Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1458-580/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
e2A-1458-580/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vidas Stankevičius, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
Elektrėnų savivaldybės, VĮ „Kelių priežiūra“, Elektrėnų savivaldybės administracijos, Elektrėnų savivaldybei, atstovaujamai Elektrėnų savivaldybės administracijos
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Edita Bumblienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1458-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03524-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.5.2.5.; 2.6.39.2.5.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui V. P.,atsakovo Elektrėnų savivaldybės atstovui G. R.,atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ atstovei advokatei Editai Bumblienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei „Kelių priežiūra“ ir Elektrėnų savivaldybei, atstovaujamai Elektrėnų savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė iš solidariai iš atsakovų VĮ „Kelių priežiūra“ ir Elektrėnų savivaldybės priteisti 5 698,70 Eur žalos ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad:

1.1. 2012-12-15 kelio Vilnius–Kaunas 36-ame kilometre įvykio metu buvo sugadintas V. S. priklausantis automobilis „BMW 535“, kuris buvo apdraustas transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 5 698,70 Eur draudimo išmoką. Žala transporto priemonei padaryta dėl ant kelio nuvirtusio medžio;

1.2. magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda priežiūra patikėta VĮ „Kelių priežiūra“. Valstybinės reikšmės automobilių kelių želdinius tvarko valstybinės kelių priežiūros įmonės. Žala atsirado ir dėl Elektrėnų savivaldybės neveikimo, nevykdant priskirtos pareigos užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių želdinių apsaugą ir tvarkymą, kad augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nenugalima jėga laikytina smarki audra. Labai smarkia audra laikytinas stichinis meteorologinis reiškinys, kurio metu maksimalus vėjo greitis siekia 28–32 m / s. Įvykio metu vėjo greitis siekė 19 m / s. Esant tokiam vėjo greičiui, sveiki medžiai nelūžta;

1.3. medis augo valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Keli metrai nuo kelio augantis medis buvo supuvęs. Pavojų keliantį medį turėjo tvarkyti abu atsakovai, todėl jų atsakomybė solidari. Kelius prižiūrintys asmenys privalo prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir pašalinti medžius, keliančius pavojų eismo saugumui, neleisti, kad kelio juostoje bei kelio apsaugos zonoje augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. VĮ „Kelių priežiūra“ remiasi savo nustatytomis po eismo įvykio nustatytomis kelio ribomis, kurios nustatytos, kai buvo suformuotas žemės sklypas ir perduotas VĮ „Kelių priežiūra“ valdymui;

1.4. tvoros pastatymo vieta nebūtinai sutampa su kelio juostos riba, kelio juostos ribą nustato įstatymai. VĮ „Automagistralė“ (šiuo metu VĮ „Kelių priežiūra“) nurodė, kad medis augo 6,30 m atstumu nuo kelio briaunos ir 90 cm atstumu už kelio juostos ribos. Matininko 2016-08-29 schemoje nurodyta, kad atstumas nuo kelio briaunos iki magistralinio sklypo ribos yra 8,57 m ir medis patenka į kelio sklypo ribas. 2012-12-15 eismo įvykio magistralinio kelio žemės sklypas nebuvo suformuotas, todėl reikia atsižvelgti į kelio juostos plotį. Kelio juostos minimalus plotis 39 metrai, nuo kelio vidurio linijos į abi puses kelio juostos plotis turi būti ne mažesnis nei po 19,50 m. VĮ „Kelių priežiūra“ nepateikė įrodymų, koks 2012-12-15 buvo kelio juostos plotis. VĮ „Kelių priežiūra“ skaičiavimu, kelio juostos plotis yra 39,882 m, tai yra 0,882 m platesnis nei minimalus įstatymu numatytas juostos plotis. Nuo kelio vidurio iki važiuojamosios dalies krašto yra 11,65 m atstumas. Nuo važiuojamosios dalies krašto iki kelio briaunos yra 2,10 m atstumas, nuo kelio briaunos iki tvoros – 5,40 m, o nuo tvoros iki medžio kamieno – 0,70 m. Sudėjus šiuos skaičius gaunama, kad nuo kelio vidurio iki medžio kamieno yra 19,85 m atstumas, koks yra kelio juostos plotis abiejose kelio pusėse. Atsakovui VĮ „Kelių priežiūra“ kyla atsakomybė, jei medis augo kelio apsaugos zonoje, už kelio juostos ribų.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. savivaldybė neatsakinga už žalą, nes valstybinės reikšmės magistralinį kelią Vilnius–Kaunas–Klaipėda prižiūri VĮ „Kelių priežiūra“. Medis augo kelio juostoje. Nėra duomenų apie lūžusios eglės aukštį. Medis nuvirto dėl nenugalimos jėgos – stipraus vėjo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2012-12-19 pažymoje Nr. 49 nurodoma, kad įvykio metu vėjas buvo stiprus ir siekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. Tai, kad vėjas nebuvo uraganinis, nereiškia, kad tai nėra nenugalima jėga;

2.2. neaišku, koks medis sukėlė eismo įvykį, kokia medžio rūšis, kurioje vietoje jis augo. Neaišku, ar vėliau rastas kelmas yra to paties nuvirtusio medžio kelmas. Įvykis įvyko miške. Miškų urėdijos patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus. Savivaldybės prižiūri kelio želdinius gyvenamojoje vietovėje, o įvykis buvo negyvenamojoje vietovėje.

