- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 1S-211-518/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Linas Žukauskas, Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio ir Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. ir jo gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 19 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su L. B. ir nenustatytu bendrininku 2011 m. rugsėjo mėnesio nenustatytą dieną, kioske-lombarde, esančiame Sodų g. 20, Vilniuje, suleidęs A. J. vaistų, nuo kurių šis prarado sąmonę, nugabeno jį į apleistą namą, esantį Kalniškių k., Šalčininkų r., kur atėmęs laisvę laikė nukentėjusįjį nenustatytą laiko tarpą, o nenustatytas asmuo jo ir L. B. nurodymu leido A. J. jų atvežtus nenustatytus vaistus, tokiu būdu naudojo prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą, po ko L. B. grasinant fiziniu susidorojimu, A. B. liepė A. J. pasirašyti dviejų sklypų (0,5 ha ir 0,3 ha) ir namo, kurių bendra vertė 119 300 Lt, pardavimo dokumentus ir tuščius popieriaus lapus, ką A. J. vaistų ir grasinimų poveikyje padarė, dėl to, panaudojus šiuos dokumentus 2011 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centre, buvo įregistruota preliminari A. J. žemės sklypų, esančių Šveicarų kaime, Vilniaus rajone, pirkimo sutartis, tačiau minėto turto užvaldyti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jis buvo sulaikytas. A. B. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje.
A. B. taip pat kaltinamas kad 2010 m. rugsėjo 14 d. kartu su L. B. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žadėdamas darbą užsienyje, išvežė V. S. į namą, esantį (duomenys neskelbtini)., nemokėdamas pinigų vertė jiems dirbti, nemaitino, ir tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą vertė perrašyti V. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Geležinio Vilko g. 11-92 ir Birželio 23-iosios g. 9-3, Vilniuje, A. B. vardu, po ko 2011 m. pavasarį, nenustatytu laiku, V. S. pavykus pabėgti, A. B. atvykus į (duomenys neskelbtini), nurodė V. S., E. S. bei jos mažametei dukrai V. S., gimusiai 2005 m., vykti kartu, po ko A. B. savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. S., V. S. ir V. S. nuvežė į kavinę, esančią Sodų g. 21, Vilniuje, kur L. B. akivaizdoje, siekiant įbauginti E. S. ir darant jai psichologinę prievartą, A. B., grasindamas E. S. ir jos mažamečiams vaikams susidorojimu, būsto atėmimu bei pakenkti jos vyrui, už tariamą V. S. išlaikymą, teismo išlaidas, advokato paslaugas, privertė E. S. pasirašyti vekselį 15 000 Lt sumai. A. B. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęsiamas.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartinu kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 19 d.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog A. B. galėjo padaryti inkriminuojamas veikas, įvertinęs nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. B., sunkumą, jų skaičių, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, padarė išvadą, jog yra pagrindas pratęsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir skirti kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su papildomais įpareigojimais, namų areštą arba skirti 9 000 Eur užstatą.
Gynėjo teigimu, teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą nutartį, todėl nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą, netinkamai nurodė kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teismo nurodytas argumentas, kad A. B. niekur nedirbo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, teismas, nurodydamas, kad A. B. praeityje daug kartų teistas, neatsižvelgė į tai, kad iki suėmimo A. B. buvo neteistas, kadangi teistumas buvo išnykęs. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad nėra pakankamai tvirti A. B. socialiniai ryšiai, nes jis yra nesusituokęs, vengia išlaikyti vaikus. Gynėjas pažymi, kad A. B. augina 3 vaikus, būdamas suėmime sistemingai stengėsi su jais palaikyti ryšius, mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, įgijęs bakalauro kvalifikacinį laipsnį, būdamas suėmime, aktyviai toliau studijuoja, nepalaiko kalinių subkultūros.
Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kitam kaltinamajam L. B. Lietuvos apeliacinis teismas panaikinimo kardomąją priemonę – suėmimą, paskyrė kardomąją priemonę – užstatą ir L. B. pilnai vykdo baudžiamojo proceso numatytus kardomųjų priemonių uždavinius ir tikslus. Skundžiamoje nutartyje teismas aplinkybes vertino skirtingai, neatsižvelgė į tai, kad L. B. iš suėmimo paleistas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Kaltinamojo nuomone, pagrindai, kuriais pratęstas suėmimas, yra deklaratyvūs. Teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių pagrindo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, buvimą. Dėl teismo argumentacijos glaustumo, nutartis neatitinka BPK reikalavimų.
Be to, teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, neatsižvelgė į kaltinamojo socialinius ryšius, į suėmimo taikymo trukmę. Kaltinamojo teigimu, jo atžvilgiu taikyto suėmimo terminas viršija du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama byla.
Kaltinamasis pažymi, kad jeigu teismas grindė kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu suėmimo pagrindu, tai šis pagrindas atmestinas, nes teismui nepateikti jokie duomenys, kad A. B. darytų poveikį liudytojams ar kitiems proceso dalyviams ar kitaip trukdytų procesui.
Kaltinamojo nuomone, suėmimo terminas nepagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas, darydamas išvadas, kad A. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, tokias išvadas grindė kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu, jų organizuotumu, tačiau tokie teismo argumentai yra netinkami, nes įtarimas apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų padarymu savaime nereiškia, kad asmuo darys naujus nusikaltimus. Kaltinamasis pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. B. būtų sistemingai vykdęs nusikalstamas veikas ir/ar kad jis būtų pelnęsis iš nusikalstamų veikų vykdymo, todėl pačią griežčiausią kardomąją priemonę skyręs teismas neturėjo objektyvaus pagrindo išvadai, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. ir jo gynėjo skundai atmetami.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju A. B. yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti ir padarius sunkius tyčinius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. inkriminuojami nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, be to, inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos. Nuo 1998 iki 2015 metų A. B. buvo teistas šešis kartus, įskaitant ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Be to, šiuo metu A. B. atžvilgiu dar yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos: Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-15-190/2015, kurioje A. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį; 300 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį; 213 straipsnio 1 dalį; 300 straipsnio 1 dalį; 222 straipsnio 1 dalį; 300 straipsnio 1 dalį už galimai padarytas nusikalstamas veikas 2005-2007 metais; Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-272-318/2015 dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už galimai padarytas nusikalstamas veikas 2009 m. gegužės-birželio mėnesiais. Nors pagal ankstesnius nuosprendžius A. B. bausmes yra atlikęs, o šiuo metu nagrinėjamose baudžiamosiose bylose nusikalstamų veikų padarymo faktas dar nėra konstatuotas įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, šios aplinkybės rodo, kad A. B. nuo 1998 metų iki jo sulaikymo 2011 metais galimai sistemingai darė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tai A. B. charakterizuoja kaip linkusį sistemingai pažeidinėti įstatymus, daryti nusikaltimus. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad šis suėmimo paskyrimo pagrindas, dėl kurio A. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, neišnyko.
Teisėjų kolegija pagal skundžiamos apygardos teismo nutarties turinį sprendžia, kad kaltinamajam A. B. kardomosios priemonė – suėmimo terminas pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartyje, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo A. B. pagrįstumo klausimą, atsižvelgęs į tai, kad A. B., nors ir nevedęs, yra sukūręs faktinę šeimą, turi tris dukras, kaltinamajam ne kartą buvo išduoti leidimai skambinti ir pasimatyti su šeimos nariais, A. B. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, yra pateikta pažyma apie A. B. įdarbinimą, jei jis būtų paleistas iš suėmimo, taip pat byloje yra duomenų apie aktyvų kaltinamojo mokymąsi net ir būnant suėmime, konstatavo, kad A. B. turi pakankamai stiprius socialinius ryšius. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje įvertino ir tai, kad A. B. anksčiau yra teistas, ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes kaltinamasis yra atlikęs, ankstesni teistumai nėra pagrindas daryti išvadą, jog A. B., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Dėl nurodytų aplinkybių minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas nustatytas nepagrįstai, todėl jis pašalintas iš skundžiamos apygardos teismo nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, vėl nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą, kuris jau buvo pašalintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi. Nepaaiškėjus naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų sąlygų egzistavimą, minėtas suėmimo termino pratęsimo pagrindas šalintinas iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties. Pažymėtina, kad pratęsiant paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebūtina nustatyti visus suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalyje, pakanka nustatyti bent vieną iš jų.
Iš kaltinamojo skundo matyti, kad yra ginčijamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymas (jos termino pratęsimas) BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamos apygardos teismo nutarties turinį, pažymi, kad šio punkto pagrindu kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamojo A. B. pagrindu nebuvo taikyta bei pratęstas jos terminas, todėl dėl šio suėmimo pagrindo pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad jo atžvilgiu suėmimas taikomas jau penkti metai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje kardomoji priemonė – suėmimas A. B. taikyta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. B. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Kaltinamojo skundo argumentai dėl ilgos suėmimo trukmės siejami ne su šia byla, o su kita baudžiamąją byla, kurioje A. B. taip pat buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas A. B., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Nagrinėjamu atveju turi būti užtikrinamas viešasis interesas netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti bendrininkų grupės padarytas visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su didelės vertės turto prievartavimu ir šis viešasis interesas turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo A. B. šeiminę padėtį, tvirtus socialinius ryšius, mokymąsi, kalinimo įstaigos teigiamą suimtojo charakteristiką, yra reikšmingos, tačiau nepaneigia teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Nustatyto suėmimo taikymo pagrindo nešalina ir gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad A. B. galėtų įmokėti 9 000 Eur užstatą.
Skunduose nurodoma aplinkybė, kad kitam kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo taikymas buvo panaikintas, savaime nesudaro pagrindo panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir A. B., kadangi kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas.
Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
Kaltinamojo A. B. ir jo gynėjo advokato Gintaro Putvinskio skundus atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.