Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus, o būtent:

jis 2016-09-30, laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 11.08 val., Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, esančiame Kauno g. 6, Klaipėda, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23605-16, kurioje įtarimai pareikšti R. S. pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, dėl D. R. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeidimo, akistatos metu tarp jo ir įtariamojo R. S., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį, melagingai nurodė, kad jis apsipažino ir R. S. yra ne tas asmuo, kuris sumušė D. R.. Po to, V. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-09-30, laikotarpyje nuo 11.13 val. iki 11.22 val., papildomos liudytojo apklausos metu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus nurodydamas, kad ankstesnėse liudytojo apklausose jis melavo, nes D. R. sumušusio asmens jis atpažinti negali, o susipainiojęs R. S. nepagrįstai nurodė kaip asmenį, kuris smurtavo prieš D. R., nors ikiteisminio tyrimo metu procesiniuose veiksmuose: 2016-05-12, laikotarpyje nuo 14.20 val. iki 15.10 val., 2016-09-29, laikotarpyje nuo 10.28 val. iki 11.06 val., 2016-09-30, laikotarpyje nuo 10.24 val. iki 10.48 val., 2016-05-12, laikotarpyje nuo 15.10 val. iki 15.40 val., 2016-09-22, laikotarpyje nuo 15.12 val. iki 15.27 val. – liudytojo apklausos metu ir asmens atpažinimo metu jis buvo nurodęs ir atpažino R. S. kaip D. R. sumušusį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis V. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Nurodė, kad jo parodymai baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, buvo neteisingi. Sutiko, kad apklausiamas melavo. Pakeitė duotus parodymus, nes tarp jo ir nukentėjusiojo D. R. kilo asmeninis konfliktas. Dėl savo elgesio labai gailisi.

Teismo posėdžio metu apklausiamas kaip laiduotojas A. S. (A. S.) nurodė, kad V. M. yra jo draugas, pažįstami apie 18 metų. V. M. galėtų apibūdinti kaip ramų, pavyzdingą žmogų, visada padedantį kitiems. Teko būti kartu klubuose, V. M. jokių konfliktinių situacijų nesukeldavo. Kalbėjo su V. M. apie įvykį, jis labai pergyvena, gailisi dėl savo elgesio, norėjo visiems padėti. Planuoja kartu dirbti. Prisiimti atsakomybę nebijo, už V. M. garantuoja. Žino, kad gali būti skirtas užstatas, jį sumokėti gali.

Kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištir­tais įrodymais:

Iš D. R. atstovo advokato R. Š. 2016-12-09 pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23605-16 apklaustas liudytojas V. M. - asmuo, kurio akivaizdoje buvo sumuštas nukentėjusysis D. R., iki 2016-09-30, kai buvo suvestas tiesiogiai su įtariamuoju R. S., davė išsamius parodymus apie įvykusį įvykį bei du kartus - 2016-05-12 ir 2016-09-22 atpažino R. S. kaip asmenį, kuris sumušė D. R., tačiau 2016-09-30 akistatos su R. S. metu V. M. nurodė, kad apsipažino ir tai ne R. S. sumušė D. R.. Pranešime nurodyta, kad D. R. 2016-09-30 susitikęs su V. M., pastarajam nežinant įrašė jų tarpusavio pokalbį, kurio metu V. M. nurodė apie daromą spaudimą pakeisti parodymus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalį arba BK 235 straipsnio 1 dalį. (1 t., b. l. 3-5)