3. Atsakovas VĮ „Kelių priežiūra“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

3.1. VĮ „Kelių priežiūra“ nėra viešosios teisės subjektas ir valdžios funkcijų neatlieka. Kelių priežiūros funkcijų vykdymas atsakovui VĮ „Kelių priežiūra“ perduotas Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2006-01-04 įsakymu Nr. V-2 tik dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas tinkamai vykdo jam pavestą kelių priežiūros funkciją. Nuvirtęs medis augo ne kelio juostoje, bet kelio apsaugos zonoje. VĮ „Kelių priežiūra“ neturi pareigos prižiūrėti želdinius, augančius kelio apsaugos zonoje. Atsakovas negali disponuoti svetimu turtu, esančiu už kelio juostos ribų, prižiūrėti želdinius kelio apsaugos zonoje, kurioje žemė priklauso įvairiems ūkio subjektams. Įvykio metu atsakovas buvo apdraudęs civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas subrogacinius reikalavimus turėtų nukreipti į patį save;

3.2. prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių. Eismo įvykis įvyko 2012-12-15, sprendimas išmokėti draudimo išmoką buvo priimtas 2013-01-22, o ieškinys teismui pateiktas tik 2015-12-11. Reikalavimas dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo nepagrįstas, nes ieškinio reikalavimas kildinamas iš deliktinių teisinių santykių. Skolininkų solidarioji atsakomybė nepreziumuojama;

3.3. administracinės bylos medžiagoje nenurodyta tiksli eismo įvykio vieta, nepažymėta medžio augimo vieta. Elektrėnų policijos komisariato pažymose nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 35 kilometre. Elektrėnų policijos komisariato nutarime, patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 35–36 kilometre. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko 36 kilometre. Atsakovo darbuotojai ties 35,615 kilometru rado medžio kelmą ir surašė vietos apžiūros aktą Nr. 1. Kelmas neatrodė sutrūnijusio medžio, nežinoma, ar tai tas pats medis. Medį ir jo kelmą privalėjo užfiksuoti ieškovas. Galimai eismo įvykį sukėlusio medžio kelmas neišlikęs, nes nuo eismo įvykio praėjo beveik penkeri metai. Ieškovas pats abejojo, kad atsakovo rastas kelmas yra eismo įvykį sukėlusio medžio kelmas;

3.4. kelmas rodo, kad medis augo ne atsakovui patikėjimo teisėmis suteiktame žemės sklype. Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 27,56–37,22 kilometro ištrauka iš žemės sklypo kadastro bylos ir 2016-04-25 vietos apžiūros aktas rodo, kad atstumas nuo kelio briaunos iki patikėjimo teise valdomo sklypo ribos yra 5,815 m. Medis augo 6,3 m atstumu nuo kelio briaunos, kitame sklype. Kelias negali būti platesnis už kelio juostą (žemės sklypą). Kelio ruožas nuo 27,56 km iki 37,22 km, išsidėstęs viename sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi prižiūrėti tik tuos kelius ir sklypus, kurie jam perduoti patikėjimo teise. Privalomų kelių priežiūros darbų finansavimo 2012-05-04 sutartis nustato atsakovo pareigą atlikti privalomus priežiūros darbus valstybinės reikšmės keliuose. Sklypo plotis ruože nuo 33,25 km iki 35,64 km (medis augo 35,615 km) yra 40 metrų. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad žemės sklypas yra laisvos valstybinės žemės fondo žemė. Ši žemė neperduota atsakovui. 2016-05-25 plane neteisingai nurodytas važiuojamosios dalies plotis (vietoje 25 m, nurodyta 23 m). Pagal Registrų centro duomenis 23 m sudaro kelio dangos, o ne važiuojamosios dalies plotis. 2016-08-29 plane atstumai matuoti iki suformuotų sklypų ribos, o ne iki žemės sklypo, kuriame yra kelias, ribos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, priteisė 5 698,70 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 5 698,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2015-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 256 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, priteisė 5,86 Eur bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikai. Apylinkės teismas:

4.1. nustatė, kad Elektrėnų savivaldybėje kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dešinėje pusėje, 35–36 kilometro atkarpoje 2012-12-15 įvyko eismo įvykis, kurio metu medis nuvirto ant važiuojančios transporto priemonės „BMW 535“ ir ją apgadino. Transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Ieškovas išmokėjo 5 698,70 Eur draudimo išmoką;

4.2. ieškovas subrogacijos pagrindu įgijo reikalavimo teisę, kuriai taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Eismo įvykis įvyko 2012-12-15, ieškinys pateiktas 2015-12-11, nepraleidus ieškinio senaties termino;

4.3. administracinės bylos medžiagoje nenurodyta eismo įvykio vieta ir nepažymėta medžio augimo vieta. Elektrėnų policijos komisariato 2013-01-16 pažymoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 35 kilometre. Elektrėnų policijos komisariato 2013-01-16 nutarime bei 2012-12-15 patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 35–36 kilometre. Atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ darbuotojai ties 35,615 kilometru rado medžio kelmą, daugiau ruože kelmų nerasta. Darbuotojai atliko matavimus ir surašė vietos apžiūros aktą. Ieškovo darbuotojai kelio ruože nuo 35,500 kilometro iki 36 kilometro rado tik vieną kelmą, esantį taip pat 35,615 kilometre. Atsakovo bei ieškovo pateiktose eismo įvykio vietos nuotraukose matyti to paties medžio kelmas. Sprendė, kad tai yra ant automobilio nuvirtusio medžio kelmas;

4.4. VĮ „Automagistralė“ nurodė, kad medis augo 6,30 m atstumu nuo kelio briaunos ir 90 cm atstumu už kelio juostos ribos. Matininko 2016-08-29 schemoje nurodyta, kad atstumas nuo kelio briaunos iki magistralinio sklypo ribos yra 8,57 m. Iki 2012-12-15 eismo įvykio magistralinio kelio žemės sklypas nebuvo suformuotas, todėl reikia atsižvelgti į kelio juostos plotį. Kelio juostos plotis yra 39 metrai, į abi kelio puses po 19,50 m. Nuo kelio vidurio iki važiuojamosios dalies krašto 11,537 m, nuo važiuojamosios dalies krašto iki kelio briaunos 2,276 m, nuo kelio briaunos iki tvoros – 5,40 m, o nuo tvoros iki medžio kamieno 0,90 m. Nuo kelio vidurio iki medžio kamieno 20,113 m. Sprendė, jog medis augo ne kelio juostoje, bet kelio apsaugos zonoje;

4.5. medis augo valstybiniame žemės sklype, kuris neperduotas VĮ „Kelių priežiūra“. Atsakovas VĮ „Kelių priežiūra“ pateikė Sutartį su priedais, kuria VĮ „Kelių priežiūra“ įsipareigoja atlikti valstybinės reikšmės kelių privalomus priežiūros darbus, nustatytus Kelių direkcijos direktoriaus 2012-04-12 įsakyme Nr. V-86. Sutarties priedai nenustato atsakovui pareigos prižiūrėti medžius, augančius kelio apsaugos zonoje. Sprendė, kad atsakovui VĮ „Kelių priežiūra“ pareiga atlyginti žalą nekyla;

4.6. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas, Želdynų įstatymo 10 ir 18 straipsniai reguliuoja savivaldybės savarankišką funkciją – savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir atskirai augančių medžių, želdinių, priežiūrą. Tai reiškia, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius. Kelių priežiūros įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, kurios 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 buvo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo. Elektrėnų savivaldybės administracija tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą, atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo pakankama priežastis žalai atsirasti;

4.7. Pagal Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840, 3.2. papunktį, nenugalima jėga laikytina smarki audra. Pagal Vyriausybės 2006-03-09 nutarimo Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ 2.1.1 punktą labai smarkia audra laikytinas stichinis meteorologinis reiškinys, kurio metu maksimalus vėjo greitis siekia 28-32 m / s. Įvykio metu vėjo greitis siekė 19 m / s, todėl nenugalimos jėgos nekilo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ atžvilgiu ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

5.1. kelias Vilnius–Kaunas priskiriamas magistraliniams keliams. Magistraliniai keliai priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Magistraliniai keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, juos valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. Aprašo 12.3 papunktyje nurodyta, kad kelius prižiūrintys asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Tai reiškia, kad kelius prižiūrintys asmenys kelio juostoje turi atlikti visus želdinių priežiūros darbus, o kelio apsaugos zonoje – tik grėsmę keliančių medžių šalinimo darbus. Nuvirtęs medis buvo supuvęs, medžio šakos nudžiūvusios. Pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės automobilių kelių želdinius saugo, tvarko ir naujus veisia valstybinės kelių priežiūros įmonės. Kelius prižiūrinčiam juridiniam asmeniui nustatyta pareiga užtikrinti saugų eismą kelyje, kiek jis susijęs su kelio apsaugos zonoje augančiais želdiniais. Kelio Vilnius–Kaunas apsaugos zona yra 70 m. Medis augo kelio apsaugos zonoje, 90 cm atstumu nuo kelio juostos;

5.2. Kelius prižiūrinti įmonė patikėjimo teise valdo savininko – valstybės – turtą. Kelių direkcija šių teisių neturi, todėl tinkamas atsakovas yra kelius prižiūrinti įmonė. Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 1 punkte numatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose. Kelių direkcijos 2006-01-04 įsakymas numato, kad valstybinės reikšmės automobilių keliai VĮ „Automagistralė“ perduodami patikėjimo teise. Sutarties 2 priedo 5 punkte numatytas už pakelės statinių ir želdinių priežiūrą rangovui mokamo atlyginimo dydis. Prieduose naudojamos sąvokos „šlaitai“, „pakelės“ skiriasi nuo įstatymuose naudojamų sąvokų „kelio juosta“, „kelio apsaugos zona“, todėl negalima daryti išvados, kad susitarimas dėl šlaitų ir pakelių priežiūros apima tik kelio juostos priežiūrą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas VĮ „Kelių priežiūra“ atsiliepime prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti Nurodė, kad:

6.1. ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovai nevykdė įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos. Vien fakto, kad medis užkrito ant kelio, nepakanka civilinei atsakomybei įrodyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kur tiksliai augo medis. Ieškovas į teismą kreipėsi po trejų metų. VĮ „Kelių priežiūra“ darbuotojai 2016-04-25 bandė apžiūrėti eismo įvykio vietą, tačiau administracinės bylos medžiagoje nenurodyta konkreti eismo įvykio vieta metrais, nepažymėta konkreti medžio augimo vieta. VĮ „Kelių priežiūra“ darbuotojai ties 35,615 kilometru rado medžio kelmą, surašė vietos apžiūros aktą, tačiau neaišku, ar tai yra būtent tas medis. Gali būti, kad eismo įvykį sukėlusio medžio kelmas neišliko. 2016-05-26 posėdžio metu ir pats ieškovas dvejojo, ar tai to paties medžio kelmas. Ieškovo fotonuotrauka padaryta 2012-06. Fotonuotraukoje užfiksuotas medis galėjo nulūžti pusės metų laikotarpiu;

6.2. atsakovas VĮ „Kelių priežiūra“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą turtą valdo naudoja, bei juo disponuoja patikėjimo teise. Kelių priežiūros funkcijų vykdymas perduotas Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2006-01-04 įsakymu Nr. V-2 tik dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto priskyrimo. Kelią ir žemės sklypą, kuriame yra kelias, patikėjimo teisėmis valdo VĮ „Kelių priežiūra“. Teisės aktai nenustato atsakovo pareigos prižiūrėti želdinius kelio apsaugos zonoje. Pagal Kelių įstatymą už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka šalinti ir prižiūrėti želdinius, augančius kelio juostoje, o ne kelio apsaugos zonoje. Registrų centro duomenimis, kelio ruožas nuo 27,56 km iki 37,22 km yra viename sklype. Žemės sklypas, kuriame augo medis, yra laisva valstybinės žemės fondo žemė. Laisvos valstybinės žemės fondą tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai. Nurodyta žemė neperduota atsakovui VĮ „Kelių priežiūra“, todėl jis neturėjo pareigos prižiūrėti laisvoje valstybinėje žemėje augančius želdinius;

6.3. Pareigą rūpintis kelio apsaugos juostoje augančiais medžiais turi asmenys, kurie nuosavybės ar nuomos teise naudojasi kelio apsaugos zonos žeme. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 18 punktas nustato, kad valstybinės reikšmės automobilių kelių želdiniai – želdiniai, augantys kelio juostoje. Susisiekimo ministro 2008-12-23 įsakymu Nr. 3-507 patvirtinto Saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrengimų apsaugos zonoje ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašas detalizuoja automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarką, privalomą ministerijos įsteigtoms kelių priežiūros įmonėms. Susisiekimo ministerija ir jos įsteigtos valstybės kelių priežiūros įmonės atsako tik už kelio juostoje augančius želdinius;

6.4. įvykio metu galiojęs Susisiekimo ministro 2001-12-29 įsakymas Nr. 483 patvirtinto sąrašą kelių priežiūros darbų, kuriuos privalo atlikti atsakovas ir kitos kelių priežiūros funkcijas vykdančios valstybės įmonės. Sąrašas nustato ir želdynų priežiūros darbus, bet tik tų želdynų, kurie auga kelio juostoje.

Šalies argumentai

7. Atsakovas Elektrėnų savivaldybė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys atsakovo Elektrėnų savivaldybės atžvilgiu ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

7.1. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas yra bendroji teisės norma, savivaldybė negali prižiūrėti kiekvieno medžio. Specialioji teisės norma yra Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktas. Aprašo 8.2.2 punkte numatyta, kad savivaldybės želdinius tvarko tik miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse. Savivaldybė neatsakinga už ne gyvenamosiose vietovėse augančių želdinių priežiūrą. Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalys numato, kad miškų urėdijos patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą, o privačius miškus tvarko privačių miškų savininkai. Abu atsakovai parinkti netinkamai;

7.2. neįrodyta, kad vėtros išverstas medis buvo pažeistas puvinio. Neįrodyta, kad medžio pažeidimas turėjo įtakos tam, kad medžio atsparumas vėjo verčiamajai jėgai buvo kur kas silpnesnis, nei paprastai būna sveiko medžio. Gamtinės aplinkybės patenka į nenugalimos jėgos sampratą, dėl to atsakovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės.

Atsiliepimas

8. Ieškovas atsiliepime prašė atsakovo Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad:

8.1. magistraliniam keliui priskirto žemės sklypo registro išraše nurodyta, kad sklypas yra Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliaciniame skunde Elektrėnų savivaldybė pateikia naują motyvą, kad už valstybinių miškų priežiūrą atsakingos miškų urėdijos. Miškų įstatymas reguliavo tik miškų urėdijoms priskirtų miškų valdymą. Prie magistralinio kelio esantis žemės sklypas nesuformuotas. Nuo kelio juostos iki privačių sklypų ribos yra 12–15 m atstumas. Žemė nesuformuota, registruose nėra informacijos, kad tai miško paskirties žemė. Savivaldybė atsakinga už jos teritorijoje esančius želdynus nepriklausomai nuo to, ar šie sklypai suformuoti. Žemės sklypo ruožas neperduotas Miškų urėdijai. Kadangi medžių priežiūros taisyklės numatytos ne tik medžių išsaugojimo tikslu, bet ir siekiant nuo nelaimingų atsitikimų apsaugoti asmenis, pagal želdynų priežiūrą reglamentuojančius įstatymus gyvenamajai vietovei turi būti prilyginama urbanizuotos teritorijos, parkai, poilsio, žaidimų aikštelės, kelių apsaugos zonos, pėsčiųjų takai, teritorijos, kuriuose nuolat lankosi asmenys;

8.2. Kelių priežiūros žurnalo išraše nurodyta, kad nuvirtęs medis buvo supuvęs. Prieš eismo įvykį darytose nuotraukose matosi, kad medžio šakos nudžiūvusios. Kelininkai medį pašalino po eismo įvykio. Kelininkai nesurinko įrodymų, nepadarė nuvirtusio medžio nuotraukos, nėra įrodymų, kad tą pačią dieną virto ir kiti medžiai;

8.3. Savivaldybėms pavesta spręsti jų teritorijoje esančių medžių persodinimo, kirtimo, kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus, vykdyti želdinių būklės kontrolę (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintas Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles Elektrėnų savivaldybė privalėjo prižiūrėti jos teritorijoje esančius medžius. Želdynų įstatymo 15 straipsnis numato, kad želdynų ir želdinių valdytojai, savininkai privalo tinkamai juos tvarkyti. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą;

9. Atsakovas VĮ „Kelių priežiūra“ atsiliepime prašė atsakovo Elektrėnų savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus bei aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą. Papildomai paaiškino, kad eismo įvykis įvyko miške. Miško teritorijų tvarkymas nepriskirtas savivaldybių teritorijoms. Medis augo laisvoje valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype. Ši žemė neperduota Elektrėnų savivaldybei. Tai, kad žemė patenka į Elektrėnų savivaldybės teritorijos ribas, nesuponuoja Elektrėnų savivaldybės pareigos prižiūrėti žemės sklypą. Medis augo negyvenamojoje vietovėje, todėl atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija neturėjo jo prižiūrėti. Laisvos valstybinės žemės fondą Žemės įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo žalos atlyginimas subrogacijos pagrindu priteistas iš savivaldybės, kai draudikas transporto priemonės savininkui atlygino eismo įvykio žalą, kilusią dėl to, kad ant važiuojančio automobilio nuvirto medis. Ieškovas įrodinėja, jog solidariai atsakingi VĮ „Kelių priežiūra“ bei Elektrėnų savivaldybė.

Dėl faktinių aplinkybių

13. Apeliaciniame procese šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2012-12-15 Elektrėnų sav., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 35-36 km atkarpoje įvykusio eismo įvykio metu ant važiuojančio automobilio „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvirto medis ir jį apgadino. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Automobilio savininkui ieškovas išmokėjo 5 698,70 Eur draudimo išmoką.

14. Apeliaciniame procese keliamas ginčas dėl tikslios eismo įvykio vietos ir nuvirtusio medžio augimo vietos. Trakų rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime pasirėmė įrodinėjimo taisykle, jog faktas laikomas įrodytu, kai pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo nei nebuvimo tikimybę. Apeliaciniame procese turi būti įvertinti teismui pateikti dokumentai dėl eismo įvykio vietos. Ieškinyje nurodoma, jog eismo įvykis įvyko 36 km. Po eismo įvykio buvo kviečiami policijos pareigūnai, kurie sudarė eismo įvykio dokumentus. 2012-12-15 Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 3,15 m iki 36 km stulpelio Kauno kryptimi. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykis įvyko 35-36 km ir pažymėta, jog nulūžusį medį nuo važiuojamosios dalies patraukė kelių tarnybos darbuotojai. Elektrėnų policijos komisariato 2013-01-16 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 35-36 km. 2013-01-16 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK dėl įvykio išdavė pažymą ieškovui, kurioje nurodyta, jog automobilis sugadintas 35 km dešinėje pusėje. Vairuotojas V. S. 2012-12-18 pateikė prašymą dėl draudimo išmokos, kuriame nurodė, kad įvykis buvo 36 km Kauno kryptimi. Prie ieškinio pridėta nuotrauka, kurioje nurodytos eismo įvykio koordinatės 54.7609233 ir 24.8620374, ieškovo atstovo teigimu, buvo pateikta dėl nenustatytų priežasčių ir neturi sąsajų su nagrinėjama byla. Byloje nustatyta, jog medį nuo kelio pašalino VĮ „Kelių priežiūra“, kurios 2012-12-15 Patrulinės apžiūros akte Nr. 198 nurodyta, jog po eismo įvykio 36 km buvo pastebėtas nulūžęs supuvęs medis ir likusios šiukšlės, kliūtys sutvarkytos. 2014-01-15 raštu VĮ „Kelių priežiūra“ ieškovui patvirtino, kad neturi informacijos apie įvykį A1 kelio 35 km. Minimos aplinkybės patvirtina, jog byloje pateikta įvairių įrodymų dėl eismo įvykio vietos.

15. Ginčas dėl nuvirtusio medžio buvimo vietos kilo nuo civilinės bylos pradžios. Ieškinyje tiksli vieta nenurodyta, nurodoma, jog eismo įvykis įvyko 36 km ir pridėti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai bei šalių susirašinėjimas. Jau pirmame procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį, Elektrėnų rajono savivaldybė nurodė, kad byloje būtina nustatyti medžio buvimo vietą, nes tai turi įtakos nustatant kam priklausančioje teritorijoje augo medis ir kas yra atsakingas už medžio priežiūrą. Elektrėnų rajono savivaldybė 2016-01-28 raštu pateikė fotonuotraukas, darytas 2016-01-27 bei pažymėjo, jog medis auga miške, todėl turi būti aiškinama dėl miškų urėdijų atsakomybės. Fotonuotraukos darytos ties 36 km stulpeliu žiemos metu. Pagal šias nuotraukas dėl neryškaus vaizdo ir sniego dangos negalima nustatyti, ar šioje vietoje galėjo būti nulūžęs medis. Galimo eismo įvykio vieta byloje nustatyta pagal vieno iš atsakovų VĮ „Kelių priežiūra“ nurodytą vietą. VĮ „Kelių priežiūra“ 2016-05-10 raštu teismui nurodė, kad įmonės atstovai 2016-04-25 apžiūrėjo magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 35,615 km dešinėje kelio pusėje (kryptimi į Kauną) vietą, kurioje augo ieškovo nurodytas medis. Pažymėjo, kad atlikus tikslius matavimus paaiškėjo, kad ieškovo į bylą pateiktoje 2012-12-14 Lietuvos kelių policijos tarnybos schemoje medžio buvimo vieta pažymėta netiksliai. Buvo pateiktas 2016-04-25 vietos apžiūros aktas ir nuotrauka, kurioje nurodyta medžio buvimo vieta. Pateiktoje fotonuotraukoje matyti pastatytas kelio ženklas „slidus kelias“, bet nėra kilometro stulpelio. Analogiškus dokumentus dėl eismo įvykio vietos 2016-05-25 raštu pateikė ieškovas. Prie ieškovo rašto pridėtas matininko A. P. parengtas įvykio vietos brėžinys. Brėžinyje pažymėta nulūžusio medžio vieta prie 36 km stulpelio. Tik 2016-08-29 raštu ieškovas sutiko su atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ nurodyta eismo įvykio vieta ir pateikė dar vieną schemą, kuri vaizduoja situacija 35,615 km. Tai rodo, jog ieškovas 2015-12-14 teikdamas ieškinį laikėsi nuomonės, jog medis augo Eismo įvykio vietos schemoje nurodytoje vietoje ir tik 2016-08-29 sutiko su atsakovo nurodyta eismo įvykio vieta. Apeliaciniame procese atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ paneigė savo anksčiau nurodytą poziciją dėl medžio buvimo vietos, teigė, jog nulūžusio medžio buvimo vieta nežinoma ir prašė tenkinti kito atsakovo Elektrėnų rajono savivaldybės ieškinį.

16. Įvertinus pateiktus įrodymus, akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. 35,615 km kelyje A1 yra nulūžusi eglė. Tačiau teiginys, jog tai yra ta pati eglė, dėl kurios kilo eismo įvykis ir buvo padaryta žala V. S. vairuojamam automobiliui, yra pagrįstas prielaidomis. Ieškovo abejonės dėl eismo įvykio schemos, kad policijos pareigūnai netiksliai išmatavo atstumą nuo eismo įvykio iki 36 km, nes turėjo per trumpą ruletę, yra niekuo nepagrįstos ir nelogiškos. Eismo įvykio schemoje yra aiškiai 3 numeriu pažymėtas 36 km stulpelis ir pamatuotas 3,15 m atstumas nuo nulūžusios eglės iki kilometro stulpelio. Policijos pareigūnai yra apmokyti atlikti matavimus ir braižyti eismo įvykio schemas, jų parengtos schemos yra naudojamos tiriant sudėtingus eismo įvykius. Laikant, jog eismo įvykis įvyko 35,615 km, reikštų, jog iki 36 km stulpelio yra 385 metrai. Sunku sutikti, jog policijos pareigūnai būtų matavę tokio ilgio atstumą bei būtų turėję nustatytą pareigą tokio ilgio atstumą pamatuoti. Nepateikta jokių argumentų, dėl ko policijos pareigūnai būtų nusprendę Eismo įvykio vietos schemoje žymėti neteisingą atstumą. Eismo įvykio vietos schema sudaryta įvykio dieną, pasirašyta vairuotojo bei pareigūno. Toks dokumentas gali būti prilyginamas oficialiam įrodymui (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir jam suteikiama didesnė įrodomoji vertė bei apribojimai įrodymą ginčijant. Visi kiti byloje surinkti įrodymai dėl eismo įvykio vietos yra surinkti asmenų, kurie nėra buvę eismo įvykio vietoje. Medžio kelmą po 4 metų surado vienas iš atsakovų, gerai žinodamas, jog medžio buvimo vietos nustatymas yra susijęs su atsakomybės pareigos tvarkyti želdinius ribojimu bei pareiga atlyginti žalą. Šis įrodymas yra panaudotas prieš antrąjį atsakovą, kuris apie žalos padarymo aplinkybes sužinojo praėjus trejiems metams po įvykio, kai galimybės nustatyti galimą eismo įvykio vietą itin sumažėjo. Kaip nurodė ieškovas, nei vairuotojas V. S., nei pareigūnai T. G., D. J., neprisiminė, kurioje vietoje įvyko eismo įvykis. Itin ilgas ieškovo delsimas kreiptis į teismą ir akivaizdžiai būtinų įrodymų nerinkimas tapo priežastimi situacijos, kai tikslūs ir pakankami įrodymai negali būti surinkti.

17. Apie eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovui tapo žinoma iš karto po įvykio, kai jis 2012-12-18 gavo V. S. prašymą dėl draudimo išmokos. Nuo tos dienos ieškovas turėjo galimybę surinkti įrodymus dėl tikslios eismo įvykio vietos. Su atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ atsiliepimu pateiktų fotonuotraukų padarymo laikas ir vieta nenustatyti, nors šios fotonuotraukos pateiktos kaip 2013-02-21 rašto ieškovui priedas, tačiau pats ieškovas šių fotonuotraukų nėra gavęs, nes pateikdamas tą patį raštą teismui, nuotraukų nepridėjo. Kadangi pats ieškovas turėjo realias galimybes rinkti įrodymus, kuriomis būtų pasinaudojęs kiekvienas rūpestingas ir apdairus žmogus, tačiau veiksmų nesiėmė, tai šiuo metu reikalaudamas atsakovų pateikti įrodymus dėl nuvirtusio medžio buvimo vietos, elgiasi nesąžiningai.

18. Ieškovas prašo, kad įvykio vieta būtų nustatyta sulyginus byloje esančias fotonuotraukas (DOK-504 ir DOK-10650). Su atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ atsiliepimu į ieškinį, elektroninio dokumento DOK-504 prieduose, kaip priedas prie 3 priedo: 2013-02-21 atsakovo rašto ieškovui, pridėtos kelios nuotraukos, kuriose yra fiksuotas nulūžęs medis. Pastebėtina, jog tą patį raštą teismui kartu su ieškiniu pateikė ieškovas, tačiau prie šio rašto fotonuotraukų nėra. Fotonuotraukos nėra nurodytos ir 2013-02-21 rašto prieduose. 2017-11-15 ieškovas teismui teikė papildomus įrodymus dėl nuvirtusio medžio vietos (DOK-10650). Pažymėjo, kad ieškovo atstovai tikrino kelio ruožą nuo 35,500 m iki 36 km, ir rado tik vieną kelmą, esantį kelio Vilnius – Kaunas 35,615 km. Ieškovas pateikė 2012 m. birželio mėnesį darytas „Google maps“ fotonuotraukas ir nurodė, jog fotonuotraukose pažymėjo eglę, esančią magistralinio kelio Vilnius – Kaunas 35,615 km. Iš nuotraukos matyti, jog teikiamas „Google maps“ vaizdas yra užfiksuotas 2012 m. birželio mėnesį, tačiau nėra fiksuotos fotografuotos vietos koordinatės, fotonuotraukos vieta žymima kaip 35 E 85 (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskritis. Esant minimiems netikslumams, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl eismo įvykio vietos.

19. Nustatant eismo įvykio vietą, ieškovas prašo vertinti, jog fotonuotraukose matyti, kad apsauginė tvora yra pažeista, tačiau tokių požymių nuotraukose nematyti. Nors nuotraukose matyti, kad tvora vietomis yra palankstyta, tačiau virstant medžiui tvora turėjo būti išversta ir vėliau sutvarkyta, nes medžio galimo lūžio vieta yra žemiau nei tvoros aukštis. Byloje neteikta duomenų, kas galėjo sutvarkyti išverstą tvorą. 2012 m. „Google maps“ nuotraukoje nėra akivaizdu, kad eglė yra pasvirusi kelio link , todėl negalima teigti, kad medis tikrai nuvirto ant kelio. Taip pat negalima nustatyti, jog 2012 m. darytoje fotonuotraukoje medis yra su nudžiūvusiomis šakomis ir įtarti, jog jis yra nesveikas. Miške augančių eglių apatinės šakos dažnai būna padžiūvusios.

20. Įvertinus išdėstytus argumentus, daroma išvada, jog nėra pakankamų įrodymų patvirtinti faktą, kad eismo įvykio vieta buvo 36,615 km.

Dėl kelio matavimų, kelio juostos ir kelio apsaugos zonos

21. Ieškovas teigia, jog kelio atkarpoje nuo 35,615 m iki 36 km prie magistraliniam keliui priskirto žemės sklypo yra nesuformuotas valstybei priklausantis žemės sklypas, kurio plotis apie 12 m, todėl jam pakanka įrodyti, jog medis augo mažesniu nei 12 m atstumu nuo kelio juostos ribos ar magistralinio žemės sklypo ribos. Iš Generalinės miškų urėdijos 2017-08-17 pateiktos kartografinės duomenų bazės fragmento matyti, jog tarp kelio žemės sklypo valdos ir kitų valdų yra neplati juosta, skirianti kelio sklypą nuo kitų sklypų, šios juostos plotis yra įvairus. Ieškovo pateiktoje matininko A. P. pateiktame brėžinyje taip pat matyti laisvos žemės tarpas tarp kelio žemės sklypo ir kitų sklypų ribų. Brėžinyje esančiais matavimais negalima remtis, kadangi matininkas matavo atstumą nuo kelio briaunos iki magistralinio kelio sklypo ribos, kai turi būti matuojamas atstumas nuo kelio vidurio iki kito sklypo.

22. Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnio 1 dalis nurodo, jog automagistralių kelių kelio juostos plotis yra 39 m, o kelio apsaugos zonos yra 70 m. Kelio apsaugos zona skaičiuojama nuo kelio briaunų į abi puses. Kelių įstatymo 2 straipsnis apibrėžia, kad kelio briauna yra kelkraščio ir žemės sankasos šlaito plokštumų susikirtimo linija, o kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Atsižvelgiant į kelio apibrėžimą, kelio juostos plotis skaičiuotinas nuo skiriamosios juostos vidurio ir į abi puses sudaro 19,50 m.

23. Pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas medžio buvimo vietą rėmėsi dokumentais (t. 2, b. l. 62, 127, popierinis priedas). Kelio juostos plotis turi būti apskaičiuotas sekančiai (skaičiuota pagal atsakovo pateiktą schemą t. 2, 127 l., kadangi tik šioje schemoje yra pakankami duomenys). Įvertinus kelio juostos apibrėžimą, vienos važiuojamosios kelio juostos plotį sudaro – pusė skiriamosios juostos (1,742 m), važiuojamoji dalis (10,554 m), asfaltuotas kelkraštis (0,983 m) bei iki 19,50 m trūkstamas atstumas. Viso apskaičiuotas atstumas sudaro 13,279 m, likusi kelio juostos dalis yra 6,221 m nuo asfalto dangos krašto miško link. Pagal atsakovo 2016-06-25 raštu pateiktą schemą atstumas nuo asfaltuotos dangos krašto iki tvoros sudaro 5,80 m, tai rodytų, jog 42 cm už tvoros priklausytų kelio juostai. Atsakovas VĮ „Kelių priežiūra“ 2016-06-25 schemoje nurodoma, jog nuo tvoros iki medžio kelmo yra 90 cm atstumas. Tokiu būdu medis būtų už 50 cm nuo kelio juostos pabaigos. Iš 2018-11-28 ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, jog lūžęs medis buvo prie pat tvoros, todėl suinteresuoto asmens VĮ „Kelių priežiūra“ pateiktas 0,90 m matavimas yra abejotinas. Byloje esančiame ieškovo 2016-08-29 raštu pateiktame matininko A. P. brėžinyje pažymėta vieta 385 m nuo 36 km stulpelio, tačiau nėra pažymėta nei medžio buvimo vieta, nei tvora, už kurios galėjo augti medis. Iš šio brėžinio matyti, jog kelio juostos plotis 39 m galėtų baigtis ties pažymėto griovio kraštu, tačiau matininkas išmatavo ne kelio juostos plotį, o kelio žemės sklypo plotį, nors nustatyta, kad tuo metu kelio žemės sklypas nebuvo suformuotas. Įvykio vieta pažymėta brėžiant 385 m žyminčią tiesę nuo 36 km stulpelio pagal kelią, o faktinė lūžusio medžio vieta nepažymėta. Tarp kelio žemės sklypo ribos ir suformuoto žemės sklypo ribos yra 12,17 m atstumas (matininko A. P. brėžinys). Yra pagrindo manyti, jog lūžęs medis galėtų būti tarp kelio žemės sklypo ribos ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Aptariant minimus įrodymus nėra galima daryti tikslių skaičiavimų dėl neatitikimo tarp teikiamų matavimo ir policijos pareigūnų fiksuojamos eismo įvykio vietos.

24. Apibendrinant pateiktus argumentus dėl lūžusio medžio vietos bei matavimų, daroma išvada, jog ieškovas nerūpestingai vykdė įrodymų rinkimo ir pateikimo pareigą. Nuo įvykio momento žinodamas apie eismo įvykį bei matydamas skirtingus duomenis dėl eismo įvykio vietos, nesirūpino nustatyti tikslią vietą. Tai, kad ieškovas vėliau sutiko su vieno iš atsakovų pasiūlyta eismo įvykio vieta, esant abiejų atsakovų intereso konfliktui, nėra pagrindas vieno atsakovo pateiktus įrodymus naudoti prieš kitą atsakovą. Eismo įvykio vietos schemoje yra aiškiai pažymėta eismo įvykio vieta, kuri nėra paneigta kitais teismui teiktais įrodymais. Byloje nėra atlikti matavimai, kuriais vadovaujantis būtų galima apskaičiuoti tikslų atstumą nuo skiriamosios juostos vidurio iki medžio kamieno, nes nėra jokių schemų, kuriose būtų pažymėtas medis ir atlikti matavimai. Atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ 2016-06-25 teikti matavimai ant fotonuotraukos yra daryti suinteresuoto asmens, yra neaiškūs ir jais nesivadovaujama. Esant tokiai padėčiai sprendžiama, jog lūžusio medžio buvimo vieta nėra nustatyta, todėl negalima atlikti matavimų ir nustatyti atsakomybės ribų.

Dėl teritorijos statuso

25. Ieškinys atsakovo Elektrėnų savivaldybės atžvilgiu tenkintas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte numatyta savivaldybės pareiga tvarkyti jos teritorijoje esančius želdynus bei Želdynų įstatymo nuostatomis. Generalinės miškų urėdijos 2017-08-17 pateiktos kartografinės duomenų bazės fragmentas patvirtina, jog palei A1 kelią yra ne želdiniai, o miškai. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas. Miško statusas taikomas nepriklausomai nuo to, ar miško sklypas yra suformuotas ir įregistruotas, o remiamasi faktine būkle.

26. Palei tvorą augantys medžiai yra dalis toliau esančio miško, tai matyti tiek iš nuotraukų, tiek iš kartografinės duomenų bazės duomenų. Nustačius, jog palei magistralinį kelią esantys medžiai yra ne želdiniai, o miškas, Želdynų įstatymas netaikomas. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį miško savininkai yra valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys ir užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus. Ieškovas 2018-11-28 paaiškinimuose pripažįsta, jog palei kelio žemės sklypą einantis žemės sklypas yra nesuformuotas ir priklauso valstybei. Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalis nurodo, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija (urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra Vyriausybės nutarimo, kurio pagrindu Elektrėnų savivaldybei miškas palei automagistralę būtų perduotas valdyti patikėjimo teise. Kadangi valstybinės žemės sklype augantis miškas nėra perduotas Elektrėnų savivaldybei pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, tai savivaldybė nėra atsakinga už miško priežiūrą. Tuo remiantis sprendžiama, jog šio atsakovo atžvilgiu ieškinys turėjo būti atmestas. Elektrėnų savivaldybės apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo ir VĮ „Kelių priežiūra“ atsakomybės

