Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Ž. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1PS1-920-(2.1.) „Dėl Ž. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) 3 ir 4 punktus.Paaiškino, kad ginčijamo įsakymo 3 punktu buvo pripažinta, kad ji, 2015 m. kovo 20 d. suderindama 0,0869 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Nuostatai) 67 punkto nuostatas, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, (toliau – ir Taisyklės) 11 punkto reikalavimus ir netinkamai vykdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1PS1-(2.1.)-654 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.2, 7.27 ir 7.31 papunkčių nuostatas, todėl padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Ginčijamo įsakymo 4 punktu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.Nesutiko su atsakovo nuomone, kad ji privalėjo atsisakyti pasirašyti UAB „Kelprojektas“ 2014 m. lapkričio 7 d. parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano M 1:500 suderinimo lentelėje (toliau – ir suderinimo lentelė). Minėtą žemės sklypo planą parengti užsakė Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – ir Tvarka) 106¹ punktu, t. y. savivaldybė organizuoja minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tvirtina žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Tokiu būdu UAB „Kelprojektas“, rengdamas žemės sklypo planą pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą, atliko veiksmus iki teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, nes, įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-838/2014, Vilniaus miesto savivaldybėje rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas, keičiantis teritorijų planavimo dokumentą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tvirtinimo“. Tai patvirtina, kad žemės sklypo planas, pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriui derinti, buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Geodezijos ir kartografijos poskyrio vedėja 2015 m. kovo 5 d. (kaip su savininku) ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyrio specialistu (2015 m. kovo 5 d.).Vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Tvarkos 106¹ punktu ir teigė, kad vienas iš juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas. Atsižvelgiant į tai bei vykdant Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-838/2014, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius turi organizuoti žemės sklypų planų, prilygintų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patikslinimą, šiuose planuose numatant reikalingus ir siūlomus nustatyti administraciniu aktu servitutus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patikslinus žemės sklypų planus, prilygintus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei patvirtinus suderintą žemės sklypo planą, taip pat, jei būtina, patikslinus kadastro duomenų byloje esančius dokumentus, gali būti rengiami sprendimai dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo (jeigu reikia nustatyti servitutą).Taip pat nesutiko su atsakovu, kad ji privalėjo atsisakyti pasirašyti suderinimo lentelėje, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame teritorijų planavimo dokumente nenurodytos šiam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – saugotinų želdinių (medžių ir krūmų), augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, plotas, o matininkas Š. L. kadastro duomenų lentelėje nurodė šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos užimamą plotą, t. y. žemės sklypo kadastro duomenų bylų dokumentuose nurodyta, kad minėtoji specialioji žemės naudojimo sąlyga yra taikoma visam šio žemės sklypų plotui, įskaitant ir pamatais / griuvėsiais ir kiemu (užstatyta teritorija) užimamą plotą. Kaip minėta, UAB „Kelprojektas“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas M 1:500 buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyrio specialistu. Plane nurodyti žemės sklypo naudojimo sąlygos ir apribojimai, taip pat ir saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, kurių plotas sudaro 869 kv. m, o tai atitinka teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto 2012 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tvirtinimo“, nuostatas bei anksčiau parengtos savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ planinės medžiagos, parengtos matininko A. K., pagrindu 2014 m. gegužės 22 d. surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte Nr. 30-68 pateiktus duomenis. Šis ženklinimo aktas buvo suderintas 2014 m. rugsėjo 1 d., o nuo kadastro duomenų byloje esančių dokumentų suderinimo praėjo daugiau nei 6 mėn., todėl, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, šie veiksmai nenagrinėtini.Nesutiko su atsakovu, kad ji privalėjo atsisakyti pasirašyti suderinimo lentelėje, kadangi minėto žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir skaitmenine forma parengtame žemės sklypo plane, esančiame šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje, duomenys skiriasi. Vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-500, (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1285 „Dėl darbo organizavimo“ nuostatomis, pareiškėja yra įgaliota derinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, tačiau teritorinio padalinio darbuotojas, atlikęs tikrinimą kameraliai, surašęs žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, nenustatęs Tikrinimo taisyklių 8.1. – 8.10. papunkčiuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, suderinęs byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas ir perdavęs skyriaus vadovui arba jo paskirtam darbuotojui, jau yra patikrinęs kadastro duomenų atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl skyriaus vadovui arba jo paskirtam darbuotojui nėra tikslinga pakartotinai tikrinti jau patikrintus dokumentus. Pakartotinio tikrinimo nenustato ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjai derinti pateikti dokumentai buvo patikrinti Vilniaus miesto skyriaus vyriausiojo specialisto, kuris tuo metu dirbo šioje institucijoje bei atitiko visus tokiam valstybės tarnautojui keliamus kvalifikacijos reikalavimus, pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti jai pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu, nes už tai buvo atsakingas minėtas institucijos darbuotojas.Taip pat nesutiko su atsakovu, kad ji privalėjo atsisakyti pasirašyti suderinimo lentelėje, kadangi žemės sklypo plane sutartiniu ženklu yra išbraižytas dujotiekis, tačiau įrašas apie tai, kokia medžiaga panaudota žymint jį, netinkamas. Žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo planas sudarytas remiantis žemės sklypo planu, sudarytu 2014 m. gegužės 22 d. SĮ „Vilniaus planas“, matininkas A. K. Šių žemės sklypų planai dėl užsitęsusio teismų proceso buvo rengiami ne kartą ir ne visų jų dokumentai yra NŽT Vilniaus miesto skyriuje, todėl galimai kartu su SĮ „Vilniaus planas“ matininko parengtais minėtais žemės sklypų planais buvo pateikti kiti dokumentai, kuriais remiantis buvo atliktas minėtas įrašas, kadangi SĮ „Vilniaus planas“, kurioje dirbantys asmenys turi teisę atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat kaupia duomenis ir informaciją apie inžinerinius tinklus, todėl neaišku, kokiais galimai papildomais dokumentais ir informacija minėtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas vadovavosi tikrindamas žemės sklypo planą.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 1–10) su juo nesutiko ir prašė atmesti.Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įgaliojimu Nr. 1Į-(1.9.)-43 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“ pareiškėja buvo įgaliota atlikti veiksmus, susijusius su valstybinės žemės, esančios Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, valdymu ir naudojimu: tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, priimti sprendimus suformuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir kitus kadastro duomenis, parengti ir pasirašyti dokumentus, reikalingus šiame įgaliojime nustatytiems sprendimams priimti ir įgyvendinti ir kt. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1286 „Dėl darbo organizavimo“ pareiškėjai pavesta paskirstyti vykdytojams gautus dokumentus bei tikrinti ir vizuoti parengtus dokumentų projektus žemės naudojimo valstybinės kontrolės, žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir derinimo bei žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir pakeitimo klausimais, taip pat derinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas (2.1.1 ir 3 p.).Atsakovo teigimu, nepaisant to, kad žemės sklypas projektuojamas nuosavybės teisių atkūrimui, žemės sklypo kadastro duomenų byla rengiama ir derinama Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka. Dėl servituto nustatymo nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 4.124 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 1, 2 dalių, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, (toliau – ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės) 2.2, 3 papunkčių nuostatomis, servitutas yra daiktinė teisė, todėl matininkai, atliekantys žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo darbus, neturi teisės nustatyti servituto ir negali žemės sklypo plane žymėti žemės sklypui teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nesuprojektuoto servituto. Kadangi šiuo atveju žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumente nebuvo suprojektuotas servitutas (teritorijų planavimo dokumente prie žemės sklypo yra numatytas privažiavimas (duomenys neskelbtini), besiribojančia su šiuo žemės sklypu), žemės sklypo planuose, komplektuojamuose šio žemės sklypo kadastro duomenų bylose, išbraižyti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nesuprojektuotą servitutą nebuvo pagrindo. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas, tikrindamas šio žemės sklypo kadastro duomenų bylas, nenustatė, kad žemės sklypo planai, komplektuojami šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose, neatitinka Nuostatų 36.3.7 ir 37.9 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėja negalėjo suderinti šio žemės sklypo kadastro duomenų bylose esamų planų. Taigi pareiškėja pažeidė Taisyklių 11 punktą ir Nuostatų 67 punktą.Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane, prilygintame detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, nėra nurodytos žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje – plotas. Be to, įvertinus šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus, matyti, kad matininkas Š. L. neteisingai nurodė šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos užimamą plotą, nes žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentuose nurodyta, kad minėtoji specialioji žemės naudojimo sąlyga yra taikoma visam šių žemės sklypų plotui, įskaitant ir pamatais / griuvėsiais bei kiemu (užstatyta teritorija) užimamą žemę. Dėl to pareiškėja, priėmusi sprendimą suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylose komplektuojamus planus, kuriuose žemės sklypų kadastro duomenų formose ir šių žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktuose yra įrašytas neteisingai nustatytas specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas, pažeidė Nuostatų 67 punktą. Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra tik vienas iš privalomai komplektuojamų žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų, tačiau esminiu dokumentu laikytinas žemės sklypo planas, kuris visais atvejais yra parengiamas vėliau nei žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas ir tik sukomplektavus žemės sklypo kadastro duomenų bylą yra teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui patikrinti ir, jeigu nenustatoma pažeidimų, suderinti. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pareiškėjos atžvilgiu pradėta dėl žemės sklypų planų suderinimo, o ne dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylose komplektuojamų žemės sklypų paženklinimo–parodymo aktų suderinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja žemės sklypo plano derinimo lentelėje pasirašė 2015 m. kovo 20 d., tarnybinė nuobauda jai skirta 2015 rugsėjo 18 d., t. y. nepasibaigus 6 mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad yra praleistas terminas nuobaudai paskirti.Atsakovo teigimu, pareiškėja negalėjo suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylose esamų planų, kadangi šio žemės sklypo kadastro duomenų bylose komplektuojamų dokumentų duomenys nesutampa tarpusavyje ir atitinkamai nesutampa su šio žemės sklypo kadastro duomenų bylose komplektuojamose skaitmeninėse laikmenose duomenimis. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Nuostatų 67 punktą. Pareiškėjos argumentas, jog žemės sklypo kadastro duomenų bylą kameraliai buvo patikrinęs, suderinęs žemės sklypo planą jame pasirašydamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas, todėl pareiškėja preziumavo, kad dokumentai parengti teisingai, patikrinti tinkamai, nepaneigia fakto, kad pareiškėja, būdama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotoja ir turėdama pareigą atidžiai kontroliuoti šio skyriaus specialistų, atsakingų už žemės sklypų kadastro bylų patikrinimą, darbą ir, derindama žemės sklypų planus, įsitikinti, kad jie neturi akivaizdžių trūkumų ir neatitikimų, o pastebėjusi neatitikimus, inicijuoti žemės sklypų kadastro duomenų grąžinimą patikslinti, šios pareigos neįvykdė.Pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje nėra sukomplektuotas SĮ „Vilniaus planas“ matininko A. K. 2014 m. gegužės 22 d. parengtas planas, taip pat šis planas nebuvo pateiktas NŽT tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas, tikrindamas minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylas, aplaidžiai atliko tikrinimo veiksmus ir priėmė sprendimą, kad žemės sklypo planai parengti teisingai, neįsitikinęs, ar tinkama medžiaga panaudota šiuose žemės sklypuose žymint dujotiekį ir ar teisingai šis dujotiekis buvo pažymėtas, o pareiškėja priėmė spendimą suderinti žemės sklypo planus, neįsitikinusi, ar šie planai yra parengti teisingai ir ar šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose yra sukomplektuoti visi dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikti kadastriniai matavimai.Nurodė, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nepakankamo rūpestingumo, kadangi ji, būdama tiesiogiai atsakinga už NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiktų žemės sklypų kadastro bylų tikrinimą, turėjo kontroliuoti, ar šio skyriaus darbuotojai tinkamai vykdo jos pavedimus patikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, todėl privalėjo asmeniškai įsitikinti ir užtikrinti, kad jos derinami žemės sklypo planai atitinka teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, reikalavimus, tačiau to nepadarė. Pareiškėja žinojo, kad dėl minėtų žemės sklypų suformavimo vyko teisminiai ginčai, todėl privalėjo suprasti, kad šių žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga atlikdama savo tarnybines funkcijas ir tai sukėlė neigiamas pasekmes – kilo grėsmė Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti neteisingus minėtų žemės sklypų kadastro ir registro duomenis ir taip apsunkinti šių duomenų ištaisymą ateityje. Dėl to taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT funkcijų įgyvendinimas, bei kilo pagrįstų abejonių dėl šios institucijos valstybės tarnautojų kompetencijos ir tinkamo pareigų atlikimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (III t., b. l. 10–18) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (inter alia 2015 m. rugsėjo 17 d. komisijos išvados Nr. 1PS17-28-13-(2.30) „Dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojos Ž. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“) ir šalių paaiškinimų (pareiškėjos skundas ir atsakovo atsiliepimas į skundą, taip pat šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu) teismas nustatė, kad skundžiama tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad: 1) pareiškėja suderino UAB „Kelprojektas“ 2014 m. lapkričio 7 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame buvo įbraižytas kelio servitutas, kurio nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, nei šiuo įsakymu patvirtintame žemės sklypo plane nebuvo; 2) pareiškėja nepastebėjo, kad duomenys žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentuose ir komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje esančiuose dokumentuose tarpusavyje nesutampa; 3) pareiškėja suderino žemės sklypo planą, nors jame sutartiniu ženklu yra įbraižytas dujotiekis, o įrašo apie tai, kokia medžiaga panaudota žymint jį, nėra; 4) pareiškėja suderino žemės sklypo planą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypui yra taikoma 869 kv. m ploto specialioji žemės naudojimo sąlyga – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, nors žemės sklypo kadastro duomenų formoje ir žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akte yra įrašytas neteisingai nustatytas specialiosios žemės naudojimo sąlygos (saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje) plotas.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 30-68 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ nėra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklype projektuojamo servituto (II t., b. l. 139–140). Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad šis įsakymas turėjo būti patikslintas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-838/2014. Kaip matyti iš projektuojamo žemės sklypo plano, kurį derino pareiškėja, naujas sklypas nebuvo formuojamas, o nustatomos jau esamo žemės sklypo dalys. 2012 m. įsakymas gali būti keičiamas tik kitu jį priėmusio subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus – įsakymu. Iki įsakymo pakeitimo turėjo būti atlikti žemės sklypo plano parengimo tvirtinti Nuostatų 32.1.8. papunktyje nustatyti veiksmai – projektuojamo žemės sklypo, kuriame nustatytos dalys, suderinimas su žemėtvarkos skyriumi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo planas, kurį derino pareiškėja, yra skirtas patikslinti jau esamą teritorijų planavimo dokumentą padalijant žemės sklypą į dvi dalis, kurių viena dalis projektuojama nuosavybės teisėms atkurti. Vadovaudamasis Tvarkos 106¹ punkto, Nuostatų 36.3.7 papunkčio nuostatomis, teismas pažymėjo, jog priešingai, nei teigia atsakovas, sklypo plane servitutas yra tik projektuojamas, o ne nustatomas (I t., b. l. 130). Žemės sklypo planą su projektuojamu servitutu turi patvirtinti savivaldybės administracijos direktorius, o tada atsakovas jį administraciniu sprendimu gali nustatyti, kaip nustatyta Tvarkos 106¹ punkte. Taigi ši pareiškėjos tarnybinio nusižengimo dalis yra neįrodyta.Dėl antrojo pareiškėjos tarnybinio pažeidimo teismas konstatavo, kad ji neneigia fakto, jog duomenys žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose ir šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje esančiuose dokumentuose tarpusavyje nesutampa, tačiau nurodo, kad jų sutapimas yra nebūtinas. Be to, teigia, kad už minėtų duomenų patikrinimą buvo atsakinga ne ji, o patikrinimą atlikęs vyriausiasis specialistas. Teismo nuomone, ši pareiškėjos pozicija yra nesuderinama su jos Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nustatyta pareiga nesant NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kontrolė yra viena iš valdymo funkcijų ir suprantama kaip procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą ar nustatytą tam tikruose teisės aktuose (žr. 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo pareigą kontroliuoti jos skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, į tai įeina ir darbuotojų, kuriems yra pavestos konkrečios užduotys, kontrolė. Ji turėjo patikrinti, ar atsakingas darbuotojas tinkamai, t. y. remdamasis teisės aktais, patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Teismas sutiko su tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvada, kad pareiškėja privalėjo suprasti, kad, norint teisingai ir tiksliai nustatyti žemės sklypų kadastro duomenis, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, todėl privalėjo ne tik atidžiai kontroliuoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialisto, atsakingo už žemės sklypo kadastro bylos patikrinimą, darbą, bet, derindama žemės sklypo planą, įsitikinti, kad jis neturi akivaizdžių trūkumų ir neatitikimų, o pastebėjusi neatitikimus, inicijuoti žemės sklypo kadastro duomenų grąžinimą patikslinti. Taigi ši pareiškėjos tarnybinio nusižengimo dalis laikytina įrodyta.Dėl sutartiniu ženklu įbraižyto dujotiekio tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija išvadoje nurodė, kad „kadastro duomenų bylose nėra sukomplektuotas Ž. S. paaiškinime nurodytas SĮ „Vilniaus planas“ matininko A. K. 2014-05-22 parengtas planas, taip pat pirmiau minėtas planas Komisijai nebuvo pateiktas“, taigi aiškiai įvardijo, kokie dokumentai turėjo būti komplektuojami byloje. Pareiškėja žemės sklypo planą suderino neįsitikinusi, ar panaudota tinkama medžiaga žymint dujotiekį ir ar teisingai dujotiekis buvo pažymėtas, ir nekontroliavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialisto, atsakingo už žemės sklypo kadastro bylos patikrinimą. Taigi, ši pareiškėjos tarnybinio nusižengimo dalis taip pat laikytina įrodyta.Pareiškėjos teiginius dėl to, kad atsakovas nepagrįstai nustatė, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą suderindama žemės sklypo planą, kuriame nurodyta, kad visam žemės sklypo plotui, t. y. 869 kv. m, yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, paneigia tai, jog plano 2 grafinėje dalyje kiemu ir statinio (pastato) pamatais užimtoje žemėje želdinių nėra (II t., b. l. 130). Kadangi žemės sklype yra pastatas, neteisingai nustatytas specialiosios žemės naudojimo sąlygos (saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje) plotas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde teigė, jog yra praleistas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti, nes jai skirti terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., kai buvo suderintas ženklinimo aktas, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad terminas nėra praleistas ir tarnybinei nuobaudai skirti terminą atsakovas pagrįstai skaičiuoja nuo žemės sklypo plano suderinimo datos, todėl teismas šio argumento plačiau nenagrinėjo.Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, suderindama UAB „Kelprojektas“ 2014 m. lapkričio 7 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame buvo įbraižytas kelio servitutas, tačiau, teismo nuomone, tai nekeičia tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo, nes jai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Byloje yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Taigi, pareiškėja nekontroliavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus darbuotojo, atsakingo už žemės sklypo kadastro bylos tikrinimą, suderino žemės sklypo planą neįsitikinusi, ar jis atitinka teisės aktus, o dėl šių neteisėtų pareiškėjos veiksmų (neveikimo) kilo pasekmės – nebuvo užtikrintas tinkamas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, vykdant žemės reformą (NŽT Vilniaus miesto skyriaus nuostatų 3.1 p.).Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamo įsakymo 3 ir 4 punktai yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinimo pagrindai nenustatyti.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojai paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 p. nustatyta, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Iš šios normos seka, kad parengtas žemės sklypo planas gali būti derinamas tik jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nėra aplinkybių trukdančių jį suderinti. Iš paminėtos normos taip pat seka, kad asmuo derinantis žemės sklypo planą privalo įsitikinti, kad nėra paminėtų aplinkybių trukdančių jį suderinti. Byloje nėra ginčo, kad duomenys žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentuose ir komplektuojamoje skaitmeninėje laikmenoje esančiuose dokumentuose tarpusavyje nesutampa – nesutampa duomenys apie ginčo sklypų savininkus (naudotojus), žemės sklypų ribų posūkių taškų ir statinių (pastatų) kerčių numerius, sklypuose esančius statinius ir kt. (I t. b. l. 45). Tai, kad tikrinimą kameraliai atliko ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašė kitas darbuotojas nei apeliantė nešalina asmens galutinai suderinančio žemės sklypo planą atsakomybės ir pareigos įsitikinti, kad nėra aukščiau paminėtų aplinkybių trukdančių jį suderinti. Tai, kad tikrinimo aktą surašė kitas darbuotojas galėtų turėti įtakos tarnybinės nuobaudos dydžiui, kas ir atsitiko šioje byloje, t. y. apeliantei paskirta švelni tarnybinė nuobauda – pastaba. Apeliantė teigia, kad skirtingų žemės sklypo planų redakcijų popierinėje žemės sklypo kadastro duomenų byloje ir skaitmeninėje laikmenoje pateikimas, savaime nereiškia, kad žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas žemės sklypo planas parengtas netinkamai. Teismas atmeta šiuos argumentus, kadangi, teismo nuomone, duomenys žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentuose ir komplektuojamose skaitmeninėse laikmenose esančiuose dokumentuose sudaro vieningą visumą. Nuostatų 32.1.4 papunktyje nustatyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai; inžineriniai tinklai kartografuojami, jeigu jie nepažymėti stambaus mastelio topografiniuose planuose; sudarant žemės sklypo planą, jame turi būti daromas įrašas apie tai, kokia medžiaga panaudota žymint inžinerinius tinklus; o Nuostatų 64.13 papunktyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojami kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai. Teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad byloje neabejotinai įrodyta, kad ginčo plane yra įbraižytas dujotiekis, bet nėra įrašo kokios medžiagos pagrindu tai padaryta. Taigi, byloje įrodyta, kad pareiškėja priėmė spendimą suderinti žemės sklypo planą, neįsitikinusi ar šis planas dujotiekio dalyje yra parengtas teisingai ir ar šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra sukomplektuoti visi dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikti kadastriniai matavimai. Apeliantės nurodyti argumentai dėl dujotiekio nepaneigia teisės aktais nustatytos pareigos sukomplektuoti reikiamus dokumentus, o plano žymėjimus reikiamais atvejais tinkamai pagrįsti.Teismas patikrinęs bylos medžiagą vertina, kad byloje yra įrodyta, kad ginčo žemės sklypų planuose, jų kadastro duomenų formose ir šių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose yra įrašytas neteisingai nustatytas specialiosios žemės naudojimo sąlygos (saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje) plotas. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad matininkas identifikavo faktines žemės naudmenas, planas buvo patikrintas ir suderintas Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio specialisto, nėra pakankamas ir įstatymu paremtas pagrindas padaryti kitas, nei skundžiamu teismo sprendimu padarytas išvadas.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.