Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu nusprendė Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-09 sprendimo Nr. S-340 rezoliucinės dalies pirmąjį punktą pakeisti, nurodant kad pareiškėjas privalo į biudžetą sumokėti ne 9066 Lt importo PVM, o 10223 Lt importo PVM. Likusioje dalyje Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 10 09 sprendimą Nr. S-340, taip pat Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 07 18 sprendimą Nr. l A-4.14-310 bei Vilniaus teritorinės muitinės 2006 05 09 sprendimus Nr. 16KP-10-67, 16KP-10-69, 16KP-13-71, 16KP-13-72, 16KP-13-73 „Dėl mokestinės prievolės įregistravimo“ palikti nepakeistus, o pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas supaprastintą tranzito procedūrą iš Vaidotų geležinkelio stoties į paskirties muitinės įstaigą - Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą 2005 m. lapkričio mėn. vagonais pristatė krovinius (ferolydinius), kuriuos pasvėrus paskirties įstaigoje nustatyta, kad atgabenta 15150 kg krovinio mažiau, negu išvykimo įstaigoje deklaruota pagal Tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais važtaraščių (toliau - SMGS) duomenis (MGK byla, b.l. 39, 40, 60, 61, 70, 71, 88, 100, 104, 105-106, 249-250, 251-252). 2006-10-09 Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės sprendimu Nr. S-340 (7-319/2006) (b.l. 17-20, MGK byla, b.l. 260-266) patvirtino dalį Muitinės departamento 2006-07-18 sprendimo Nr. l A-4.14-310 (b.l. 22-23, MGK byla, b.l. 21-24), kuriuo patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2006-05-09 sprendimai Nr. 16KP-10-67, 16KP-10-69, 16KP-13-71, 16KP-13-72, 16KP-13-73 „Dėl mokestinės prievolės įregistravimo“ (b.l. 25-34, MGK byla, b.l. 31-33, 44-46, 62-64, 89-91, 101-103), kuriais pareiškėjui nurodoma sumokėti į biudžetą 2757 Lt muitą ir 9066 Lt importo PVM ir panaikino Muitinės departamento 2006-07-18 sprendimo Nr. 1A-4.14-310 dalį, kuria patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2006-05-09 sprendimas Nr. 16KP-10-68 (MGK byla, b.l. 77-79), nurodymas pareiškėjui sumokėti į biudžetą 20 Lt muitą bei 68 Lt importo PVM ir perdavė AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą šioje dalyje centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas neginčija atsakovų sprendimuose nurodytų faktinių aplinkybių ir skundą grindžia tuo, kad atsakovai ginčo santykiams neteisingai taikė norminius aktus. Pagal 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 199 str. deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą, o šio reglamento 416 str. nustatyta, kad geležinkelio įmonė, priėmusi vežti prekes su CIM važtaraščiu, naudojamu kaip deklaracija, laikoma tokios operacijos vykdytoja. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 96 str. nustatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Pareiškėjas yra išorinio Bendrijos muitinio tranzito procedūros vykdytojas, o pagal Muitinės departamento direktoriaus 2003-01-16 įsakymu Nr. 1B-37 patvirtintų Supaprastintų muitinio tranzito procedūrų, taikomų gabenant prekes geležinkelių transportu su SMGS arba CIM važtaraščiais, atlikimo taisyklių 3 punktą SMGS važtaraštis laikomas lygiaverčiu bendrojo dokumento tranzito rinkiniui. Dėl to pareiškėjas, būdamas deklarantu, tapo atsakingas už krovinio kiekio, nurodyto SMGS važtaraščiuose, pristatymą į muitinės paskirties įstaigą. Visuose SMGS važtaraščiuose, dėl kurių duomenų teisingumo kilo ginčas, 13 langelyje nurodytas krovinio svoris, o 48 langelyje nurodyta, kad krovinio masė nustatyta svarstyklėmis, tai yra svėrimo būdu. Pareiškėjas neteikė muitinės įstaigoms jokių dokumentų, įrodančių kad SMGS važtaraštyje krovinio svoris siuntėjo buvo nurodytas klaidingai, arba, kad trūkumas atsirado iki įvežant krovinį į Bendrijos muitų teritoriją, nors tokią galimybę turėjo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe patikslinti deklaruojamo krovinio svorį, o taip pat neteikė kitų dokumentų, įrodančių, kad krovinys galėjo būti prarastas iki įvežant į Bendrijos muitų teritoriją. Tokią galimybę pareiškėjui suteikia SMGS susitarimo 18 straipsnis. Pareiškėja savo atsisakymą patikslinti krovinio svorį ir deklaracijas grindžia tuo, kad krovinys į paskirties vietą atvyko tvarkinguose vagonuose, be priėjimo prie krovinio požymių, todėl muitino tranzito procedūra įforminta pagal SMGS važtaraščių duomenis. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių teritorinės muitinės pareigūnų surašytų prekių tikrinimo aktų Nr. PTAA032444, Nr. PTAA032507, Nr. PTAA032504, Nr. PTAA032458, Nr. PTAA032454, Nr. PTAA032358, Nr. PTAA032360, Nr. PTAAO32290, Nr. PTAA032371, Nr. PTAA032372, Nr. PTAA032375, prekes pareiškėjas gabeno neplombuotuose vagonuose, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad bendrovė neturėjo priežasties patikrinti krovinio kiekį iki deklaracijos pateikimo muitinei (MGK byla b.l. 39, 40, 60, 61, 70, 71, 100, 104, 105-106, 249-250, 251-252). Pareiškėja svorio neatitikimus aiškina ir tuo, kad jis nuo 2005-07-01 iki 2005-12-31 gavėjams atgabeno 459311 kg ferolydinių daugiau, negu deklaruota tranzito procedūrai, todėl trūkstamas ferolydinių kiekis buvo išlygintas viršsvoriu kituose vagonuose. Vadovaujantis Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 347 straipsniu prekės, kurios yra arba turi būti pakrautos į vieną transporto priemonę (viena transporto priemone pagal šio straipsnio l d. 2 punkto nuostatas yra į sąstatą sukabinti geležinkelio riedmenys arba vagonai) ir gabenamos iš vienos išvykimo įstaigos į vieną paskirties įstaigą deklaruojamos vienoje tranzito deklaracijoje. Atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo deklaruotos ne viename SMGS važtaraštyje, atmestini pareiškėjo argumentai, jog ferolydinių trūkumas vienuose vagonuose išlyginamas pertekliumi kituose. Kadangi pareiškėjas deklaravo krovinį vagonais, teikdamas kiekvienam vagonui atskirus SMGS važtaraščius, kurie yra muitinės deklaracija, darytina išvada, kad tranzito procedūros vykdytojas pilnutinai atsako už šių deklaracijų teisingumą. Teismas, įvertinęs skundo motyvus, padarė išvadą, jog atsakovai teisingai kvalifikavo pareiškėjo padarytą pažeidimą ir tinkamai taikė teisės aktus. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių krovinio praradimą iki jo įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, nors pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. privalėjo įrodyti savo nesutikimą dėl apskaičiuotų mokesčių. Todėl atsakovai pagrįstai pripažino, kad skola muitinei atsirado toje vietoje, kurioje prekės buvo įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir pagrįstai pripažino prekių nepateikimo paskirties įstaigai atsiradusią importo skolą muitinei ir tinkamai apskaičiavo mokesčius.