27. Kelių priežiūros įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, kurios 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 buvo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Kelią A1 prižiūri atsakovas VĮ „Kelių priežiūra“. Pagal Aprašo 12.3 punktą (įvykio metu galiojusi redakcija) kelius prižiūrintis asmuo turėjo pareigą kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Tai patvirtina, jog atsakovas VĮ „Kelių priežiūra“ turėjo pareigą šalinti grėsmę keliančius medžius kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje. Pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.247 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2013 apibendrintos įrodinėtinos aplinkybės šios kategorijos ginčuose. Išaiškinta, jog medžiui nuvirtus ant kelio yra pagrindas spręsti, kad kelią prižiūrintis subjektas savo pareigas dėl želdinių priežiūros vykdė netinkamai, nes laiku nesiimta reikalingų priemonių, kad grėsmę eismo saugumui keliantys medžiai būtų pašalinti. Vien faktas, kad medis nuvirto prieš važiuojantį automobilį, yra nepakankamas kelius prižiūrinčio asmens civilinei atsakomybei. Kelius prižiūrinčio asmens civilinė atsakomybė už saugaus eismo kelyje neužtikrinimą atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Tai žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė. Pagal bendrąsias įrodinėjimo nuostatas žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi įrodyti kreditorius, o tokiu atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šią prezumpciją kelią prižiūrintis subjektas gali paneigti įrodęs, jog jis padarė visa, ko iš jo gali būti protingai reikalaujama eismo saugumui užtikrinti. Šiuo atveju jam reikėtų įrodyti, kad nuvirtusio medžio būklė buvo gera, stovėsena stabili, nematyti pažeidimo, džiūvimo, grėsmingo pakrypimo ir kitokios galimos griuvimo grėsmės arba buvo neįmanoma pastebėti kokių nors kitokių jo trūkumų. Kadangi kelius prižiūrinti įmonė turi pareigą tiesiogiai rūpintis želdiniais, pašalinti nuo kelio nukritusias medžio dalis ir paprastai tai padaro, tai ji turi galimybę surinkti įrodymus apie tai, kokios būklės buvo nukritęs medis, ar jo defektus buvo galima laiku pastebėti, ar apie jų avarinę ar pavojų keliančią būklę pranešė (turėjo pranešti) želdinių savininkai.

28. Ieškovas teigė, jog nulūžęs medis buvo supuvęs ir rėmėsi Patrulinės apžiūros aktu Nr. 198, kuriame nurodyta, jog po eismo įvykio 36 km buvo pašalinti nulūžęs supuvęs medis ir kitos po autoįvykio likusios gulėti stambios šiukšlės, bei 2012 m. fotonuotraukomis. Kadangi lūžusio medžio buvimo vieta nebuvo nustatyta, tai remtis fotonuotraukomis nepagrįsta. Ieškovo pateiktoje nuotraukoje sunku įvertinti, ar ieškovo nurodomas medis galėjo būti pažeistas. Patrulinės apžiūros akte Nr. 198 VĮ „Kelių priežiūra“ darbuotojas atliko apžiūrą bei aiškiai nurodė, jog nulūžo supuvęs medis. Atsakovas VĮ „Kelių priežiūra“ išvežė nulūžusį medį į nenustatytą vietą, daugiau medžio tikrinimo veiksmų nebuvo atlikta. Įvertinus anksčiau cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl kelius prižiūrinčios įmonės pareigų renkant įrodymus, sprendžiama, jog Patrulinės apžiūros akte padarytas įrašas dėl lūžusio medžio būklės yra pakankamas įrodymas nustatyti, jog medis buvo supuvęs. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad įvykis buvo atsitiktinis, medis atrodė sveikas ir nebuvo galimo pavojaus ženklų. Skolininkas gali įrodyti kitas aplinkybes, kurios visiškai ar iš dalies pašalina kelius prižiūrinčio asmens civilinę atsakomybę – kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo didelio neatsargumo ar kitų civilinę atsakomybę visiškai ar iš dalies šalinančių aplinkybių (Aprašo 42 punktas). Tokių argumentų bei dokumentų VĮ „Kelių priežiūra“ apeliaciniame procese neteikė. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl vėjo greičio įtakos bei nenugalimos aplinkybės fakto vertinimo apeliaciniame procese neginčijama, todėl nėra pagrindo šios aplinkybės nagrinėti iš naujo.

29. Pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovas VĮ Kelių priežiūra“ pripažintas neatsakingu už eismo įvykio metu padarytą žalą, kadangi Kelių direkcija nebuvo suformulavusi užduočių prižiūrėti medžius. Teismas nurodė, jog 2012-05-04 Privalomų kelių priežiūros darbų finansavimo sutartyje bei jos prieduose nenumato jokių įpareigojimų dėl medžių priežiūros kelio apsaugos zonoje. Šis teismo argumentas laikomas nepagrįstu. Aprašo 4 punktas numato, jog Kelių direkcija yra priežiūrą organizuojanti institucija. Pagal Aprašo 12.3 numatytą pareigą turi vykdyti kelių priežiūrą vykdanti institucija, t. y. VĮ „Kelių priežiūra“. Šios pareigos vykdymas nepriklauso nuo Kelių direkcijos pavedimų, nes yra nustatytas tiesiogiai taikomame teisės akte. Kelių priežiūrą organizuojančio ir vykdančios institucijų tarpusavio santykiai negali atleisti nuo pareigos vykdyti Vyriausybės nutarimus. Tuo remiantis daroma išvada, jog atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ atžvilgiu ieškinys yra atmestas nepagrįstai. Nepaisant to, kad byloje nėra aiškiai nustatyta lūžusio medžio buvimo vieta ir negalima padaryti kategoriškos išvados, ar medis augo kelio juostoje, ar kelio apsaugos zonoje, tačiau yra nustatyta, jog medis buvo supuvęs. Atsakovui nepateikus įrodymų, jog jis neturėjo pagrindo įtarti, kad medis buvo pažeistas, nustatoma, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti kelio apsaugos zonoje esančių grėsmę keliančių medžių priežiūrą. Tuo laikoma, kad įrodyti asmens neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala bei priežastinis ryšys (CK 6.245 straipsnis). Žalos dydis patvirtintas byloje esančiais įrodymais ir nebuvo ginčijamas. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl žalos priteisimo iš VĮ „Kelių priežiūra“ tenkinamas.

30. Įvertinus išdėstytus argumentus, sprendžiama, jog yra pagrindas tenkinti abu apeliacinius skundus ir pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Pakeitus teismo sprendimą, reikalinga pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). VĮ „Kelių priežiūra“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes ši įmonė pralaimėjo bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš šio atsakovo priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 256 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas turėjo 5,86 Eur dokumentų įteikimo išlaidų. Apeliaciniame procese nėra duomenų, kad ieškovas mokėjo žyminį mokestį, todėl mokestis nepriteisiamas, o Elektrėnų savivaldybė turėjo 128 Eur išlaidų už apeliacinį skundą. Atsakovo išlaidos priteisiamos iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir atsakovo Elektrėnų savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo VĮ „Kelių priežiūra“ AB „Lietuvos draudimas“ naudai 5 698,70 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5 698,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 256 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį Elektrėnų savivaldybės, atstovaujamos Elektrėnų savivaldybės administracijos, atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš VĮ „Kelių priežiūra“ 5,86 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.“

Apeliaciniame procese Elektrėnų savivaldybei iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 128 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė