asmuo, valstybės įgaliotas atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, turėjo dėti pastangas išsiaiškinti faktines aplinkybes, tarp jų ir faktą, ar išieškotojai kreipėsi į skolininką dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Vilniaus miesto savivaldybė kaip skolininkė vykdymo procese buvo sąžininga: 2013 m. birželio 3 d. raštu pateikė antstolei I. K. paaiškinimus, gavusi antstolės patvarkymą ir raginimą, iš karto apmokėjo T. M. ir L. M. priteistas bylinėjimosi išlaidas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės teisės ir teisėti interesai turėtų būti ginami remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Vilniaus miesto savivaldybei vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos tik dėl pačių kreditorių nesąžiningų veiksmų, kadangi kreditoriai tyčia pateikė ne atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su atsiskaitomosios sąskaitos numeriu, o vykdomąjį raštą antstolei.

Antstolė I. K. 2013 m. birželio 17 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad išieškotojų pateiktas vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio nuostatomis tinkamai patikrinus, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, o skolininko nurodytos sprendimo neįvykdymo priežastys nėra reglamentuotos CPK nuostatose, nustatančiose kliūtis vykdomajam dokumentui priimti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad teisės aktai nustato antstoliui pareigą patikrinti, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, ar jis nėra įvykdytas, o už duomenų teisingumą atsako juos pateikiantis asmuo. CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant, antstolis atsisako priimti ir vykdyti vykdomąjį dokumentą. Išieškotojai pateikė antstoliui vykdomąjį raštą, ir, nesant duomenų, kad skolininkas vykdomajame rašte nurodytas sumas išieškotojams sumokėjo, antstolei nebuvo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas, nežinodamas išieškotojų banko sąskaitų numerio, galėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe sumokėti pinigus į notaro, banko ar kitos kreditinės įstaigos depozitinę sąskaitą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės 2013 m. gegužės 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013 m. gegužės 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą bei 2013 gegužės 20 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į išieškotojus dėl informacijos apie atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedamos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos pateikimo, tačiau atsakymo iš išieškotojų negavo. Vilniaus miesto savivaldybė, priešingai nei išieškotojai, siekė tiek bendradarbiauti su išieškotojais, tiek greitesnio ir ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, todėl neigiamus padarinius turi patirti ne Vilniaus miesto savivaldybė, o patys išieškotojai. Apeliantas pažymėjo, kad neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu CK 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą galimybę traktavo kaip imperatyvų nurodymą, o galimybės išieškotojams vietoje kreipimosi į antstolę pateikti Vilniaus miesto savivaldybei prašomą atsiskaitomosios sąskaitos numerį net nenagrinėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė I. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad CPK 651 straipsnis įpareigoja antstolį patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdymo veiksmus. Įstatyme įtvirtinta akivaizdumo sąlyga reiškia, kad pirminiame vykdymo proceso etape, sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, teisiškai gali būti pripažįstamos tik labai aiškios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis pradėti vykdymo veiksmus. Skolininko nurodytos sprendimo neįvykdymo priežastys nėra reglamentuotos CPK nuostatose, nustatančiose kliūtis vykdomajam dokumentui priimti, o tarp prievolės šalių susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip akivaizdūs CPK 651 straipsnio prasme. Antstolei I. K. teisėtai priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-149-545/2011 vykdyti, skolininkui kyla teisinė pareiga sumokėti vykdomojoje byloje Nr.0139/13/01523 apskaičiuotas vykdymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas - be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti dar nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Taigi antstolis, prieš pradėdamas vykdymo veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą.

Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nesant įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių turi būti atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis neturi teisės atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių įstatyme įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolė I. K. turėjo atsisakyti priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su išieškotojų veiksmais, nelaikytinos akivaizdžiomis CPK 651 straipsnio 2 dalies prasme. Apie kliūtis įvykdyti teismo sprendimą Vilniaus miesto savivaldybė antstolę I. K. informavo 2013 m. birželio 5 d. t. y. kai vykdomasis raštas jau buvo priimtas ir pradėti vykdymo veiksmai (v. b. l. 7). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdymo veiksmai procese buvo atliekami laikantis CPK nustatytos vykdymo proceso tvarkos t. y. antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, ėmėsi pirminių vykdomųjų veiksmų, išsiųsdamas skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas numato, kad, kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos. Atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Antstolės I. K. vykdymo išlaidų paskaičiavime būtent ir yra nurodytos bendrosios vykdymo išlaidos ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, kurias sumokėti pagal norminių teisės aktų reikalavimus turi būtent skolininkas.

Apelianto teigimu, vykdymo išlaidos jam paskaičiuotos tik dėl pačių kreditorių nesąžiningų veiksmų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas antstolio, o ne išieškotojų veiksmų teisėtumas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad savo teisėmis galimai piktnaudžiavo išieškotojai, nesudaro pagrindo neteisėtais pripažinti antstolio veiksmus, kurie buvo atliekami laikantis CPK nustatytos vykdymo proceso tvarkos.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė