Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1894-275/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-08-26
Bylos Nr.: 2A-1894-275/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18551-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas: R. L.
Atsakovas: V. J., A. D.
Trečiasis asmuo: UAB „JP Property Developments“

Kategorijos

2.5.16.11Gyvenamosios patalpos nuoma

Civilinė byla Nr. 2A-1894-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18551-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16.11. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą su ieškovo R. L. ir atsakovo V. J. apeliaciniais skundais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal eikšovo R. L. ieškinį atsakovams V. J. ir A. D. , trečiajam asmeniui UAB „JP Property Developments“ dėl netesybų priteisimo ir nuostolių atlyginimo,

Teisėjai

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams, kuriame prašė pripažinti, kad 2014-09-09 nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo V. J. kaltės, priteisti iš atsakovo V. J. ieškovo naudai 600 Eur baudą ir 2085 Eur sumą pagal jo pageidavimu išmestų baldų vertę, priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 3000 Eur negauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn., 976 Eur negauto nuomos mokesčio dalį už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., 306,79 Eur sumokėtų mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. vasario mėn., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas 2014-08-07 sudarė trišalę tarpininkavimo paslaugų sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „JP Property Developments“ ir jos partneriu A. D. dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, siekiant išnuomoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą. Atsakovas A. D. informavo ieškovą, kad surado butui nuomininką ir el. paštu išsiuntė ieškovui pasirašymui nuomininko V. J. pasirašytą 2014-09-09 patalpų nuomos sutartį, taip pat informavo, jog dar reikės pasirašyti buto priėmimo-perdavimo aktą. Prieš pasirašant sutartį, atsakovo pageidavimu ieškovui teko išmesti iš buto baldų, kurių vertė sudaro apie 2085 Eur. 2014-09-10 atsakovas pradėjo kraustytis į butą, atsivežė miegamojo lovą ir kitus daiktus, tačiau tą pačią dieną staiga pareiškė nutraukiantis nuomos sutartį. Kaip kompensaciją už nuomos sutarties nutraukimą paliko atsakovui A. D. 200 Lt. 2014-09-24 el. laišku atsakovas V. J. ieškovui nurodė, jog butas neatitiko jo kokybės reikalavimų, o nuomos sutartis, nepasirašius priėmimo-perdavimo akto, negalioja. 2015-02-10 ieškovas iš atsakovo gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių nei ieškovas, nei tarpininkas išnuomoto buto jam neperdavė ir todėl atsakovas nuomos sutarties atsisako.