Iš garso įrašo išklotinės, pateiktos prie 2016-12-09 pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, matyti, kad pokalbio metu yra aiškinamasi, kodėl V. M. pakeitė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pokalbio metu V. M. nurodo, jog pakeitė parodymus dėl R. (1 t., b. l. 6-10).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresn. tyrėjos E. L. 2017-01-18 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo matyti, kad 2017-01-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) Imuniteto skyriuje buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus pavedimas, kuriame nurodyta, kad prie D. R. pranešimo pridėto garso įrašo tekste yra duomenų, kad Klaipėdos AVPK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23605-16 metu neteisėtą poveikį liudytojui V. M. darė policijos pareigūnai. Remiantis šiuo pagrindu, Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnams buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00002-17 dėl galimo melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu bei galimo poveikio liudytojui darymo pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį. Siekiant išaiškinti aplinkybes, 2017-01-12 apklaustas V. M. nurodė, kad matė visas įvykio, kai R. S. sumušė D. R., aplinkybes, apie kurias davė išsamius ir teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23605-16 metu. V. M. nurodė, jog su abiem minimais tyrimo dalyviais buvo susitikęs Klaipėdos AVPK prieigose. Susitikimo metu R. S. ir D. R. pasakė, kad tarpusavyje susitaikė ir paprašė jo pakeisti parodymus. V. M. patikino, jog jokio spaudimo iš policijos pareigūnų ar kitų asmenų nepatyrė. V. M. perklausęs pokalbio įrašą tarp jo ir D. R., kuriame aiškinamasi, kodėl V. M. pakeitė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad konkrečių R. S. ryšių nežino, kalbėjo abstrakčiai. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, teigtina, jog vyriausiojo prokuroro nurodyti argumentai dėl galimo policijos pareigūnų poveikio nepasitvirtino ir duomenų apie policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus ar kitus teisės pažeidimus V. M. atžvilgiu nenustatyta. (1 t., b. l. 21-22)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju D. R. nurodė, kad 2016-12-09 jo atstovas advokatas R. Š. surašė pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, pranešimas buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai. Advokatas pranešime nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23605-16 pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23605-16 tęsė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjai. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23605-16 jis pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi buvo sumuštas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, surinkti kiti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytojas V. M. - tai asmuo, kurio akivaizdoje jis buvo sumuštas. Su baudžiamąja byla jis susipažinęs, todėl žino, kad su liudytoju V. M. buvo atlikinėjama daugybė procesinių veiksmų, V. M. davė išsamius parodymus apie įvykį iki 2016-09-30, kai buvo suvestas tiesiogiai į vieną kabinetą akistatai su įtariamuoju R. S.. Liudytojas V. M., įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį, apklausiamas 2016-05-12 nurodė įvykio eigą ir nurodė, kad gali asmenį atpažinti. Tą pačią dieną, t. y. 2016-05-12, liudytojas V. M. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino R. S. kaip jį sumušusį asmenį. 2016-09-22 asmens parodymo atpažinti metu per stiklą, gyvai liudytojui V. M. buvo pateikti keturi asmenys ir V. M. atpažino vėl tą patį R. S.. 2016-09-29 liudytojo apklausos protokole V. M. dar kartą patvirtino visas nurodytas aplinkybes ir kilusius neaiškumus. Tačiau 2016-09-30 akistatos metu tarp liudytojo V. M. ir įtariamojo R. S., V. M. nurodė, kad apsipažino ir tai ne R. S., kuris jį sumušė. Šias aplinkybes, įspėtas už melagingus parodymus pagal LR BK 235 straipsnį, jis patvirtino liudytojo apklausos protokole. 2016-09-30 jis vakare susitiko su V. M., kuriam nežinant įrašė tarpusavio pokalbį, kuriame V. M. kalbėjo apie jam daromą policijos komisariate poveikį, apie daromą poveikį atpažinti kitą asmenį. Kadangi tiek jis, tiek jo atstovas, yra susipažinę su baudžiamąja byla Nr. 01-1-23605-16, akivaizdu, kad liudytojas V. M. davė melagingus parodymus. Dėl šitų V. M. duotų parodymų baudžiamoji byla Nr. 01-1-23605-16 buvo nutraukta. Baudžiamojoje byloje dėl V. M. melagingų parodymų jis nesijaučia nukentėjęs. Jis niekada V. M. nesakė, kad šis pareigūnams nieko nesakytų, ar sakytų netiesą. Jis asmeniškai poveikio V. M. nedarė. Jis visada V. M. sakė sakyti tiesą, tą patvirtina ir padarytas garso įrašas. Jis nesakė V. M., kad jis nieko pareigūnams neaiškintų, kad gal jis susitars ir susitaikys su R. S.. (1 t., b. l. 42-45)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja R. S. nurodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. 2016 metais jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23605-16, kuri buvo pradėta pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje ji apklausinėjo liudytoju V. M.. Pirmąją V. M. apklausą atliko kitas pareigūnas, tolimesnes V. M. apklausas vykdė ji. Prieš kiekvieną liudytojo V. M. apklausą jam buvo išaiškinta teisė dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje. Baigus apklausas, V. M. savo apklausas skaitydavo ir pasirašydavo. Prie apklausų yra pridėti specialūs priedai ant kurių yra parašyti V. M. vardas, pavardė ir jo pasirašyta. Ji pamena, kad liudytojas V. M. savo parodymus pakeitė akistatos metu, kuri buvo daroma tarp jo ir įtariamojo R. S., ir V. M. nurodė, kad tai ne tas asmuo kuris mušė D., t. y. ne R. S.. Po akistatos buvo atlikta papildoma V. M. apklausa ir apklausos metu jis patvirtino, kad apsipažino, kad D. sumušė ne R. S., nors prieš akistatą buvo atlikta jo apklausa, kurios metu jis davė visai kitus parodymus, t. y. kad R. sumušė D.. Atliekant apklausas niekas spaudimo V. M. iš policijos pareigūnų nedarė. Kodėl V. M. pakeitė akistatos metu parodymus ji nežino, bet akistatos metu akivaizdžiai matėsi, kad V. M. jaučiasi nepatogiai prieš įtariamąjį R. S.. Jai pasirodė, kad jie yra pažįstami. Be to, po akistatos V. M. jos paklausė ar jis galės pakalbėti su R., kadangi kiek ji pamena, dar turėjo atlikti veiksmus su R., tai V. M. laukė už durų. (1 t., b. l. 49-52)

Iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-23605-16, kuri pradėta pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, procesinių dokumentų kopijų matyti, kad 2016-05-12 teisių ir pareigų išaiškinimo protokole V. M. buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį, liudytojo apklausos protokole 2016-05-12 V. M. pasirašė ir raštu patvirtino, kad protokolas iš jo žodžių surašytas teisingai, 2016-05-12 V. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole pasirašė patvirtindamas, kad protokolas surašytas teisingai, 2016-09-22 asmens parodymo atpažinti protokole pasirašė patvirtindamas, kad protokolas surašytas teisingai, 2016-09-29 V. M. liudytojo papildomos apklausos protokolą pasirašė patvirtindamas, kad surašyta teisingai, 2016-09-30 V. M. du liudytojo papildomos apklausos protokolus pasirašė patvirtindamas, kad surašyta teisingai, 2016-09-30 akistatos protokolą V. M. pasirašė patvirtindamas, kad surašyta teisingai. (1 t., b. l. 56-86)

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo V. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, R. S. baudžiamojoje byloje, kurioje V. M. buvo apklausiamas kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tiek akistatos metu, tiek papildomos liudytojo apklausos metu, tyčia davė melagingus parodymus apie tai, kad R. S. yra ne tas asmuo, kuris sumušė D. R., yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes jis pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – teisingumą.

V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl ko labai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis V. M. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. S. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti (2 t., b. l. 50-52). A. S. sutinka būti V. M. laiduotoju ir prašo jį perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą su/ ar be užstato (2 t., b. l. 55-56). Gynėjas ir prokurorė tokiems prašymams neprieštarauja.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat teismui pateiktas A. S.. prašymas, kuriame nurodoma, kad jis sutinka būti kaltinamojo V. M. laiduotoju, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą su/ ar be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). V. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 167, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikalstama veika žalos nepadarė (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, V. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 168-175). Teisiamajame posėdyje V. M. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad išvadas dėl savo elgesio padarė ir daugiau taip nedarys. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo draugas A. S., kuris anksčiau neteistas (2 t., b. l. 61), o tik baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais (2 t., b. l. 64-66), UAB „M.“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, reiklus sau, kruopštus, draugiškas, paslaugus, ramaus būdo darbuotojas, aktyvus kolektyvo narys, puikiai atliekantis jam pavestas užduotis (2 t., b. l. 62). Be to, A. S. nurodė, kad nebijo prisiimti atsakomybę. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. S. yra vertas teismo pasitikėjimo. Jo asmenybė yra teigiama ir jis gali daryti kaltininkui teigiamą įtaką, nes su juo nuolat bendrauja (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytas sąlygas, V. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, tikslu įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, kaltinamąjį sudrausminti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei užtikrinant tinkamą laiduotojo įsipareigojimų įvykdymą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 117-118), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. (V. M.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį pagal laidavimą A. S. (A. S.) atsakomybei su 300 Eur (trijų šimtų eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją A. S. įmokėti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 300 Eur užstatą į Klaipėdos apylinkės teismo, į. k. 191443889, depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0101 4535 3622, esančią AB „Swedbank”, mokėjimo paskirtyje nurodant: „užstatas už laidavimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-659/2018”.

Išaiškinti laiduotojui A. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. M. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. M., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis). Taip pat, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.