- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- A-502-170-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00056-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys, Artūras Drigotas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“, valstybės įmonei Registrų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Advokatai
- Gintaras Balčiūnas
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ atstovei Aidai Radauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „Paribys“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lit-Invest“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 314 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. RS-2260 dalyje dėl UAB „Lit-Invest“ nuosavybės teise priklausančios stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – dujų kolonėlės, suskystintų dujų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių – dviejų kuro kolonėlių, požeminio skysto dujų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Ukmergės g. 130, Vilniuje, išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro bei įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti šių statinių nekilnojamojo turto registro įrašus.
Skunde (t. I, b. l. 41-45) paaiškino, kad teritorinio registratoriaus sprendimas iš nekilnojamojo turto registro išregistruoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus degalinę su plovykla, motyvuojant tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-2585 (toliau – ir Aktas), prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. LVAT minėtu sprendimu panaikino Aktą, tačiau neįpareigojo išregistruoti statinių. Teismo sprendimas yra juridinis faktas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies 11 punktą registruojamas registre, bet nesuteikia registratoriui teisės išregistruoti paties statinio. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (toliau – ir Nuostatai), 36 punkte nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą. Nagrinėjamu atveju tokių pagrindų nėra. Pareiškėjas pažymėjo, kad teritorinis registratorius 2010 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. RS-2260 atsisakė išregistruoti degalinę su plovykla, nors ji buvo pripažinta tinkama naudoti tuo pačiu Aktu. Viešojoje teisėje dominuoja specialaus leidimo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai leidžiama (LVAT 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1408/2006). Viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, nei įstatymų nustatyta, tikslų (LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009). Ginčijamas sprendimas priimtas gavus trečiojo suinteresuoto asmens prašymą. Pagal Nuostatų 11 ir 19 punktą, prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą paduoda daiktą įgijęs asmuo teritoriniam registratoriui, o prašymai pakeisti ar išregistruoti – registruojami ta pačia tvarka, taigi tokį prašymą paduoti gali tik nekilnojamojo turto savininkas (LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1265/2010). Pagal Nuostatų 35 punktą, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Šiuo atveju pareiškėjas yra statinių savininkas, nuosavybės teisė nėra išnykusi ar perleista. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ar jo panaikinimas, pareiškėjo manymu, nėra nuosavybės įgijimo ar praradimo pagrindas.
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 80-82) paaiškino, kad UAB „Paribys“ prašymas išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos netenkintas dalyje dėl degalinės su plovykla, kadangi nekilnojamojo turto registre nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. įregistruotas juridinis faktas apie tai, kad yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymuose nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punktą, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Šiuo atveju UAB „Paribys“ pateikti dokumentai patvirtino pareiškėjo daiktinių teisių pasibaigimą. Remiantis Nuostatų 11 ir 19 punktu, pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių išregistravimo gali tik nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo, tačiau LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 panaikino ginčo nekilnojamųjų daiktų ir teisių į juos įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindą – Aktą. Minimo sprendimo turinys rodo, kad daiktinės teisės, atsiradusios statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, yra išnykusios.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paribys“ nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais.
Atsiliepime (t. I, b. l. 137-141) nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, nekilnojamasis daiktas registre gali būti įregistruotas tik tuomet, kai jis Statybos įstatymo nustatyta tvarka suformuojamas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1, 3 ir 4 dalį, tam, kad pastatytą statinį būtų galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jis turi būti nustatyta tvarka kompetentingų institucijų pripažintas tinkamu naudoti. Šiuo metu galiojanti Statybos įstatymo redakcija nustato, kad užbaigus naujo statinio statybą yra surašomas statybos užbaigimo aktas. Tokia praktika remiasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose Nr. A525-630/2008, Nr. A5-1173/2007, Nr. A248-626/2008. UAB „Paribys“ nuomone, papildomas įpareigojimas registratoriui išregistruoti statinius iš nekilnojamojo turto registro, kai panaikintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nebūtinas. Dokumentas, patvirtinantis, kad nekilnojamojo daikto nebėra, yra teismo sprendimas, kuriuo panaikintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Tai reiškia, kad statinys negali būti naudojamas ir eksploatuojamas, o pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad statiniai yra funkcionuojantys. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taigi nesant suformuoto nekilnojamojo daikto, negali būti ir daiktinės teisės į jį registracijos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lit-Invest“ skundą tenkino iš dalies – panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 314 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. RS-2260 dalyje dėl nekilnojamojo turto registre žemės sklype, esančiame Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Ukmergės 130, buvusių įregistruotų kitų statinių (inžinierinių) – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinierinių) – degalinės technologinės įrangos, dviejų kuro kolonėlių, požeminio skysto kuro rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro ir įpareigojo VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atkurti šių statinių nekilnojamojo turto registro įrašus, buvusius iki 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 pateikimo (t. I, b. l. 96-105).
Teismas nustatė, kad ginčo objektai – stoginė, dujų kolonėlė, suskystintų dujų rezervuaras, dvi kuro kolonėlės, požeminio skysto kuro rezervuaras – suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamieji daiktai: pastato – degalinės su plovykla priklausiniai, būtent kiti statiniai (inžinieriniai) – stoginė nuo 2005 m. balandžio 28 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžinieriniai) – degalinės technologinė įranga, dvi kuro kolonėlės, požeminis skysto kuro rezervuaras nuo 2005 m. balandžio 28 d., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti kaip nebaigta statyba Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. balandžio 25 d. pažymos pagrindu. Šie nekilnojamieji daiktai ir buvo registruoti pareiškėjo nuosavybės teisėmis kaip nebaigta statyba 2005 m. balandžio 28 d. – 2006 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu, t. y. iki jų registravimo kaip baigtų statinių remiantis 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu 2006 m. gruodžio 14 d. nekilnojamojo turto registre statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teise kaip baigti statyti statiniai. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, jog registro tvarkytojas, gavęs LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-893/2010, turėjo teisę panaikinti įrašus, padarytus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, bet neturėjo išregistruoti daiktų, kurie buvo įregistruoti kaip nebaigta statyba kito valstybės institucijos išduoto dokumento pagrindu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 ir 22 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.254 ir 4.255 str.), todėl pareiškėjo skundą dalyje tenkino.
Teismas vertino, kad registro tvarkytojo veiksmai, dalyje dėl remiantis Aktu įregistruotų suskystintų dujų modulio, dujų kolonėlės, suskystintų dujų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo, yra teisėti, nes pareiškėjo daiktinės teisės įregistruotos teismo sprendimu panaikinto Akto pagrindu. Pažymėjo, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimas negali būti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis, kad nekilnojamasis daiktas išnyko (žuvo). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad išnyko teisėtas pagrindas, pagal kurį buvo įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį. Aktą neteisėtu pripažino teismas, todėl registro tvarkytojas privalėjo atlikti veiksmus, atkuriančius nekilnojamojo turto registre padėtį, buvusią iki panaikinto dokumento pateikimo registro tvarkytojui (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 7 p.).
Dėl teritorinio registratoriaus teisės nagrinėti UAB „Paribys“ prašymą teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Todėl LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikinus Aktą, t. y. dokumentą, kurio pagrindu įregistruoti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kilo pareiga patikslinti atitinkamus įrašus. Ši pareiga atsiranda registro tvarkytojui nepriklausomai nuo to, kas kreipiasi su tokiu prašymu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas).
III.
Pareiškėjas UAB „Lit-Invest“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 110-115) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimas nėra sąlyga išregistruoti statinius iš nekilnojamojo turto registro. Šis dokumentas nėra nuosavybės įgijimo ar praradimo pagrindas, o tik patvirtinta, kad yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai. Nei teritorinis registratorius, nei teismas, neturėjo jokių įrodymų, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai būtų išnykę ar žuvę.Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai – įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Teritorinis registratorius šį juridinį faktą įregistravo 2010 m. rugsėjo 30 d., t. y. prieš priimant skundžiamus sprendimus išregistruoti pareiškėjui priklausančius statinius. Teritorinis registratorius 2010 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. RS-2260 viršijo savo įgaliojimus.Vadovaujantis Nuostatų 11 bei 19 punktu, prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą gali paduoti tik to nekilnojamojo turto savininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime (t. II, b. l. 124-126) paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003, nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne pats teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 str.). Šiuo atveju teisinis registravimas buvo atliktas pagal Aktą, kuris ir buvo pagrindas atsirasti civilinėms teisėms ir pareigoms. Teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kito pagrindo buvimo ar nebuvimo, nes panaikinus sandorį, išnyksta nekilnojamojo turto ar teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog registro tvarkytojui atsirado pareiga vykdyti teismo sprendimą neatsižvelgiant į tai, kad jį pateikė ne daiktinių teisių turėtojas, o suinteresuotas asmuo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paribys“ atsiliepime prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui (t. II, b. l. 120-123) bei prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl registro tvarkytojo (atsakovo) 2010 m. spalio 12 d. sprendimo dalies, kuria tenkintas UAB „Paribys“ 2010 m. spalio 6 d. prašymas Nr. 390 panaikinti ginčo nekilnojamųjų daiktų ir UAB „Lit-Invest“ daiktinių teisių (nuosavybės teisės) į juos teisinę registraciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Cituotų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad prieš pradedant iš esmės nagrinėti gautą prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, visais atvejais registro tvarkytojui kyla pareiga patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo kreipiasi įgyvendindamas konkretaus įstatymo jam suteiktą teisę (Nuostatų 27.3 p.). Atitinkamų procesinių prielaidų nebuvimas yra pagrindas registro tvarkytojui priimti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą sprendimą – prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti (taigi ir išregistruoti) nekilnojamojo turto registre. Išdėstytą poziciją patvirtina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punkto nuostata, pagal kurią nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą <...>, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti, bei Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 punktas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad šiuo individualiu atveju UAB „Paribys“ nėra subjektas, patenkantis į Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį (šiam ginčui visiškai nesvarbu, kad minėta bendrovė buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A822-893/2010 šalis), todėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. RS-2260 dalyje, kuria tenkintas UAB „Paribys“ 2010 m. spalio 6 d. prašymas Nr. 390, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas keičiamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, ir atsižvelgiant į tai, kad kitų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo UAB „Lit-Invest“ nepateikė (ABTĮ 45 str. 1 d.), pareiškėjui priteistinas 50 Lt išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, atlyginimas (t. II, b. l. 116).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ skundą tenkinti: valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. RS-2260 dalį, kuria tenkintas UAB „Paribys“ 2010 m. spalio 6 d. prašymas Nr. 390, ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 314 panaikinti, ir įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą atkurti iki 2010 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. RS-2260 priėmimo nekilnojamojo turto registre buvusius duomenis.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ naudai 50 (penkiasdešimt) litų teismo išlaidų.
Nutartis neskundžiama.