- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-08
- Bylos Nr.
- A-575-879-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos geležinkeliai“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Pareiškėjas prašo panaikinti 2006-07-18 Muitinės departamento sprendimą Nr. l A-4.14-310, Vilniaus teritorinės muitinės 2006-05-09 sprendimus Nr. 16KP-10-67, 16KP-10-69, 16KP-13-71, 16KP-13-72, 16KP-13-73 „Dėl mokestinės prievolės įregistravimo“ bei 2006-10-09 Mokestinių ginčų komisijos sprendimo Nr. S-340 (7-319/2006) dalį, kuria patvirtinti muitinės įstaigų sprendimai, sukėlę pareiškėjui mokestinę prievolę. Paaiškino, kad pareiškėjas, vykdydamas supaprastintas muitinio tranzito procedūras iš Vaidotų geležinkelio stoties į paskirties įstaigą - Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą, 2005 m. lapkričio mėn. pristatė vagonus, kuriais buvo gabenamas krovinys - ferolydiniai, kurį pasvėrus paskirties įstaigoje nustatyta, kad atgabenta 15150 kg krovinio mažiau, negu išvykimo įstaigoje deklaruota pagal SMGS važtaraščių duomenis. Kadangi pareiškėjas negalėjo pateikti Vilniaus teritorinei muitinei dokumentų, įrodančių, kad muitinio tikrinimo metu nerastos prekės atitinka atleidimo nuo importo mokesčių mokėjimo sąlygas, Vilniaus teritorinė muitinė 2006-05-09 sprendimais Nr. 16KP-10-67, Nr. 16KP-10-68, Nr. 16KP-10-69, Nr. 16KP-13-71, Nr. 16KP-13-72, Nr. 16KP-13-73 viso įregistravo 13068 Lt mokėtinų mokesčių už ferolydinių trūkumą. Nesutinka, kad 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 204 straipsnio pagrindu bendrovei atsirado importo skola muitinei. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus teritorinė muitinė, teigdama, kad pareiškėjas, būdamas tranzito procedūros vykdytoju, į paskirties muitinės įstaigą pristatęs ne visą SMGS važtaraščiuose nurodytų prekių kiekį, neįvykdė prievolės, todėl jam atsirado skola, plečiamai aiškina Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnį, nes pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, prekes (ferolydinius) į paskirties muitinės įstaigą pristatė nesugadintas per nustatytą terminą, t.y. prievolę įvykdė tinkamai, todėl pareiškėjui negali kilti prievolė mokėti įregistruotą skolą muitinei. Nesutinka, kad pagal Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau - Įgyvendinimo nuostatų) 199 str. l d. pareiškėjui gali kilti atsakomybė už SMGS važtaraštyje nurodyto prekių kiekio pristatymą į paskirties muitinės įstaigą, kadangi šioje straipsnio dalyje reglamentuota deklaranto atsakomybė už informacijos teisingumą, dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Nesutinka su teiginiu, kad muitinės procedūros vykdytojo (vežėjo) ir deklaranto atsakomybė muitinei už vežamų prekių pristatymą paskirties muitinės įstaigai yra tiesiogiai siejama su vežėjo deklaruotais gabenamų prekių kiekiu ir svoriu, nes atsakomybė už informacijos teisingumą ir tranzito procedūros tinkamą įvykdymą negali būti tapatinama.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b.1. 39-40) paaiškino, kad vykdant supaprastintą tranzito procedūrą pareiškėjas iš Vaidotų geležinkelio stoties į paskirties muitinės įstaigą - Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą vagonais gabeno krovinius (ferolydinius). Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 37, 38 straipsniais, į Bendrijos muitų teritoriją įvežto s prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos, o asmuo, gabenantis į Bendriją preke s ir jas įvežęs į Bendrijos muitų teritoriją, turi nedelsdamas šias prekes pristatyti į muitinės nustatytą muitinės įstaigą arba į bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą. Pagal 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 199 str. l d. pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą bei kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Paskirties muitinės įstaigoje pasvėrus pareiškėjo pristatytą krovinį, nustatyti prekių trūkumai pagal Tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) važtaraščius. Pareiškėjas, būdamas tranzito procedūros vykdytoju, vadovaujantis Bendrijų muitinės kodekso 96 str. l dalies „b“ punktu, atsakingas už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi, pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str. tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymą į paskirties įstaigą. Pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, kad prekės, kurioms buvo nustatytas trūkumas, nebuvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją. Siuntėjas, sudarydamas krovinių pervežimo sutartį, į vagoną pakrovė SMGS važtaraštyje nurodytą krovinių kiekį, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių krovinių trūkumo atsiradimą ne Bendrijos muitų teritorijoje. Kadangi krovinių trūkumai buvo nustatyti tik atlikus vagonų svėrimą paskirties muitinės įstaigoje, pareiškėjui, praradusiam dalį krovinio, pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 str. atsirado importo skola muitinei. Pažymi, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str. nuostatas tranzito procedūros vykdytojas, į paskirties muitinės įstaigą pristatęs ne visą Bendrijos teritorijoje gabentų prekių kiekį, nors gabentos prekės nesugadintos, ir nepažeisti kiti išorinio tranzito procedūros reikalavimai, negali būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu išorinio tranzito procedūrą.
Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 42-43) nurodė ir atstovės teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas operacijų, atliekamų su prekėmis, priimtomis vežti trečiosios šalies geležinkelių, vykdytoju, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 96 str. l d. b punktu, atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi bei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 38 str. l d. a punktu, atsakingas už visų prekių, įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją pagal SMGS važtaraščius, pristatymą į muitinės nustatytą įstaigą. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 204 str. l d. 4 punktu, importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Atsižvelgiant į tai, kad prekių trūkumas nustatytas Bendrijos muitų teritorijoje, Vilniaus teritorinė muitinė pareiškėjui už prekių (ferochromo) trukumą pagal SMGS važtaraščius Nr.G0122319, Nr.0031532, Nr.0031588, Nr.0031521, Nr.0031411, Nr.G0031416, Nr.G0031423, Nr.0031675, Nr.0031502, Nr.0031586, Nr.G0122581 pagrįstai įregistravo mokestinę prievolę muitinei. Pažymėjo, kad dokumentų, pagrindžiančių, kad prekių trūkumas atsirado ne Bendrijos muitų teritorijoj e, pareiškėjas nepateikė.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu nusprendė Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-09 sprendimo Nr. S-340 rezoliucinės dalies pirmąjį punktą pakeisti, nurodant kad pareiškėjas privalo į biudžetą sumokėti ne 9066 Lt importo PVM, o 10223 Lt importo PVM. Likusioje dalyje Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 10 09 sprendimą Nr. S-340, taip pat Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 07 18 sprendimą Nr. l A-4.14-310 bei Vilniaus teritorinės muitinės 2006 05 09 sprendimus Nr. 16KP-10-67, 16KP-10-69, 16KP-13-71, 16KP-13-72, 16KP-13-73 „Dėl mokestinės prievolės įregistravimo“ palikti nepakeistus, o pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas supaprastintą tranzito procedūrą iš Vaidotų geležinkelio stoties į paskirties muitinės įstaigą - Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą 2005 m. lapkričio mėn. vagonais pristatė krovinius (ferolydinius), kuriuos pasvėrus paskirties įstaigoje nustatyta, kad atgabenta 15150 kg krovinio mažiau, negu išvykimo įstaigoje deklaruota pagal Tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais važtaraščių (toliau - SMGS) duomenis (MGK byla, b.l. 39, 40, 60, 61, 70, 71, 88, 100, 104, 105-106, 249-250, 251-252). 2006-10-09 Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės sprendimu Nr. S-340 (7-319/2006) (b.l. 17-20, MGK byla, b.l. 260-266) patvirtino dalį Muitinės departamento 2006-07-18 sprendimo Nr. l A-4.14-310 (b.l. 22-23, MGK byla, b.l. 21-24), kuriuo patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2006-05-09 sprendimai Nr. 16KP-10-67, 16KP-10-69, 16KP-13-71, 16KP-13-72, 16KP-13-73 „Dėl mokestinės prievolės įregistravimo“ (b.l. 25-34, MGK byla, b.l. 31-33, 44-46, 62-64, 89-91, 101-103), kuriais pareiškėjui nurodoma sumokėti į biudžetą 2757 Lt muitą ir 9066 Lt importo PVM ir panaikino Muitinės departamento 2006-07-18 sprendimo Nr. 1A-4.14-310 dalį, kuria patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2006-05-09 sprendimas Nr. 16KP-10-68 (MGK byla, b.l. 77-79), nurodymas pareiškėjui sumokėti į biudžetą 20 Lt muitą bei 68 Lt importo PVM ir perdavė AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą šioje dalyje centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas neginčija atsakovų sprendimuose nurodytų faktinių aplinkybių ir skundą grindžia tuo, kad atsakovai ginčo santykiams neteisingai taikė norminius aktus. Pagal 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 199 str. deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą, o šio reglamento 416 str. nustatyta, kad geležinkelio įmonė, priėmusi vežti prekes su CIM važtaraščiu, naudojamu kaip deklaracija, laikoma tokios operacijos vykdytoja. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 96 str. nustatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Pareiškėjas yra išorinio Bendrijos muitinio tranzito procedūros vykdytojas, o pagal Muitinės departamento direktoriaus 2003-01-16 įsakymu Nr. 1B-37 patvirtintų Supaprastintų muitinio tranzito procedūrų, taikomų gabenant prekes geležinkelių transportu su SMGS arba CIM važtaraščiais, atlikimo taisyklių 3 punktą SMGS važtaraštis laikomas lygiaverčiu bendrojo dokumento tranzito rinkiniui. Dėl to pareiškėjas, būdamas deklarantu, tapo atsakingas už krovinio kiekio, nurodyto SMGS važtaraščiuose, pristatymą į muitinės paskirties įstaigą. Visuose SMGS važtaraščiuose, dėl kurių duomenų teisingumo kilo ginčas, 13 langelyje nurodytas krovinio svoris, o 48 langelyje nurodyta, kad krovinio masė nustatyta svarstyklėmis, tai yra svėrimo būdu. Pareiškėjas neteikė muitinės įstaigoms jokių dokumentų, įrodančių kad SMGS važtaraštyje krovinio svoris siuntėjo buvo nurodytas klaidingai, arba, kad trūkumas atsirado iki įvežant krovinį į Bendrijos muitų teritoriją, nors tokią galimybę turėjo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe patikslinti deklaruojamo krovinio svorį, o taip pat neteikė kitų dokumentų, įrodančių, kad krovinys galėjo būti prarastas iki įvežant į Bendrijos muitų teritoriją. Tokią galimybę pareiškėjui suteikia SMGS susitarimo 18 straipsnis. Pareiškėja savo atsisakymą patikslinti krovinio svorį ir deklaracijas grindžia tuo, kad krovinys į paskirties vietą atvyko tvarkinguose vagonuose, be priėjimo prie krovinio požymių, todėl muitino tranzito procedūra įforminta pagal SMGS važtaraščių duomenis. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių teritorinės muitinės pareigūnų surašytų prekių tikrinimo aktų Nr. PTAA032444, Nr. PTAA032507, Nr. PTAA032504, Nr. PTAA032458, Nr. PTAA032454, Nr. PTAA032358, Nr. PTAA032360, Nr. PTAAO32290, Nr. PTAA032371, Nr. PTAA032372, Nr. PTAA032375, prekes pareiškėjas gabeno neplombuotuose vagonuose, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad bendrovė neturėjo priežasties patikrinti krovinio kiekį iki deklaracijos pateikimo muitinei (MGK byla b.l. 39, 40, 60, 61, 70, 71, 100, 104, 105-106, 249-250, 251-252). Pareiškėja svorio neatitikimus aiškina ir tuo, kad jis nuo 2005-07-01 iki 2005-12-31 gavėjams atgabeno 459311 kg ferolydinių daugiau, negu deklaruota tranzito procedūrai, todėl trūkstamas ferolydinių kiekis buvo išlygintas viršsvoriu kituose vagonuose. Vadovaujantis Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 347 straipsniu prekės, kurios yra arba turi būti pakrautos į vieną transporto priemonę (viena transporto priemone pagal šio straipsnio l d. 2 punkto nuostatas yra į sąstatą sukabinti geležinkelio riedmenys arba vagonai) ir gabenamos iš vienos išvykimo įstaigos į vieną paskirties įstaigą deklaruojamos vienoje tranzito deklaracijoje. Atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo deklaruotos ne viename SMGS važtaraštyje, atmestini pareiškėjo argumentai, jog ferolydinių trūkumas vienuose vagonuose išlyginamas pertekliumi kituose. Kadangi pareiškėjas deklaravo krovinį vagonais, teikdamas kiekvienam vagonui atskirus SMGS važtaraščius, kurie yra muitinės deklaracija, darytina išvada, kad tranzito procedūros vykdytojas pilnutinai atsako už šių deklaracijų teisingumą. Teismas, įvertinęs skundo motyvus, padarė išvadą, jog atsakovai teisingai kvalifikavo pareiškėjo padarytą pažeidimą ir tinkamai taikė teisės aktus. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių krovinio praradimą iki jo įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, nors pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. privalėjo įrodyti savo nesutikimą dėl apskaičiuotų mokesčių. Todėl atsakovai pagrįstai pripažino, kad skola muitinei atsirado toje vietoje, kurioje prekės buvo įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir pagrįstai pripažino prekių nepateikimo paskirties įstaigai atsiradusią importo skolą muitinei ir tinkamai apskaičiavo mokesčius.
III
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo 2007-01-22 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-627-07/2007 panaikinti, priimti naują sprendimą ir panaikinti dalį Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2006-10-09 sprendimo Nr. S-340, Muitinės departamento prie LR FM 2006-07-18 sprendimą Nr. 1A-4.14-310 bei Vilniaus teritorinės muitinės 2006-05-09 sprendimus Nr. 16KP-10-67, Nr. 16KP-10-69, Nr. 16KP-13-71, Nr. 16KP-13-72, Nr. 16KP-13-73, kuriais pareiškėjui buvo įregistruota ir patvirtinta 12 980 Lt importo PVM ir muito mokesčių mokestinė prievolė; atlyginti apelianto pirmojoje bei apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad atsakovo sprendimas privalo būti pagrįstas teisės norma, nustatančia konkrečias prievoles, kurias pažeidė procedūros vykdytojas. Kito norminio pagrindo iš kurio galėtų kilti procedūros vykdytojo atsakomybė už ne visų deklaruotų prekių pristatymą į paskirties įstaigą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nenurodė, o pasirėmė Muitinės departamento 2003-01-16 įsakymu Nr. 1B-37 patvirtintomis Supaprastintų muitinio tranzito procedūrų, taikomų gabenant prekes geležinkelių transportu su SMGS arba CIM važtaraščiais, atlikimo taisyklių 3 p. Apelianto nuomone, paminėta norma įteisina SMGS važtaraščio prilyginimą bendrojo dokumento tranzito rinkiniui, tačiau negali būti laikoma pagrindu atsakomybei už tranzito procedūros pažeidimą, todėl šis norminis pagrindas nėra teisėtas vertinant AB „Lietuvos geležinkeliai“ muitinio tranzito procedūros atlikimo tinkamumą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovai savo sprendimuose cituoja 1992-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. Šis straipsnis, apelianto įsitikinimu, nenustato Bendrijos tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės už tam tikro prekių kiekio pristatymą iš išvykimo įstaigos į paskirties įstaigą, kadangi veiksmai, kuriais galima būtų jį pažeisti yra konkrečiai apibrėžti paminėto straipsnio l dalyje. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad jei iš tiesų būtų pažeistas Įgyvendinimo nuostatų 199 str., apeliantui yra nesuprantama kokiais kriterijais remiantis atsakovai nustato atsakomybės už tokį pažeidimą formą ir dydį, kadangi tai reglamentuojančio norminio pagrindo individualiuose administraciniuose aktuose nenurodo, o LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str.
už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje nustato administracinę nuobaudą. Nelogiška yra tai, kad muitinės įstaigos konstatuoja Įgyvendinimo nuostatų 199 str. pažeidimą dėl deklaracijoje pateiktos informacijos neteisingumo, t.y. pripažįsta, kad tranzito procedūros vykdytojas neteisingai išvykimo įstaigai pateiktame SMGS važtaraštyje nurodo į Bendrijos teritoriją įvežto krovinio svorį, tačiau paskirties įstaigoje, pasvėrus atvežtą krovinį, prekių svorio neatitikimą fiksuoja būtent pagal SMGS važtaraštyje nurodytą svorį, t.y. tą svorį, kuris važtaraštyje, anot muitinės, nurodytas neteisingai. Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentas, kad prekes pareiškėjas gabeno neplombuotuose vagonuose, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad bendrovė neturėjo priežasties patikrinti krovinio kiekį iki deklaracijos pateikimo muitinei, taip pat turėtų būti vertinamas kritiškai. Sutinkamai su Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo Tarnybinės instrukcijos 50.8 p., reglamentuojančiu vagonų priėmimą iš kitų geležinkelių, krovinio vežimas atviruose riedmenyse savaime nesuponuoja pareigos tikrinti krovinio svorį, o krovinio masė turi būti tikrinama, jeigu perduodant vežamus atvirais vagonais krovinius įtariama, kad prarasta krovinio dalis. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą bei nacionaliniai teisės aktai nustato teisę, bet ne pareigą patikrinti deklaruojamo krovinio masę, todėl toks skundžiamo teismo sprendimo motyvas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės manymu, teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas, priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Muitinės departamento nuomone, apeliantė neteisingai interpretuoja teisės aktų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Ginčo teisiniai santykiai turi būti vertinami pagal Europos Bendrijos muitų teisės aktus. Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 416 straipsnį geležinkelio įmonė, priimanti vežti prekes su CIM (šiuo atveju SMGS) važtaraščiu, naudojamu kaip Bendrijos tranzito deklaracija, yra tos operacijos vykdytoja. Šiuo atveju akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ laikoma muitinės operacijų vykdytoja nuo prekių patekimo į Lietuvos Respubliką (Bendrijos muitų teritoriją).
1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas), 96 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, bei už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi.
Kaip nurodyta pirmiau, pareiškėja paskirties muitinės įstaigai pateikė ne visas prekes, kurių muitinį tranzitą vykdė, t.y. trūkstamo krovinio atžvilgiu neįvykdė pareigos pristatyti prekes į muitinės paskirties įstaigą. Tranzitu gabentų prekių trūkumas buvo nustatytas Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto poste. Pareiškėja nepateikė įrodymų kur atsirado prekių trūkumas ir nepateikė faktinių duomenų, kad į Lietuvą ferochromo buvo įvežta mažiau negu nurodyta važtaraščiuose. Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininku laikomas asmuo, kuris esamomis aplinkybėmis turi vykdyti prievoles, susijusias su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Nurodytų pirmiau teisės normų pagrindu išplaukia išvada, kad AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakinga už importo skolos atsiradimą.
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Pagal antrąją įtrauką, jeigu tos vietos nustatyti negalima, toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei. Nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti, kurioje vietoje įvykdyti skolos atsiradimą lemiantys veiksmai (įrodymų, kad šie veiksmai įvyko ne Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nepateikė), todėl atsakovas pagrįstai nustatęs prekių trūkumą pagal Muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalies antrąją įtrauką pripažino skolą muitinei atsiradus Lietuvos Respublikoje. Nurodytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėja neteisingai aiškina ginčo sprendimui taikytinus teisės aktus, ginčijami muitinės įstaigų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl ir atmetami, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo AB “Lietuvos geležinkeliai” apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.