Atsiliepimas

Atsakovas V. J. atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio pabaigoje, siekdamas išsinuomoti butą Vilniuje savo šeimai, bendradarbiavo su nekilnojamojo turto brokeriu A. D., kuris pasiūlė apžiūrėti ginčo butą. Atsakovas, apžiūrėjęs butą kartu su sugyventine V. J. ir A. D., išsakė pageidavimą, jog iš buto būtų išvežti kai kurie baldai. Pagal sutartį buto nuomos pradžia turėjo būti nuo buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. 2014-09-07 ar 2014-09-08 atsakovas sumokėjo 800 Lt rankpinigius. 2014-09-09 jis atvyko pas brokerį ir pasirašė du sutarties egzempliorius, kuriuose ieškovo parašų dar nebuvo. Brokeris atsakovui paaiškino, jog antrą sutarties egzempliorių jis el. paštu išsiųs ieškovui, jis sutartį pasirašys ir grąžins brokeriui. 2014-09-10 atsakovui su V. J. atvykus į butą, juos pasitiko R. S.. Priėmimo-perdavimo akto jis su savimi neturėjo. Užėjęs į butą atsakovas pamatė, kad jame tebėra nereikalingi baldai. Dėl minėtų aplinkybių buto perdavimas neįvyko ir jis apie tai pranešė brokeriui. Nei iki 2014-09-11, nei vėliau ieškovas ar jo įgaliotas atstovas su atsakovu nesusisiekė, trūkumų bute nepašalino, nesiūlė atidėti nuomos pradžios terminą. Jis 2014-09-14 atvyko pas brokerį ir informavo, jog atsisako sutarties bei paprašė apie tai informuoti ieškovą. Nors atsakovas vėliau iš ieškovo gavo pranešimų su reikalavimais sumokėti netesybas, tačiau niekada neminėjo išmestų baldų ir nereikalavo atlyginti jų vertę. 2015-02-10 jis pakartotinai informavo ieškovą, jog atsisako sutarties. Atsakovas neginčijo fakto, kad 2014-09-09 sudarė nuomos sutartį, tačiau teigė, jog ieškovas pažeidė esmines sutarties sąlygas, nes jam neperdavė buto ir nepasirašė buto perdavimo-priėmimo akto. Jis pagrįstai atsisakė nuomos sutarties pagal CK 6.484 str. Teigė, jog ieškovas neįrodė fakto, jog baldai buvo sugadinti dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Teigė, jog jis nėra 2014-09-09 patalpų nuomos sutarties šalis, todėl jam nekyla pareiga atsakyti už galimai patirtus nuostolius. Pažymėjo, jog solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus. Minimu atveju, ieškovo pateikti argumentai yra išimtinai susiję su atsakovo V. J. veiksmais, todėl tinkamas atsakovas pagal ieškinį yra tik V. J.. Ieškovas jam nepareiškė jokių pretenzijų dėl tarpininkavimo paslaugų, priešingai – tęsė su juo bendradarbiavimą dėl nuomininkų paieškos bei papildė sutartį naujomis sąlygomis. Jokių specialių įgaliojimų dėl patalpų nuomos sutarties priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ieškovas jam nebuvo suteikęs. Su buto nuoma susijusius klausimus ieškovas ir atsakovas V. J. derino ne tik per jį, bet ir bendraudami tarpusavyje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo V. J. buvo nutraukta dėl atsakovo V. J. kaltės, priteisė iš atsakovo V. J. 600 Eur baudos, 1200 Eur negauto nuomos mokesčio už 2014 m. rugsėjo ir spalio mėn., 15,31 Eur sumokėtų mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas 2014 m. rugsėjo-spalio mėn., 497 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir 5 procentų bylinėjimosi išlaidų nuo priteistos sumos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo A. D. naudai sumoje 1331 Eur. Teismas nurodė, jog nuomos sutartis yra laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo pareiškimo ir jos sudarymas nėra siejamas su daikto perdavimu nuomininkui, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtino, jog ginčo patalpos buvo perduotos atsakovui V. J. pasirašant nuomos sutartį, t. y. faktiškai perduotos, nepasirašius perdavimo-priėmimo akto. Pagal Patalpų nuomos sutarties 9 str. 4 d. nuomininkas turi teisę ne teismo tvarka nutraukti nuomos sutartį, pranešęs nuomotojui prieš 2 mėn. Jei nuomininkas nutraukia sutartį nesulaukus nuomos termino pabaigos, moka nuomotojui vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą. Teismas nustatė, kad atsakovo V. J. rašytinis pranešimas apie sutarties nutraukimą kitai sutarties šaliai, t. y. ieškovui buvo pateiktas tik 2015-02-10, ir darė išvadą, jog nuomos sutartis buvo nutraukta nesilaikant tiek nuomos sutarties sąlygų, tiek įstatymo reikalavimų, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti, kad 2014-09-09 nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo V. J. kaltės, teismas pripažino pagrįstu. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas priteisti išmestų baldų vertę nėra pagrįstas ir atmestinas, nes ieškovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie įrodytų jo išmestų baldų vertę. Be to, pagal į bylą pateiktas nuotraukas nematyti, jog tie baldai buvo sunaikinti nebepataisomai. Teismas sutiko su atsakovo A. D. argumentu, jog ieškovui ir atsakovui pasirašius nuomos sutartį, tarp jų atsirado sutartiniai santykiai, kuriems jis negalėjo daryti įtakos, kadangi sutarties vykdymas priklauso tik nuo sutarties šalių valios. Pagal bylos duomenis, ieškovas atsakovui A. D. nepareiškė jokių pretenzijų dėl tarpininkavimo paslaugų, priešingai – tęsė su juo bendradarbiavimą dėl nuomininkų paieškos bei papildė sutartį naujomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo A. D. atsakomybei dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo pasekmių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą toje dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino nuomos sutarties nuostatas ir netinkamai pritaikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas nesutinka su teismo išaiškinimu, kad nutraukus nuomos sutartį dėl atsakovo V. J. kaltės, jis turi teisę reikalauti nuomos mokesčio kaip negautų pajamų tik už du mėnesius. Šiuo atveju vien faktas, kad pagal nuomos sutartį nutraukus ją ankščiau laiko turėjo būti mokama tik vieno mėnesio dydžio bauda, niekaip neįrodo fakto, jog sutartyje šalys susitarė dėl sutartinės civilinės atsakomybės ribojimo. Tuo labiau, kai nuomos sutarties 8 str. 2 d. aiškiai nurodyta, jog delspinigių sumokėjimas neatleidžia šalių nuo įsipareigojimų vykdymo arba pažeidimų pašalinimo bei nuostolių atlyginimo, t. y. sutartinė atsakomybė nėra ribojama. Nuomos sutartį atsakovas V. J. nutraukė, nesilaikydamas nuomos sutarties 9 str. 4 d. reikalavimų t.y. apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį ieškovo jis prieš du mėnesius neinformavo, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovo patirti nuostoliai turi būti ribojami dviejų mėnesių laikotarpiu. Juo labiau, kai pats teismas sprendime nustatė, jog atsakovo V. J. rašytinis pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovui buvo pateiktas tik 2015-02-10, t. y. praėjus 6 mėnesiams nuo nuomos sutarties sudarymo, tačiau priimdamas ginčijamą sprendimą, šių aplinkybių teismas nevertino ir apie jas nepasisakė.

Ieškovo patirta žala pasireiškė daug didesne pinigų suma, nei priteisė teismas - tiesioginiais nuostoliais ir negautomis pajamomis. Šiuo atveju atsakovas V. J., pasirašydamas nuomos sutartį, pagrįstai leido ieškovui tikėtis, kad jis iš jam priklausančio buto nuomos iki 2015-09-10 kiekvieną mėnesį gaus pastovias pajamas po 600 Eur. Kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais, ieškovas dėl šios sutarties pasirašymo net atsisakė kitų potencialių buto nuomininkų.

Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta,dalį ieškovo patirtos turtinės žalos solidariai priteisti ir iš atsakovo A. D., tačiau mano, kad jam priteistos atlyginti atsakovo A. D. patirtos 1 331 Eur bylinėjimo išlaidos yra neproporcingos, neatitinkančios protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagristomis, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagristo šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Pažymėtina, kad teisme nagrinėtoje byloje kilęs ginčas nėra sudėtingas, teisiniai klausimai nėra nauji. Be to, atsakovui A. D. advokatas I. B. atstovavo tik bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, jokių procesinių dokumentų tame tarpe ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį advokatas nerengė. Todėl ieškovui priteistų atlyginti atsakovui A. D. bylinėjimo išlaidų dydis turi būti mažinamas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo R. L. apeliacinį skundą atsakovas V. J. su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas R. L. turėjo įgaliojimą atstovauti buto bendrasavininką ir jo vardu pasirašyti nuomos sutartį su atsakovu V. J., dėl to teigtina, kad ieškovas neturėjo teisės sudaryti sutarties, suklaidino atsakovą ir jau iš anksto elgėsi nesąžiningai, todėl vadovaujantis CK 1.78 str. nuomos sutartį teismas turi pripažinti niekine ir negaliojančia. Ieškovas pažeidė esmines sutarties sąlygas (Sutarties 3 str. 2p.), pažeidė įstatymą (CK 6.477 str. 1 d.), nes neperdavė atsakovui buto ir nepasirašė buto perdavimo priėmimo akto. Ieškovas teismui pateikė 2015-02-06 nuomos sutartį ir 2015-02-06 priėmimo-perdavimo aktą. Taigi, sudarant naują nuomos sutartį ieškovas padarė atitinkamas išvadas ir vykdė įstatymo reikalavimus. Panašaus elgesio ieškovas turėjo laikytis ir sudarant nuomos sutartį su atsakovu. Dėl to teismas turi nustatyti aplinkybę, kad ieškovas pažeidė sutarties sąlygas ir įstatymo reikalavimus, todėl nuomos sutartis nėra nutraukta dėl atsakovo kaltės, bet atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė nuomos sutarties pagal CK 6.484 str. Ieškovas nenurodė, kas konkrečiai atsakovui perdavė butą naudotis ir kada. Pagal sutartį butą perduoti naudotis turėjo pats ieškovas arba jo įgaliotas asmuo. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas pats arba jo įgaliotas asmuo perdavė atsakovui butą nuomotis. Svarbu paminėti, kad ieškovo pozicija, kad brokeris turėjo sudaryti su atsakovu aktą yra klaidinga, brokeris tokių įgaliojimų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis nebuvo vykdoma, manytina, kad ieškovas neįgijo teisės iš atsakovo reikalauti baudos bei žalos atlyginimo.

Atsiliepimu į ieškovo R. L. apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. D. prašo teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo iš ieškovo R. L. palikti nepakeistą. Atsakovas A. D. 2015 m. birželio 25 d. pateikė atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį. Nepaisant to, jog pateiktą atsiliepimą į ieškinį patvirtino pats atsakovas A. D., atsiliepimą parengė advokatas I. B.. Pažymėtina, kad ginčo nagrinėjimo metu ieškovas siekė įrodyti, jog atsakovas A. D., teikdamas ieškovui paslaugas pagal jų sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. AD-N001586, yra atsakingas už ieškovui padarytus nuostolius. Nurodytos aplinkybės byloje lėmė didelį kiekį reikalingų išanalizuoti dokumentų ir aplinkybių, susijusių su šalių tarpusavio įsipareigojimų apimtimi bei jų vykdymu, todėl ieškovo argumentai dėl sprendžiamo ginčo nesudėtingumo yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas A. D. papildomai teikė prašymą dėl įrodymų prijungimo, vyko 4 posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo A. D. atstovas advokatas I. B..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti iš dalies teismo sprendimą ir ieškovo R. L. ieškinio netenkinti ir pripažinti, kad atsakovas atsisakė nuomos sutarties teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas esminę nuomos sutarties sąlygą įvykdė – perdavė atsakovui V. J. sutarties dalyką - butą. Byloje nustatyta, kad paties ieškovo Lietuvoje nebuvo, ieškovas nesuteikė niekam įgaliojimų pasirašyti nuomos sutartį bei sudaryti buto priėmimo-perdavimo akto. Dėl šių teisiškai reikšmingų aplinkybių teismas sprendime pasisakė, jas nurodė, tačiau jas ignoravo. CK 6.483 str. 1 d. nustato, kad pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą nustatyta nuomininkui, t.y. ieškovui. Akivaizdu, kad teismas netinkamai taikė CK 6.483 str. 1 d. nuostatas. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas ir ieškovas nuomos sutartyje ne tik specialiai nenumatė priėmimo – perdavimo akto sudarymo, bet su akto sudarymo momentu aiškiai susiejo buto nuomos pradžią. Kadangi 2014-09-09 nuomos sutartis buvo sudaryta ne ginčo bute, o brokerio kontoroje, todėl tik nuomos sutarties atsakovo V. J. pasirašymas 2014-09-09 negali būti vertinamas kaip nuomos buto perdavimas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – sutartys, tame tarpe, 2014-09-09 nuomos sutartis, kurioje aiškiai matosi, kad tik 2015-02-06 nuomos sutartį pasirašė pats ieškovas. Atsakovas V. J. teigė ir teismui apie tai nurodė, kad 2014-09-09 nuomos sutartį už ieškovą R. L. pasirašė kitas asmuo. Teismas šių aplinkybių netyrė, atsakovo V. J. argumentus ignoravo. Ginčo butas priklauso jungtinės nuosavybes teise ieškovui R. L. ir jo sutuoktinei. 2014-09-09 nuomos sutarties ieškovo sutuoktinė nepasirašė, nebuvo šios sutarties šalimi ir nebuvo suteikusi nei savo leidimo, nei išdavusi įgaliojimo. O tai reiškia, kad ieškovas nuomos sutartį su atsakovu V. J. sudarė be sutuoktinės ir bendraturčio sutikimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo V. J. apeliacinį skundą atsakovas R. L. su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teismas pagrįstai nustatė, jog nuomojamas butas buvo perduotas atsakovui, o aplinkybė, jog buto raktus ir patį butą perdavė ne ieškovas, o ieškovo uošvis R. S. bei pagal tarpininkavimo sutartį veikęs A. D., nesudaro pagrindo teigti, jog butas atsakovui nebuvo perduotas. Nors ieškovas ir nebuvo buto perdavimo atsakovui metu Lietuvoje, tačiau butas atitinkantis nuomos sutarties sąlygas buvo perduotas atsakovui, todėl jam atitinkamai teko visos nuomos sutartimi prisiimtos teisės ir pareigos. Patalpų nuomos sutarties 9 str. 1 p. numato, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Todėl akivaizdu, priešingai nei teigia atsakovas, jog pirmos instancijos teismas aiškindamas nuomos sutarties sąlygas, sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė, tyrė ir vertino tiek sutarties tekstą, tiek teisiškai reikšmingas faktines sutarties sudarymo, jos vykdymo aplinkybes, vadovavosi sisteminiu sutarties sąlygų aiškinimo principu. Atsakovas kaip vieną iš sprendimo negaliojimo pagrindų nurodo ir tai, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai - sutartys, yra pasirašytos kito asmens, o ne ieškovo. Pasak atsakovo teismas šios aplinkybės netyrė. Ieškovas nesutinka su ieškovu, nes priimdamas ginčijamą sprendimą teismas nurodė, jog į bylą pateikta nuomos sutarties kopija su joje esančiais šalių parašais. Pats ieškovas ieškinyje taip pat teigia, jog sutartis buvo teisėtai sudaryta ir galiojo tiek ieškovui, tiek ir atsakovui. Taigi, šios sutarties galiojimas nėra nuginčytas. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai sprendė, jog nuomos sutartis buvo teisėtai sudaryta ir tai atitiko abiejų šalių valią. Kartu ieškovas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teismas ne kartą atsakovui siūlė, nesutinkant su tuo, jog nuomos sutartį pasirašė ieškovas, reikšti priešieškinį dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau atsakovas šiuos veiksmus atsisakė atlikti. Atsakovas nurodo, jog butas, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovui ir jo sutuoktinei. Ieškovas norėtų akcentuoti, jog 2014-09-09 nuomos sutartį sudarė kartu veikdamas ir sutuoktinės vardu bei esant jos sutikimui. Tuo tarpu įstatymas nenumato, jog vienam iš sutuoktinių sudarant sandoriui kito sutuoktinio vardu būtų reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ir atsakovo skundai dalinai tenkintini.

Nustatyta, kad ieškovas 2014-08-09 sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurios ketvirtame punkte buvo numatytas komisinis atlygis tarpininkui - UAB „JG Property Developments“ - 1 mėnesio faktinės objekto nuomos kainos dydžiui ( 2400 Lt), plius PVM ( b.l.11, t. I). Ieškovas reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų – nuomininko V. J. ir tarpininkavimo sutartį pasirašiusio trečiojo asmens UAB „JG Property Developments“ atstovo-partnerio A. D. grindė tuo, kad šis atsakovas ieškovui padarė žalą, parengdamas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančią sutartį. Iš ieškinio turinio darytina išvada, kad ieškovui žala atsirado dėl to, kad Patalpų nuomos sutarties 2 straipsnyje buvo numatyta, jog buto nuomos pradžia - nuo perdavimo-priėmimo akto, pasirašyto abiejų šalių, pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 11 d.

Atsakovo V. J. turtinę atsakomybę ieškovas grindė tuo, kad atsakovas, įsikraustęs į butą, dėl nežinomų priežasčių iš jo išsikėlė, apie tai neinformavo ieškovo. Byloje padaryta išvada, kad atsakovas V. J. įsikraustė į butą 2014-09-10 d. ir tą pačią dieną nutraukė nuomos sutartį. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog nepagrįstos teismo sprendimo išvados, kad butas buvo perduotas atsakovui nuomai, atmestini, nes nuomos sutarties sudarymo faktas buvo įrodytas pateikta 2014-09-09 patalpų nuomos sutartimi ( b.l.13-15, t. I), bei atsakovo V. J. paaiškinimu, kad 2014-09-14 jis, nuvykęs pas brokerį, informavo jį, kad atsisako sutarties ir paprašė apie tai informuoti ieškovą. Dėl to buvo pagrindas teismui daryti išvadą, kad nuomininkas, pasirašęs sutartį, jos atsisakė, tai pats pranešdamas tarpininkams, t.y. toks atsisakymas pagrįstai įvertintas sutarties nutraukimu. Atsakovo skundo argumentai, jog teismas turėjo taikyti CK 1.78 straipsnio nuostatas ir 2014-09-09 nuomos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia savo iniciatyva, atmestini. Savo iniciatyva teismas gali konstatuoti tik niekinio, o ne nuginčijamo sandorio faktą ( CK 1.78 straipsnio 5 dalis ).

Patalpų nuomos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad butas perduodamas pagal priėmimo-perdavimo aktą, pasirašomą abiejų šalių. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad su priėmimo-perdavimo akto surašymu aiškiai susiejo buto nuomos pradžią. Tokio susitarimo sutartyje nėra, joje nėra nurodyta, kad buto nuomos pradžia yra priėmimo-perdavimo akto pasirašymo diena, priešingai, sutarties 9 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovo V. J. buvo sudaryta, ji įsigaliojo, todėl jos 9 straipsnio 4 punkte numatyta teisė nuomininkui - nutraukti nuomos sutartį, pranešus nuomotojui prieš 2 mėn. Tai, kad šiame punkte buvo numatyta sankcija nuomininkui, kai jis nutraukia sutartį, nesulaukęs nuomos termino pabaigos, reiškia, kad nuomotojas įgijo teisę reikalauti vieno mėnesio baudos dydžio nuomos mokesčio bet kokiu nuomos sutarties nutraukimo atveju. Nors atsakovas V. J. nurodė, kad jis atsisakė sutarties, tačiau atsisakymas nuo sutarties yra tolygu nuomos sutarties nutraukimui, todėl teismas pagrįstai priteisė baudą iš atsakovo už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Tai, kad nuomos sutartyje buvo numatytas buto perdavimas pagal priėmimo perdavimo aktą, tačiau toks aktas nebuvo surašytas, leidžia priimti atsakovo paaiškinimus apie tai, kokie buvo daiktai bute, perdavus butą nuomininkui, t.y. daryti išvadą, kad tarpininko atstovas nebuvo įvykdęs žodinio įsipareigojimo atlaisvinti butą nuo nereikalingų baldų. Pateikti pasirašymui buto priėmimo-perdavimo aktą buvo nuomotojo ar jo atstovo-tarpininko pareiga, todėl, nepateikus šio akto, ieškovas nepasirūpino įrodymo, kokios būklės butas buvo perduotas nuomininkui buvimu, ir tai leidžia daryti išvadą, kad bute buvo likę nuomotojo daiktų. Tai, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, jog nuomininkas turės atlyginti nuostolius, kurie atsiras nuomotojui dėl to, kad baldai bus išvežti, jo pageidavimu, iš nuomojamo buto, nuomininkui neatsirado pareigos atlyginti šiuos nuostolius. Tai, kad nuomininkas pageidavo, kad butas būtų išnuomotas be dalies jame buvusių baldų, o nuomotojo atstovas sutiko perduoti tokį butą, leidžia daryti išvadą, kad nuomotojas įsipareigojo išvežti baldus iš buto, ir tai, kad jie nebuvo išsaugoti, atsakomybė gali atsirasti tik tarpininkui, tuo atveju, jei nuomotojas patiektų įrodymus, koks susitarimas buvo sudarytas tarp tarpininko ir nuomotojo dėl baldų išvežimo. Šioje byloje nei tarpininkui –trečiajam asmeniui, nei jo atstovui atsakovui A. D. reikalavimai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad jie išmetė ieškovo baldus, nebuvo pareikšti, šioje dalyje ieškovas nuostolių atlyginimo reikalavo tik iš atsakovo V. J., todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį šioje dalyje, nes tarpininko atstovas sutiko išvežti baldus iš buto, tuo prisiimdamas pareigą būti atsakingu už šiuos baldus.

Atsakovas V. J. atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad atsisakė buto nuomos dėl to, kad ieškovo atstovas nesilaikė sutarties sąlygų. Tai, kad nuomininkas turėjo galimybę naudotis išnuomotu butu, kad kai kurių baldų buvimas jame netrukdė naudotis butu, leidžia daryti išvadą, kad suteiktas butas atitiko pagrindines nuomos sutarties sąlygas, t.y. nuomotojas įvykdė pareigą sudaryti tinkamas sąlygas naudotis butu, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta ar nuomotojas ją vykdė netinkamai. Tai, kad atsakovas V. J. paaiškino, jog buto perdavimas neįvyko dėl to, kad trukdė nereikalingi baldai, be to, netilpo jų atsivežta miegamojo lova, leidžia daryti išvadą, kad tęsti sudarytą nuomos sutartį atsakovui trukdė ir aplinkybės, kurios nepriklausė nuo tarpininko atstovo - netilpo bute jo atsivežta lova. Taigi, atsisakymas nuo sutarties buvo susijęs ne tik su susitarimo išvežti iš buto baldus, bet ir su tuo, kad bute netilpo atsakovo atsivežtas daiktas, todėl pripažintina, kad atsakovas sutarties atsisakė ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tarpininko ar nuomotojo valios ir veiksmų.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad nuomininkas atsisakė buto nuomos 2014-09-14 d., todėl nuomotojas nuo šios datos turėjo galimybę nuomoti butą kitiems asmenims. CK 6.609 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas nevykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Buto nuomos sutartyje buvo numatytas ilgesnis įspėjimo terminas, t.y. 2 mėn., tokį susitarimą fizinis asmuo, nuomojantis butą, turėjo teisę sudaryti tačiau įstatyme esant aiškiai nuostatai, kokias pasekmes sukelia nuomininkui nevykdymas nustatytos pareigos - įspėti apie nuomos sutarties nutraukimą, nuomotojo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą turi būti įrodytas jam atsiradusiais nuostoliais. Vertinant ieškovo pateiktus įrodymus apie tai, kad nuostoliai atsirado, ieškovui nesurandant kitų buto nuomininkų, darytina išvada, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo nuostolių dėl to, kad negalėjo rasti kitų nuomininkų , nors dėjo pastangas jiems surasti. Teismo išvada, kad nuomininkas, nesilaikęs sutartyje numatyto termino įspėti apie sutarties nutraukimą, turi atlyginti nuostolius, kurie atsirado nuomotojui per numatytą įspėjimo terminą, šiuo atveju 2 mėn. Tai, kad po šio termino nuomotojas nesugebėjo rasti nuomininko, kurie pageidautų nuomoti už tokią pačią kainą, už kokią ketino mokėti buvęs nuomininkas, atsakovas nėra atsakingas už tai, nes įspėjimo terminas yra numatytas tam, kad nuomotojas susirastų kitą nuomininką, numatant tam tikrą terminą, yra preziumuojama, kad jis pakankamas kitam nuomininkui susirasti, todėl po šio termino negautos pajamos yra turtą nuomojančios asmens netinkamos verslo veiklos rezultatas, o ne buvusio nuomininko nuomotojui padarytais nuostoliais.

Teismas daro išvadą, kad teismo sprendimu buvo pagrįstai priteisti nuostoliai ieškovui iš atsakovo V. J. už 2 mėn., tačiau ieškovui reikšiant ieškinį ir prašant įskaičiuoti į nuostolius 600 Eur privalomas mokėti netesybas, priteisti nuostoliai turėjo būti apskaičiuoti įskaitant priteistas netesybas, t.y. 600 Eur, todėl nuostolių suma mažintina nuo 1200 Eur iki 600 Eur, t.y. sumažinant priteistą negautą nuomos mokestį. Teismo sprendimas dalyje keistinas CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi teismas netaikė materialinės teisės normos, kuri turėjo būti taikoma byloje, t.y. CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatos - kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Nors atsakovo apeliaciniame skunde nėra nurodyti šie teismo sprendimo neteisėtumo argumentai, tačiau atsakovui prašant atmesti ieškinį, teismo sprendimo keitimas šiuo pagrindu nėra išėjimu iš apeliacinio skundo ribų.

Kiti ieškovo ir atsakovo skundų argumentai atmestini teismo sprendimo motyvais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad iš jo priteistos atsakovui A. D. jo patirtos 1 331 Eur bylinėjimo išlaidos yra neproporcingos, neatitinkančios protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų. Pripažintina, kad skundas šioje dalyje tenkintinas. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagristomis, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagristo proceso dalyvio įsipareigojimo mokėti atstovavimo išlaidas advokatui. Tai, kad reikalavimo, reiškiamo solidariai ir atsakovui A. D., suma buvo 3976 Eur negauto nuomos mokesčio ir 306,79 Eur mokesčių už komunalines paslaugas, pripažintina, kad esant tokio dydžio turtiniam reikalavimui, atstovavimo išlaidų suma – 1331 Eur yra pernelyg didelė. Nors ieškovo reikalavimai šio atsakovo atžvilgiu buvo atmesti, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškinys šiam atsakovui buvo grindžiamas tik tuo, kad jis netinkamai parengė nuomos sutartį ir nepasirašė su kitu atsakovu turto priėmimo-perdavimo akto. Teismas nustato, kad 10 procentų nuo atmestų reikalavimų sumos atstovavimo išlaidų atlyginimas atitinka šioje byloje turėtas atsakovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteista atstovavimo išlaidų A. D. suma mažintina iki 397 Eur.

Teismo sprendimu iš atsakovo V. J. ieškovui buvo priteista 497 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkintų reikalavimų dalyje žyminis mokestis sudaro 36,46 Eur, kitos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 11,58 Eur, ir nustatomas atstovavimo išlaidų atlyginimas atsakovo ieškovui – 20 procentų turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas - 308 Eur, atsižvelgiamam į tai, kad didesnėje dalyje reiškiami turtiniai reikalavimai ieškovo nebuvo patenkinti, be to, sumažinta buvusi priteista ieškovui suma 600 Eur. Bendra priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 356, 04 Eur.

Dalinai patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas jam turi atlyginti išlaidas, turėtas šioje dalyje žyminiam mokesčiui sumokėti, jos sudaro 18 Eur.

Apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių turėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo A. D. ieškovui R. L., kurio atstovė prašė priteisti 340 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant 34 Eur, nes šio atsakovo atžvilgiu ieškovo skundas buvo patenkintas, o atsakovo A. J. skundą patenkinus dalinai, jam priteisiamos šioje dalyje atstovavimo išlaidos iš ieškovo, atsižvelgus į tai, kad skundas tenkintas ne skunde nurodytais argumentais, sumoje 30 Eur. Viso priteistina bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovui V. J. suma sudaro 48 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą ieškovui R. L. iš atsakovo V. J. negauto nuomos mokesčio sumą sumažinti iki 600 Eur, priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 356, 04 Eur.

Priteistą iš ieškovo R. L. atsakovui A. D. bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 397 Eur.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovui R. L. 34 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, iš ieškovo R. L. priteisti atsakovui V. J. 48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Danutė KutrienėAndrutė KalinauskienėVytautas Zelianka