Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, baigęs 7 klases, be nuolatinės gyvenamosios vietos, administracine tvarka baustas, teistas 3 kartus: 1. 2012-08-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., bei per 3 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, konfiskuoti 60 litų, kurie gauti iš nusikalstamos veikos; 2013-06-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; 3. 2013-07-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 dalimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. bausmė subendrinta su 2013-06-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir

M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokinys, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2012 m. spalio 31 d. 22 val. iki 2012 m. lapkričio 1 d. 11 val. pritaikęs raktą įsibrovė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie Naftininkų gatvės 82-o namo trečios laiptinės, iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. J. priklausantį 1000 litų vertės turtą: automagnetolą „VR3“ 600 litų vertės ir navigacijos sistemą „Smart GPS SG-330“ 400 litų vertės.

M. Š. įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent: 2012 metų lapkričio mėnesio pradžioje, tikslus laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, prie prekybos centro „Putinas“, esančio adresu: Naftininkų g. 38, Mažeikių mieste, iš M. Š. už 110 litų nusipirkdamas, įgijo K. J. priklausančią 600 litų vertės automobilinę magnetolą „VR3“ ir 400 litų vertės navigaciją „Smart GPS SG-330su“, žinodamas, kad šią automobilinę magnetolą ir navigaciją M. Š. gavo nusikalstamu būdu, po ko ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2012 lapkričio 2 d., šiuos žinomai nusikalstamu būdu gautus daiktus realizavo perduodamas A. L. žodiniu susitarimu pardavimui.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai dienos nepamena apie 4-5 valandą ėjo iš Ventos g. į namus, ir viename kieme pastebėjo viduryje stovintį automobilį „Audi“. Jis, turėtu VW markės automobilio rakteliu, kurį anksčiau buvo radęs mieste, atsirakino automobilio dureles ir išsiėmė automagnetolą bei navigaciją. Pagrobtus daiktus parsinešė ir neatsimena ar tą pačią dieną, ar kitą susitikęs draugą M. Š., jam pardavė dvi automagnetolas ir pridėjo navigaciją, viso už 110 Lt. Neatsimena ar M. Š. sakė, jog automagnetolos ir navigacija yra vogti, bet gali būti, jog pasakė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog tiksliai dienos nepamena, jis sutiko savo draugą M. Š., kuris jam pasiūlė įsigyti dvi automagnetolas bei priedo davė navigaciją. Jis susiderėjo ir minėtus daiktus įsigijo už 110 Lt, kadangi matė, jog tikrai tuos daiktus galės parduoti brangiau ir taip užsidirbti pinigų. Susigundė įsigyti pavogtus daiktus, nes M. Š. jam pasakė, jog daiktai vogti. Tuos daiktus, automagnetolas, perdavė pažįstamam A. L., kad juos parduotų. Navigaciją pardavė prie prekybos centro „Maxima“ iš matymo pažįstamam vaikinui. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų M. Š. ir M. Š. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2012-11-01 protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, pavogta automagnetola 600,00 Lt vertės ir navigacija GPS Smart 400,00 Lt vertės. Viso padaryta žala 1000,00 Lt (1 b. l.);2012-11-01 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių mieste, Naftininkų gatvėje, prie namo Nr. 82, trečios laiptinės. Priešais galine dalimi į laiptinę stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojo durelės neužrakintos. Automobilyje ant priekinės keleivio vietos padėta garso kolonėlė. Automobilio panelėje, ties pavarų perjungimo svirtimi matosi tuščia ertmė, iš kurios kyšo laidai, ant kurių matomi atidalinimo pėdsakai. Nuo vairuotojo sėdynės paimtos mikrodalelės (8-13 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. J. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2012-11-01 apie 11 val. atėjęs prie savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Naftininkų g. 82-o namo, Mažeikiuose, pastebėjo, jog yra praviros vairuotojo durelės. Iš automobilio dingo automagnetola, 600 litų vertės ir navigacijos sistema Smart GPS SG-330 400 litų vertės (16 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. L. parodymais, kur parodė, kad 2012 metų lapkričio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena, su juo socialiniame tinklapyje „ facebook“ susisiekė pažįstamas M. Š., kuris pasiūlė pirkti tris automagnetolas, nurodydamas jų pavadinimus. Viena automagnetola buvo pavadinimu „Alpine“, kita „VR3“, o trečioji labai panaši į „VR3“, tiksliai pavadinimo nebepamena. M. nurodė sumas, kiek už kurią automagnetolą norėtų gauti pinigų ir jie netrukus abu susitiko prie M. gyvenamojo namo. M. visas minėtas magnetolas turėjo susidėjęs savo kuprinėje, kurias ištraukęs iš kuprinės jam parodė. Jis apžiūrėjęs jas sutiko paimti tik automagnetolą „Alpine“ ir „ VR3“. Už automagnetolą „Alpine“ pasiūlė 80 litų, o už „VR3“ 150 litų, ir M. sutiko su šia suma. Trečiosios automagnetolos nepaėmė, ir M. ją įsidėjo atgal į savo kuprinę. Su M. susitarė, jog pinigus, tai yra 230 litų, už minėtas automagnetolas atiduos tik tuomet kai jas parduos. M. jokios navigacinės sistemos neturėjo, jam nerodė ir pirkti nesiūlė. Mantas automobilyje jam minėjo, jog turėjo navigaciją, kurią jau pardavė kažkokiam asmeniui. Tą patį vakarą, tiksliai dienos nepamena, namuose iš savo kompiuterio įdėjo skelbimus skelbimų portale „ www.mažeikiuose.lt“, kur siūlė pirkti automagnetolą „VR3“ ir „Alpine“. Tą pačią dieną po skelbimų įdėjimo į minėtą portalą, automagnetolą „Alpine“ pardavė kažkokiam vyriškiui už 100 litų. Vėliau susitarė su kažkokiu asmeniu, jog atveš apžiūrėti automagnetolą „VR3“ prie prekybos centro „Maxima“, esančio Žemaitijos gatvėje. Tačiau ten jo jau laukė policijos pareigūnai, kuriems tą magnetolą jis atidavė. Iš policijos pareigūnų sužinojo, jog ši automagnetola yra įgyta nusikalstamu būdu. Prieš jas paimant iš M., jis klausė, ar tos magnetolos nėra vogtos, ir Mantas jį užtikrino, kad jos tikrai nėra vogtos, nes jis jas pats nupirko iš kažkokio savo draugo už 100 litų. Iš kokio draugo jis jas pirko, nepasakė. Nežinojo, jog minėtos automagnetolos, kurias pardavimui pasiėmė iš M., yra įgytos nusikalstamu būdu (29, 30 b. l.); 2011-11-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad A. L. savo iniciatyva pateikė automobilinę magnetolą VR 3 VRVD640G (31 b. l.).;2013-01-09 daikto apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta automagnetola „VR3“ (32-35 b. l.);2013-01-09 daiktų parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis K. J. iš atpažinti pateiktų daiktų, atpažino automagnetolą, kuri buvo pavogta iš jo automobilio (19-20 b. l.). Pakvitavimu automagnetola grąžinta K. J. (22 b. l.);2013-06-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis K. J. savo iniciatyva pateikė garantinį įrenginio pasą, kuriame nurodyta prekė navigacinė sistema Smart GPS SG330 (23-25 b. l.).

Kaltinamųjų M. Š. ir M. Š. kaltė jiems įvykdžius inkriminuotas nusikalstamas veikas be jų pačių parodymų ir prisipažinimo yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais: protokolu-pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, daiktų parodymo atpažinti protokolu bei kitais įrodymais.

Pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-02-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2000).

LR BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika yra padaroma aktyviais alternatyviais veiksmais: įgijimu, naudojimusi arba realizavimu, t. y. turi būti tiesioginė tyčia ir veikimas. Turto realizavimu laikomas kaltininkui iš anksto nepažadėtas jo nusikalstamu būdu gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims bet kuria civilinės teisės reglamentuota forma, turtas gali būti perduotas tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba jo realizavimo momento. Subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu ir to nori. Šios nusikalstamos veikos padarymo motyvai nėra būtinas sudėties požymis ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl M. Š. kaltės padarius LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, įsibrovus į automobilį ir iš jo pagrobus automagnetolą bei navigacinę sistemą, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą. Taip pat nekyla abejonių dėl M. Š. kaltės padarius LR BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, įgijus bei realizavus turtą žinant, jog turtas įgytas nusikalstamu būdu. Kaltinamojo M. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai, kadangi kaltinamasis M. Š., įsibraudamas į automobilį, pagrobė svetimą, K. J. priklausantį turtą automagnetolą ir navigacijos sistemą, tai yra įvykdė veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. Va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią. M. Š. pagrobtą turtą buvo visiškai užvaldęs, juo disponavo ir naudojosi, kurį pardavė, o pardavus daiktus turėjo turtinės naudos, pinigus panaudojant savo poreikių tenkinimui. Subjektyvusis vagystės požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. M. Š. suvokė, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis, jį pagrobiant. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, kad jis norėjo turėti pinigų, nes reikėjo maistui.

Kaltinamojo M. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai, kadangi kaltinamasis M. Š. žinodamas, jog daiktai: automagnetolos ir navigacijos sistema, yra gauti nusikalstamu būdu, o būtent kaltinamasis M. Š. jam buvo pasakęs, jog daiktai yra vogti, juos realizavo, pats asmeniškai bei per tarpininkus, kuriems nebuvo žinoma, kad automagnetolos įgytos nusikalstamu būdu, juos pardavė. Todėl kaltinamojo M. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 189 str. 1 d. Teisiamojo posėdžio metu gynėjas nurodė, jog M. Š. veika turėtų būti perkvalifikuota iš LR BK 189 str. 1 d. į LR BK 189 str. 3 d., tačiau iš byloje esančių duomenų bei paties kaltinamojo M. Š. parodymų, matyti, jog automagnetolos ir navigacijos sistemos vertė bendrai buvo 1000,00 Lt, ir M. Š. įgydamas iš M. Š. daiktus suvokė, jog jų vertė yra daug didesnė nei 110,00 Lt, todėl M. Š. veika negali būti perkvalifikuota į veiką, numatytą LR BK 189 str. 3 d., kadangi nusikalstamu būdu įgytų daiktų vertė buvo didesnė nei 3 MGL, t. y. 1000,00 Lt.

Dėl bausmės M. Š..

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam M. Š. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, į nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą; nusikaltimų motyvą-gauti lėšų. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ir atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. Š. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) ir bausmės paskirtimi (LR BK 41 str.), atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją (padarytas apysunkis nusikaltimas, baigtinė veika), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas (56-57 b. l.), bausmės neatlikęs (59 b. l.), baustas administracine tvarka (60-63 b. l.). M. Š. būdamas jauno amžiaus nusikalstamą veiką padarė dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos. Jis nevedęs, nedirbantis (69 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (70 b. l.), nuo 2012-04-04 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (44 b. l.), teisiamojo posėdžio metu gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ lankėsi 2000-09-06 diagnozė – mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (68 b. l.). Vadovaujantis LR BK 27 straipsniu kaltinamasis M. Š. laikomas recidyvistu, kadangi jis jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. O recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jo dydį nustatant artimą laisvės atėmimo bausmės minimumui, tai yra 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (LR BK 41, 54, 61 straipsniai).

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis M. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. Š. skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 63 straipsnio 1, 4 dalis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2013-07-25 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant prie 2013-07-25 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikas iš dalies atliktas pagal 2013-06-10 ir 2013-07-25 nuosprendžius.

Paskirta bausmė nebendrintina su 2012-08-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi bausmė yra subendrinta su 2013-05-23 nuosprendžiu paskirta bausme, o 2013-05-23 nuosprendis dar yra neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su šiais nuosprendžiais.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo M. Š. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. Š. kardomoji priemonė neskirtina, nes jis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

Dėl M. Š. atsakomybės.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti LR BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (LR BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, jog kaltinamasis M. Š., būdamas nepilnametis (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 metų amžiaus), nusikalto pirmą kartą (82 b. l.), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (81 b. l.), administracine tvarka nebaustas (83 b. l.), mokosi Mažeikių politechnikos mokyklos II kurse, kaltinamas įvykdęs vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kadangi M. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo padaryta veika vertintina, kaip atsitiktinė, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad M. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir todėl taikytinas LR BK 93 str. bei kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įspėjimas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Civilinės ieškovo K. J. pareikštas 400,00 Lt civilinis ieškinys (27 b. l.) dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai ir priteistina jam iš M. Š. 400,00 Lt turtinė žala, nes bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, jog K. J. patyrė 400,00 Lt dydžio turtinę žalą kaltinamojo M. Š. tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Su civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu teismo posėdžio metu M. Š. sutiko (LR BPK 305 straipsnio 5 dalis ir LR CK 6.263 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. automagnetola „VR3“, kuri ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduota saugojimui nukentėjusiajam K. J. (22 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu gražintina teisėtam savininkui, K. J..

Ikiteisminio tyrimo metu daiktiniai įrodymai: elektros laidas ir mikrodalelės, kurie perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK saugyklą (15 b. l.), vadovaujantis LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13) ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi M. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-07-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2013-06-10 ir 2013-07-25 nuosprendžius iš dalies atliktas bausmes.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Š. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. Š. kardomosios priemonės neskirti.

M. Š. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir skirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. kardomosios priemonės neskirti.

K. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. Š. civilinio ieškovo K. J. naudai 400,00 Lt (keturis šimtus litų).

Daiktinį įrodymą automagnetolą „VR3“, kuri saugojimui perduota nukentėjusiajam K. J., nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti teisėtam savininkui, K. J..

Daiktinius įrodymus: elektros laidus ir mikrodaleles, kurie saugojimui perduoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Naikinimo darbus pavesti atlikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.