- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1717-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00140-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- P. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-547/2019 pagal ieškovo P. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. V. 5 108,24 Eur patirtos žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. spalio 9 d. ieškovas sudarė su atsakovu rangos sutartį Nr. SCD/2016-10-01 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sukurti kokybišką mobiliąją aplikaciją „iOS“ ir Android operacinėms sistemoms (toliau – mobili aplikacija) ir perduoti ją ieškovui per 50 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos (2016 m. spalio 10 d.) bei suteikti dviejų valandų mokymus naudotis mobiliąja aplikacija, o ieškovas už tai jam sumokėti bendrą 2 000 Eur dydžio atlygį. Pradėjus kurti mobiliąją aplikaciją buvo nuspręsta praplėsti jos funkcionalumo galimybes, tam atsakovas neprieštaravo ir su tuo sutiko. Atsakovas 2016 m. spalio 27 d. išrašė 3 530,98 Eur dydžio sumai sąskaitą faktūrą Nr. SF1. Ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. birželio 17 d. sumokėjo atsakovui iš viso 3 808,24 Eur dydžio sumą, tai patvirtinama šalių vestais piniginių sumų priėmimo–perdavimo aktais, kuriuose aiškiai nurodytos pinigų sumos, jų perdavimo atsakovui data bei visa tai patvirtinama atsakovo parašu. Nors ieškovas apmokėjo atsakovo pateiktą apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. SF1 3 530,98 Eur sumai ir sumokėjo dar papildomai 277,26 Eur, tačiau atsakovas dėl 277,26 Eur sumos neišrašė ieškovui jokio buhalterinės apskaitos dokumento. Nuo sutarties pasirašymo praėjus daugiau nei 70 darbo dienų ir ieškovui pastebėjus, kad atsakovas vis dar nesukūrė jokio mobiliosios aplikacijos projekto, kuris turėtų realų savo funkcionalumą, išskyrus mobiliosios aplikacijos vizualizaciją, jis 2017 m. sausio 20 d. raštu paragino atsakovą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas patvirtino, kad tęsia darbus ir nori užbaigti kurti mobiliąją aplikaciją, todėl buvo susitarta dėl papildomo termino suteikimo. Nuo sutarties pasirašymo praėjus iš viso daugiau kaip 210 darbo dienų ir atsakovui per tiek laiko nepateikus ieškovui mobiliosios aplikacijos projekto, kuris turėtų realų savo funkcionalumą, ieškovas 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą, jei atsakovas per papildomai suteikiamas 14 dienų nepateiks ieškovui mobiliosios aplikacijos, kurią įsipareigojo sukurti. 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui nesukūrus mobiliosios aplikacijos, jam buvo suteiktas papildomas dar dviejų dienų terminas, tačiau atsakovui mobiliosios aplikacijos nesukūrus ir per ši terminą, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir ėmė reikalauti iš atsakovo, kad šis grąžintų jo sumokėtus 3 808,24 Eur, kadangi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas jau suėjus užsakymo perdavimo terminui konstatavo, kad funkcionuojančios mobiliosios aplikacijos nepadarė, žadėjo įvykdyti vėliau, nuolat nukeldavo užsakymo įvykdymo datą. Nepriklausoma programavimo įmonė mažoji bendrija (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 15 d. atliko mobiliosios aplikacijos suprogramuoto kodo įvertinimą ir nustatė, jog mobilioji aplikacija yra sukurta tik iš dalies, t. y. įgyvendintas jos grafinis atvaizdavimas, dizainas, tačiau ji neatlieka jokių funkcijų, kurias turėjo atlikti ir todėl ieškovas negali ja naudotis. Kadangi atsakovo sukurtos mobiliosios aplikacijos vizualizacija galėtų patvirtinti tik tarpinį darbo rezultatą, kuris negalėtų būti naudojamas savarankiškai, ir ieškovui negavus to, ko jis tikėjosi pagal sutartį, sutartis negali būti vertinama kaip įvykdyta tinkamai, todėl atitinkamai ieškovas reikalauja, kad atsakovas grąžintų jam sumokėtus 3 808,24 Eur. Nutraukęs sutartį dėl esminio jos pažeidimo, ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro tiek atsakovui sumokėtos pinigų sumos, tiek kainos skirtumas iš naujo užsakant analogiškas paslaugas. Ieškovas užsakydamas analogiškas paslaugas dėl mobiliosios aplikacijos sukūrimo 2017 m. spalio 3 d. sudarė sutartį su MB (duomenys neskelbtini), kuri įsipareigojo analogišką mobiliąją aplikaciją sukurti už 10 000 Eur, t. y. tos pačios mobiliosios aplikacijos sukūrimas ieškovui pabrango 6 191,76 Eur (10 000 Eur – 3 808,21 Eur). Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties su MB (duomenys neskelbtini) sudarymo dieną sumokėjo tik 1 000 Eur dydžio avansą, o likusią sumą sumokės po mobiliosios aplikacijos sukūrimo, todėl ieškovas geranoriškai sutiko, kad atsakovas atlygintų ne visą mobiliosios aplikacijos 6 191,76 Eur dydžio pabrangimą, o tik 1 000 Eur sumą, kurią ieškovas vertina kaip savo minimalius nuostolius pabrangus mobiliosios aplikacijos sukūrimo kainai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog atsakovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, tam tikslui pasiekti iš MB (duomenys neskelbtini) buvo užsakyta paslauga – mobiliosios aplikacijos suprogramuoto kodo vertinimas, už kurią sumokėta 300 Eur, todėl ieškovas prašė priteisti ir šiuos nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime atsakovas A. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog pagal 2016 m. spalio 9 d. rangos sutartį Nr. SCD/2016-10-01 atsakovas įsipareigojo sukurti mobilią aplikaciją „iOS“ ir Android operacines sistemas. Darbu atlikimo terminas – 50 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos ir sutarties 2.2 punkte nustatytų reikalavimų įvykdymo. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja pradėti darbus per vieną dieną nuo sutarties ir jos priedų su juose nurodytomis datomis pasirašymo ir gavęs visą reikalingą medžiagą / informaciją, būtiną darbams atlikti. Sutartimi buvo nustatyta darbų atlikimo kaina: 1) darbų, numatytų viename sutarties priede kaina yra 200 Eur; 2) darbų, numatytų visuose prieduose, kaina yra 2 000 Eur. Sutartimi buvo nustatyta atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka: 1) ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 60 procentų, t. y. 120 Eur nuo darbų atlikimo kainos, nustatytos kiekviename priede per dvi dienas nuo sutarties priedo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo; 2) ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui likusius 40 procentų, t. y. 800 Eur nuo kiekvieno priedo, pasirašęs paskutinio (10 priedo) sutarties priedo darbų perdavimo–priėmimo aktą. Tarp šalių 2016 m. spalio 10 d. buvo pasirašytas vienintelis sutarties priedas, daugiau jokių priedų sutarties vykdymo laikotarpiu nebuvo pasirašyta, darbai buvo vykdomi be sistemų techninės specifikacijos ir apsiribojant tik žodiniu ieškovo nurodymu. 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp šalių pasirašytu susitarimu, sutartis buvo nutraukta, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui visus atliktus programavimo darbus su visa dokumentacija ir turtinėmis teisėmis per dvi savaites nuo įspėjimo pasirašymo dienos bei perleisti ieškovui nuosavybės ir turtines teises. Sutarties vykdymo laikotarpiu buvo atlikti darbai pagal sutarties šalių pasirašytus dokumentus (1 priede), todėl ieškovui atsirado pareiga sumokėti atsakovui sutartyje sulygtą 200 Eur atlygį, kurį ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo grąžinti. Visi kiti atsakovo vykdyti darbai buvo be sutarties, nes taip pageidavo pats ieškovas, tokią valią savo veiksmais yra išreiškęs pats ieškovas. Akivaizdu, kad patikslinto ieškinio pagrindas ir ieškinio motyvai ieškovo keičiami ir derinami atsižvelgiant į atsakovo pateiktą gynybos poziciją, išdėstytą 2018 m. balandžio 25 d. atsiliepime į ieškovo 2018 m. sausio 18 d. pradinį ieškinį, bei į bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytą atsakovo poziciją. Patikslinto ieškinio motyvai radikaliai skiriasi nuo pradinio ieškinio motyvų, kas sukuria prielaidas abejoti ieškovo pateiktų ieškinio argumentų patikimumu ir paties ieškinio reikalavimų teisėtumu. Atsakovui atliktus sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus ir ieškovui šiuos darbus priėmus, iš esmės pasikeitė ieškovo pozicija dėl mobiliosios aplikacijos tolesnio sukūrimo. Ieškovas siekė iš esmės pakeisti aplikacijos sukūrimo matmenis ir parametrus, kad atitinkamai iš esmės keitė ieškovo ir atsakovo pasirašytos rangos sutarties sąlygas. Iškilo būtinybė sutartį nutraukti ar atlikti jos pakeitimus siekiant aiškiai apibrėžti sutarties objektą, tačiau ieškovas nutraukti sutartį bei pasirašyti naują sutartį ar atlikti jau sudarytos sutarties rašytinius pakeitimus atsisakė motyvuodamas tuo, kad žodžiu formuos užduotis bei teiks reikiamą medžiagą (nuotraukas, tekstus, dizainą ir kitą bet kokio tipo medžiagą, reikalingą atliekant numatytus darbus). Jeigu pradinėje sutartyje numatytų darbų mastas bei užduotis atsakovui buvo aiški, tai vėlesnius laikotarpiu programos kūrime buvo visikas chaosas, be jokio nuoseklumo. Atsakovas buvo priverstas atlikti tas užduotis, kurias žodžiu ieškovas atsakovui suformuodavo be jokios techninės specifikacijos. Užduotys dažnai keisdavosi vis naujomis, kuomet dar nebuvo užbaigtos pradinės užduotys. Atsakovas pripažino, jog iš ieškovo gavo 3 808,24 Eur tačiau 200 Eur gavo vykdydamas sutartį, nes buvo visiškai atlikęs sutarties priede Nr. 1 numatytus darbus, o likusi 3 208,24 Eur suma ieškovo sumokėta atsakovui už darbus, kurie visiškai nesusiję su 2016 m. spalio 9 d. rangos sutarties vykdymu, o pagal žodinius susitarimus. Atsakovas tvirtino, kad mobiliosios aplikacijos sukūrimas nebuvo siejamas nei su sutartimi, nei terminais, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas praleido terminus, pažeidė sutartį, netinkamai ją vykdė yra nepagrįsti. Ieškovas privalėjo visas užduotis atsakovui formuluoti sutarties prieduose, tačiau tokie priedai nebuvo pasirašyti, užduotys atsakovui buvo formuojamos žodžiu, o užduočių vykdymo stadijoje ieškovas jų atsisakydavo, formuodavo vis naujas užduotis, nors tie darbai jau buvo pradėti vykdyti. 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo, kuris vertintinas kaip šalių susitarimas nutraukti sutartį. Sutartis buvo nutraukta ne todėl, kad viena iš šalių būtų ją pažeidusi dėl jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Nurodytame susitarime jokių pretenzijų atsakovui ieškovas nebuvo pareiškęs, o tai reiškia, kad atsakovas tinkamai vykdė sutartį ir kitas atsakovui pateiktas užduotis žodžiu. Ieškovas pripažino atsakovui sumokėtą už atliktus darbus sumą adekvačią atliktų darbų mastui, priėmė atliktų darbų rezultatą. Jei ieškovas būtų laikęs, kad atsakovas pažeidė sutartį, tokiu atveju jis būtų naudojęsis įstatyme numatytais pažeistų teisių gynimo būdais, laikantis įstatyme numatytų procedūrų. Šalims pasirašius 2017 m. rugpjūčio 8 d susitarimą, šalių teisės ir pareigos viena kitos atžvilgiu pasibaigė. Jokių papildomų terminų, kaip teigė ieškovas, mobiliosios aplikacijos sukūrimui atsakovui nebuvo nustatyta. Atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu prievoles, nes atsakovo atliktų darbų rezultatą ieškovas priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų masto ar kokybės atsakovui neišsakė. Tokiu būdu atsakovas sutarties ir sutarčių vykdymo principų nepažeidė, nepažeidė ir įstatyminio reglamentavimo, todėl nėra pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovo grąžinti viską, ką atsakovas yra gavęs iš ieškovo vykdant sutartį. Atsakovas nurodė, kad, remiantis žodiniu šalių susitarimu, buvo atlikti šie darbai: 1) atlikus priede Nr. 1 numatytus darbus, ieškovas atsisakė mobiliosios aplikacijos sujungimo su elektroninio pašto paskyra, ir nutarė, kad turi būti jungiamasi naudojant telefono numerį, todėl reikėjo papildomai kurti infrastruktūrą, t. y. programą integruoti su kitomis programomis („Google“, Facebook Firebase) ir kitais serveriais; 2) pagal gautas iš ieškovo skaidres buvo sukurtas pradinis dizaino prototipas „InVision“ sistemoje, prisijungimo kodai buvo perduoti ieškovui; 3) vėliau buvo vykdomi dizaino pakeitimai pagal žodinius ieškovo nurodymus; 4) ieškovo nurodymu atsakovas keitė projekto pavadinimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), dėl to atsakovas turėjo perkonfigūruoti sistemos infrastruktūrą ir atlikti pakeitimus programiniame kode; 5) ieškovo nurodymu, atsakovas atliko tyrimus, tikslu surasti tinkamą mokėjimų sistemos tiekėją ir kitus darbus; 6) ieškovo nurodymu atsakovas kūrė programos produktą (duomenys neskelbtini), dėl to buvo atliekami tyrimai siekiant surasti tinkamą turinio valdymo sistemą ir duomenų bazė; 7) ieškovo nurodymu atliko infrastruktūrinius ir administracinius darbus: elektroninio pašto administravimas, sujungimas su domenais (internetiniais adresais), pritaikymas prie Google Apps for Business, Firebase, Google Cloud, Contentful CMS, Realm duomenų bazių. Sutarties vykdymui atsakovas naudojo ieškovo avansu sumokėtas sumas. Atsakovas nurodė, jog yra atlikęs žymiai daugiau darbų nei buvo sulygta sutartimi, už kuriuos atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs. Atsakovas patvirtino, kad mobiliosios aplikacijos iki galo nesukūrė, tačiau to nepadarė ne dėl savo kaltės. Sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, todėl negali būti taikomos Civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.217 straipsnyje numatytos sąlygos. Nėra nustatyta nei viena būtinoji sąlyga civilinei atsakomybei kilti. Nutraukus sutartį šalių susitarimu, ieškovas yra laisvas pasirinkti, kas ir kokiu būdu atliks jam konkrečius darbus, tačiau tų darbų našta negali būti perkeliama atsakovui. Jau vien ieškovo atsakovui sumokėtos 3 808,24 Eur sumos ir ieškovo sulygtos su MB (duomenys neskelbtini) analogiškos mobiliosios aplikacijos sukūrimo kaštų (10 000 Eur) skirtumas rodo, kad už atsakovui sumokėtą sumą iš esmės tokios programos sukurti pilna apimtimi nėra galimybių, nes sukurtos mobiliosios aplikacijos kaštai gerokai viršytų tarp šalių sulygtą sumą. Dar mėnesiui nepraėjus nuo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad sutartyje sulygta darbų kaina nėra adekvati programos sukūrimo kaštams, todėl iš esmės keitėsi sutartyje numatyta bendra darbų kaina, kuri tapo šalių neapibrėžta. Dėl to atsakovas jau 2016 m. spalio 27 d. pateikė ieškovui tik tarpinę sąskaitą Nr. SF1, tik už vieną mobiliosios aplikacijos sukūrimo elementą (stadiją) – (duomenys neskelbtini) infrastruktūros rengimą 3 530,98 Eur sumai. Abi šalys tuo pripažino, kad mobiliosios aplikacijos sukūrimui bus reikalingi didesni kaštai. Nei 6 191,76 Eur, nei 1 000 Eur atsakovas ieškovui atlyginti neprivalo. Ieškovas, sudarydamas sutartį su kitu ūkio subjektu dėl mobiliosios aplikacijos sukūrimo, veikė savo rizika ir sąskaita. Užsakomo produkto pirkimas didesne kaina, negali būti pagrindu tokio pabrangimo skirtumą reikalauti iš atsakovo. Ieškovui ir atsakovui šalių susitarimu nutraukus sutartį, atsakovas jokia forma negalėjo įtakoti vėlesnių ieškovo sutarčių sudarymo su trečiaisiais asmenimis, neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo ir / ar įstatymu numatytos pareigos ar teisės domėtis tokių sutarčių sudarymu. Atsakovas nesutiko ir su reikalaujama 300 Eur suma dėl atlikto vertinimo. Ieškovui buvo žinomas ir atsakovo perduotas atsakovo atliktų darbų rezultatas ir jų apimtis. Ieškovas, bandydamas paneigti atsakovo atliktų darbų mastą ir jų kokybę, 2017 m. rugsėjo 7 d. sudarė sutartį su MB (duomenys neskelbtini), kuri įsipareigojo suteikti kito asmens suprogramuoto kodo mobiliai aplikacijai testavimo paslaugas. MB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija neatitinka faktinės padėties, nes atsakovo atliktų darbų mastas yra ženkliai didesnis nei kad MB (duomenys neskelbtini) nurodo pažymoje. Pateiktoje pažymoje nurodyti darbai, kurių atsakovas nėra įsipareigojęs atlikti pagal sutartį. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas darbus atliko netinkamai ar nekokybiškai ir perdavė ieškovui produktą neatitinkantį kokybės reikalavimų. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad pasirašant sutartį jam atrodė, jog preliminariai tokius darbus įmanoma atlikti, tačiau pradėjus daryti paaiškėjo, jog nėra jokios paruoštos infrastruktūros ir todėl darbai užtruko. Šį projektą jam pasiūlė G., kuris sakė, kad turi lengvą projektą, jis prašė atsiųsti jam technines specifikacijas, kad galėtų įvertinti. Tarėsi taip, jog kas savaitę turėjo būti planuojami darbai ir visas projektas turėjo tęstis 10 savaičių, buvo aptarta ir projekto kaina. Jis patvirtino, kad paaiškėjus, jog nėra infrastruktūros, tai ieškovui sakė, kad gali tai padaryti, bet bus ilgiau su aplikacija. Atsakovas nurodė, kad netgi geriau, kai vienas asmuo viską daro, nes tada yra išvengiama neatitikimų. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad jis sukūrė tik infrastruktūrą, o iš esmės programėlė dar nebuvo pradėta. Atlikęs tam tikrus darbus, jis perduodavo ieškovui slaptažodžius. Atsakovas pripažino, kad iki galo sutartyje numatyto objekto mobiliosios aplikacijos jis nesukūrė. Sutartį nutraukė kūrimo būsenoje. Darbus buvo galima tęsti, tačiau vienam žmogui buvo per daug darbų, todėl negalėjo įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 808,24 Eur avansu sumokėtą sumą, 1 000 Eur minimalių nuostolių atlyginimui, 300 Eur už atliktą vertinimą bei 1 323 bylinėjimosi išlaidų – 1 170 Eur už advokato teisines paslaugas ir 153 Eur žyminį mokestį; priteisė iš atsakovo 36,87 Eur pašto išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas P. K. (užsakovas) ir atsakovas A. V. (rangovas) 2016 m. spalio 9 d. pasirašė rangos sutartį Nr. SCD/2016-10-01, kuria susitarė dėl darbų objekto – mobiliosios aplikacijos sukūrimo „iOS“ ir Android operacinėms sistemoms (1.2 punktas). Rangovas įsipareigojo kokybiškai atlikti darbus ir perduoti jų rezultatą užsakovui (2.1 punktas), taip pat įsipareigojo apmokyti naudotis atliktų darbų rezultatu (2.6 punktas). Ieškovas (užsakovas) įsipareigojo atsiskaityti su rangovu sutartyje nustatyta tvarka (6.1 punktas). Ieškovas nuolat reikalavo iš atsakovo, kad jis vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, tačiau rezultato nesulaukė.
6. Teismas sprendė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. įspėjimu buvo nustatytas dviejų savaičių terminas įvykdyti įsipareigojimus, o jei tai nepadaroma, sutartis nutraukiama. Kadangi atsakovas per dvi savaites sutarties vykdymo neužbaigė, todėl teismas laikė, jog ieškovas vienašališkai nutraukė rangos sutartį Nr. SCD/2016-10-01, atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus ir nesukūrus numatytos programos – mobiliosios aplikacijos.
7. Teismas konstatavo, kad šalys, pasirašiusios rangos sutartį, buvo sutarusios pirmiausia dėl konkretaus darbo rezultato, t. y. mobiliosios aplikacijos sukūrimo ir dėl paslaugų teikimo (būtent dėl apmokymo), o tai reiškia, kad pagal sutartį buvo numatyta sukurti autorinį kūrinį – objektyvia forma išreikštą kūrybinės veiklos rezultatą (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
8. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta mišri sutartis, turinti rangos sutarties, atlygintinų paslaugų sutarties ir autorinės sutarties požymių, todėl, sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties vykdymo, taikė CK atlygintinių paslaugų teikimą, rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, bendrosios sutartims taikytinos teisės normas bei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normas.
9. Teismas konstatavo, jog atsakovo sukurtą programėlę galima vertinti tik kaip tarpinį darbo rezultatą, kuris negali būti naudojamas savarankiškai ir negali būti laikomas kaip atitinkantis tai, ko ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį.
10. Teismas nustatė, kad nepriklausomai nuo to, jog atsakovas vykdė sutartyje numatytos mobiliosios aplikacijos kūrimo darbus, tačiau sutartyje numatytas objektas – mobilioji programėlė – nebuvo sukurta ir perduota ieškovui tokia, kokios jis tikėjosi, t. y. programėlė nevykdė numatytų funkcijų ir todėl ieškovas negalėjo ja naudotis.
11. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas reikalavo iš atsakovo atlikti sutartyje nenumatytus darbus.
12. Teismas vertino, kad netinkamas atsakovo sutarties įvykdymas jau yra konstatuotas (neveikimas). Taip pat konstatuotina ir jo kaltė, nes elektroninis šalių susirašinėjimas, šalių parodymai teisme, liudytojo parodymai patvirtina, kad ieškovas nuolat reiškė pretenzijas dėl sutarties įvykdymo termino, bendradarbiavo su atsakovu, operatyviai atsakydavo į jo klausimus, reaguodamas į atsakovo pateiktą informaciją apie programinės įrangos kūrimą, tačiau jam kildavo rūpesčių dėl atsakovo drausmės, nuolat jį ragino atlikti darbus greičiau.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo: 1) panaikinti 2019 m. birželio 13 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas sprendime nepateisinamai nutyli 3 530,26 Eur sumai išrašytoje sąskaitoje nurodytą prekės / paslaugos paskirtį – (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek jo kviestas liudytojas G. M. bandė įtikinti teismą, kad sutartyje nurodyta kaina apima ir infrastruktūros darbus, neva atsakovas prisiėmė visą riziką su infrastruktūros sukūrimu ir už sutartyje šalių sulygtą kainą, kas iš esmės negali būti teisinga.
13.2. Tiek 2017 m. spalio 3 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017-10-03/01 ieškovo sudaryta su MB (duomenys neskelbtini), tiek ieškovo tvirtinimai teismo posėdžio metu liudija, kad sutartis su MB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta analogiškų kaip ir su atsakovu sudarytoje sutartyje nurodytų darbų atlikimui. Lyginant abi šias sutartis matyti esminis kainų skirtumas – tarp šalių sudarytos sutarties kaina 2 000 Eur, tarp ieškovo ir MB (duomenys neskelbtini) – 10 000 Eur. Sutartyje su MB (duomenys neskelbtini) į sutarties kainą įtrauka ir programos sukūrimo infrastruktūros darbai. Toks kainų skirtumas, kai analogiškus darbus atlieka profesionalūs specialistai, iš esmės negalimas tiek dėl pernelyg didelio kainų skirtumo, tiek dėl pačios programos sukūrimo kaštų, nes ginčo atveju programėlės ir infrastruktūros sukūrimo kaštai viršytų ginčo sutarties kainą. Akivaizdu, kad ginčo sutartyje šalys aiškiai apibrėžė sutarties objektą – numatė tik mobiliosios aplikacijos „iOS“ ir Android operacinėms sistemoms sukūrimą ((duomenys neskelbtini)) be infrastruktūros sukūrimo.
13.3. Šalys sutartyje apibrėžė, kad visi šios sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei yra įforminami raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Šiuo atveju jokie rašytiniai susitarimai nebuvo pasirašyti, bet kadangi sutarties šalys ir sutarties terminui pasibaigus viena kitos atžvilgiu vykdė įsipareigojimus – atsakovas vykdė darbus, ieškovas vykdė pareigą mokėti už atsakovo atliktus darbus – sutartis netapo negaliojančia sutarties terminui pasibaigus ir nenustačius naujo termino, šiuo atveju sutartis tapo neterminuota.
13.4. Pagal savo esmę ir turinį ieškovo ir atsakovo pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 8 d. dvišalis susitarimas negali būti laikomas vienašaliu sutarties nutraukimu. Šiame susitarime jokių pretenzijų atsakovui ieškovas nebuvo pareiškęs, o tai reiškia, kad atsakovas yra tinkamai vykdęs sutartį ir kitas atsakovui pateiktas užduotis žodžiu. Jau vien dėl CK 6.218 straipsnio nuostatų pažeidimo 2017 m. rugpjūčio 8 d. dvišalis susitarimas negali būti laikomas vienašaliu ginčo sutarties nutraukimu.
Šalies argumentai
13.5. Ieškovo interpretacijomis laikytini tiek ieškovo, tiek teismo teiginiai, kad ieškovas periodiškai teikė pretenzijas atsakovui dėl netinkamai atliekamų pagal sutartį darbų. Byloje tai patvirtinančių rašytinių dokumentų nebuvo pateikta. Ieškovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis dažnai skambindavo atsakovui ir reikšdavo pretenzijas dėl sutarties pažeidimo, nepakankamos. Nei atsakovas, nei jo atstovas nėra saistomi pareigos paneigti ar įrodinėti tas aplinkybes, kurių objektyviai nėra, todėl pareigos įrodyti, kad ieškovas teikė pretenzijas atsakovui, teismas negali perkelti atsakovui. Įprasta praktika, kad pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, kokybės, termino yra pateikiamos raštu, taip sudarant galimybę sutartį pažeidusiai, savalaikiai ir tinkamai į jas reaguoti ir/ar teisinėmis priemonėmis gintis nuo nepagrįstų reikalavimų ir/ar nepagrįsto sutarties nutraukimo.
13.6. Ginčo sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta sutarties vykdymo stadijoje nesukūrus mobiliosios aplikacijos, todėl bylą nagrinėjant teisme negali būti keliamas klausimas dėl sutarties pilno įvykdymo, tačiau teismas tarsi šią aplinkybę pamiršo ir jokiame formate to sprendime nevertino.
13.7. Ginčo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, todėl visa rizika ir atsakomybė, susijusi su ginčo sutarties nutraukimu, tenka pačiam ieškovui, priešingai aiškinant ieškovas privalėjo proceso metu įrodinėti, jog ginčo sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės ir teikti tokio pažeistų teisių gynimo būdo naudojimą patvirtinančius dokumentus, tačiau jokių procesinių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas tinkamai laikėsi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, byloje nėra.
13.8. Ginčo sutartimi pareiga rengti sutarties priedus deleguota ieškovui, todėl kokia užduotis buvo suformuota, tokią atsakovas ir įgyvendino, o sukūrus mobiliosios aplikacijos prisijungimus su Facebook, „Google“, elektroninio pašto paskyromis, ieškovas pakeitė nuomonę ir pageidavo, kad mobiliosios aplikacijos prisijungimas funkcionuotų naudojant telefono numerį, kas iš esmės keitė sutarties sąlygas.
13.9. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nuolat reikalavo iš atsakovo, jog šis vykdytų prisiimtus įsipareigojimus, tačiau rezultatų nesulaukė, išskyrus 2017 m. sausio 20 d. darbinį susirašinėjimą.
13.10. Teismas iškraipo akivaizdžius faktus sprendime nurodydamas, kad net ir praėjus daugiau nei metams, programa nebuvo parengta, todėl ieškovas nutarė nutraukti sutartį su atsakovu, nes ginčo sutartis pasirašyta 2016 m. spalio 9 d., nutraukta šalių susitarimu 2017 m. rugpjūčio 8 d., todėl šis terminas neapima nei kalendorių metų.
13.11. Teismas, aiškindamas sutartį, privalėjo pasisakyti, kad ginčo sutartis jos įvykdymo termino prasme buvo modifikuota ir tapo neterminuota.
13.12. Teismas teisingai pažymėjo aiškiai apibrėžtą sutarties objektą, tačiau nutylėjo sutarties objekto sukūrimui reikiamos infrastruktūros nebuvimo faktą prieš pradedant kurti ginčo sutarties objektą, dėl kurios sukūrimo šalys atskirai susitarė žodžiu. Kadangi sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu jos vykdymo stadijoje, todėl galutinis sutarties objektas iš esmės negalėjo būti sukurtas, atitinkamai negalėjo veikti ir sutarties dalis dėl atsakovo pareigos mokyti ieškovą naudotis mobiliąja programėle, todėl šia prasme ginčo sutarčiai aiškinti negali būti taikomos Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos, atitinkamai ginčo sutartis šiuo atveju laikytina ne mišria sutartimi, o rangos sutartimi.
13.13. Teismas nepagrįsta taiko teisinį reguliavimą kaip jau įvykdytai sutarčiai, kai yra perduodamas darbų rezultatas ir vėlesnėje eigoje keliami klausimai dėl atliktų ir perduotų darbų kokybės. Teismas šiuo atveju, aiškindamas sutartį, privalėjo taikyti teisės normas, reguliuojančias ieškovo pažeistų teisių gynimą esant sutarties pažeidimui ir tai, ar ieškovas yra tinkamai išnaudojęs ir tinkamai atlikęs teisines procedūras sutarčiai nutraukti esant sutarties pažeidimui.
13.14. MB (duomenys neskelbtini) aktu paneigiamos teismo išvados, kad atsakovas nėra iki galo atlikęs ieškovo užduoties pagal pateiktą priedą Nr. 1.
13.15. Teismas sprendime ieškovo atsakovui sumokėta 3 808,24 Eur sumą įvardija kaip avansu sumokėtą sumą, tačiau sistemiškai vertinant byloje esančius įrodymus, ši ieškovo atsakovui sumokėta suma teisės požiūriu vertintina kaip ieškovo sumokėta kaina už faktiškai atliktus darbus.
13.16. Teismas nėra nuoseklus – vienu konstatuoja, kad ieškovas keisdavo užduotis atsakovui, atitinkamai nustatydavo ir papildomus toms užduotims įvykdyti terminus, vėliau tvirtina, kad sutartis buvo seniai pasibaigusi.
13.17. Tai, kad nuolat keitėsi ieškovo pozicija ir nuomonė dėl programos kūrimo, niekaip negali būti siejama su atsakovui keliamais aukštesniais standartais. Tai daugiau sietina su atsakovo kantrybe ir lojalumu ieškovui.
13.18. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik atkartoja paties teismo sprendimo aprašomojoje dalyje ieškovo nurodytus ieškinio motyvus, juos laiko pagrindu tenkinant ieškinį, kai tuo tarpu atsakovo pateiktus įrodymus laiko nereikšmingais arba dėl visiškai nepasisako.
13.19. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė nagrinėjamos bylos aplinkybes, labai fragmentiškai atliko formalų įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių, vienais įrodymais rėmėsi ir juos pripažino, o kitus atmetė nenurodydamas atmetimo motyvų, o dėl kitų, atsakovą ginančių įrodymų, net nepasisakė.
Atsiliepimas
14. Ieškovas P. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Teismas visas atsakovo skundžiamas faktines bylos aplinkybes nustatė iš byloje esančių rašytinių įrodymų, todėl visiškai nesutiktina su atsakovo pozicija, kad teismas tariamai byloje esančius rašytinius įrodymus turėjo įvertinti kažkaip kitaip ir nustatyti kitokias faktines bylos aplinkybes.
14.2. Atsakovas apeliaciniame skunde net nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos byloje.
14.3. Sutiktina, tiek su teismo pozicija sprendime, tiek su kitų teismų formuojama praktika, kad atsakovas, kaip savo verslo srities profesionalas, pastebėjęs, jog mobiliosios aplikacijos kūrimo darbai vyksta nesklandžiai, turėjo imtis atitinkamų veiksmų tam suvaldyti, o neleisti tam tęstis beveik metus laiko ir vėliau kaltinti ieškovą, kad neva jis yra kaltas dėl nesukurtos mobiliosios aplikacijos, nes jis nepateikė atsakovui raštiškų sutarties priedų, pagal kuriuos jis turėjo sukurti mobiliąją aplikaciją.
14.4. Atsakovo argumentas, jog sutartis buvo nutraukta bendru šalių sutarimu 2017 m. rugpjūčio 8 d. šalims dėl to pasirašant atitinkamą dokumentą, neatitinka tikrovės, nes iš tiesų sutartis buvo nutraukta tik 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovo vienašališku sprendimu dėl atsakovo kaltės.
14.5. Atsižvelgiant į byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, sutiktina su teismo išvada, kad sutartis buvo tinkamai nutraukta pagal joje numatytą tvarką. Dėl to sprendimas, kaip ir kitose, taip ir šioje dalyje yra visiškai pagrįstas ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.
14.6. Teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovui netinkamai vykdant sutartį – nesukūrus mobiliosios aplikacijos, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes ieškovas negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį ir dėl to taikė restituciją.
14.7. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tam pagrįsti formaliai nurodė kelis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnius ir kasacinio teismo praktiką, susijusią su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų vertinimu, tačiau net nebandė visos šios motyvuojamosios dalies susieti su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Byloje nustatyta, kad ieškovas P. K. (toliau – ieškovas) ir atsakovas A. V. (toliau – atsakovas arba apeliantas) 2016 m. spalio 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. SCD/2016-10-01 (toliau – sutartis), kurios darbų objektas yra mobilios aplikacijos sukūrimas „iOS“ ir Android operacinėms sistemoms (toliau – mobili aplikacija). Pagal sutarties 2.1 punktą rangovas įsipareigojo kokybiškai atlikti darbus ir perduoti jų rezultatą užsakovui per 50 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos ir punktu 2.2 nustatytų reikalavimų įvykdymo, o taip pat apmokyti užsakovą naudotis atliktų darbų rezultatu (sutarties 2.6 punktas), užsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti už atliktus darbus (sutarties 3.1 punktas).
18. Tai reiškia, jog šalys susitarė dėl konkretaus materialaus rezultato sukūrimo – mobilios aplikacijos sukūrimo. Įvertinusi šalių ketinimus, faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santykiai kvalifikuojami pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį – kaip rangos teisiniai santykiai, nes šios sutarties dalykas buvo materialaus pobūdžio, susijęs su materialaus objekto sukūrimu (mobilios aplikacijos sukūrimu), turinčiais paslaugos požymių (apmokymu), tačiau ir šie iš esmės susiję su materialaus objekto sukūrimu.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal sutarties 2.2.1 punktą, rangovas įsipareigoja pradėti darbus per 1 darbo dieną pasirašius sutartį ir jos priedus su juose nurodytomis datomis. Tarp sutarties šalių 2016 m. spalio 10 d. buvo pasirašytas vienintelis priedas Nr. 1, kuriame nurodytos užduotys turėjo būti atliktos 2016 m. spalio 17 d., o pagal sutarties 4.2 punktą, numatomų darbų apimtis yra dešimt priedų. Pagal sutarties 12.1 punktą, visi šios sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei jie yra įforminami raštu ir pasirašyti abiejų šalių; sutarties priedai įsigalioja nuo jų pasirašymo datos, jei pačiuose susitarimuose nenurodyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Byloje nėra duomenų, kad sutartis, atskiros jos sąlygos šalių buvo keičiamos sutartyje numatyta tvarka. Sutarties 2.4 punkte numatyta, kad rangovas turi teisę vėluoti perduoti įvykdytų darbų užsakovui tiek, kiek užsakovas vėluoja nurodytomis datomis pateikti reikiamą medžiagą (nuotraukos, tekstai, dizainas ir kita bet kokio tipo medžiaga, reikalinga atliekant nurodytus darbus (2.4.1 punktas); apie šiuos susirašinėjimus rangovas informuoja užsakovą paštu arba (ir) elektroniniu paštu (2.4.2 punktas). Iš pateikto el. susirašinėjimo 2017 m. sausio–balandžio, birželio mėn. tarp šalių laiškų turinio matyti, kad ieškovas klausia nuomonės dėl programos, klausia atsakovo galutinio apsisprendimo dėl darbo; atsakovas patvirtina, kad nori dirbti toliau. Pastebėtina, kad šis susirašinėjimas vyko nesant rašytinių susitarimų, pasirašytų priedų, pasibaigus sutarties terminui, kaip jis apibrėžtas sutarties 2.1 punkte. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors nebuvo vėliau raštu formuluojami sutarties priedai, tačiau iš padaryto darbo rezultato matyti, kad užduotys atsakovui buvo suformuluojamos, jos buvo aiškios ir be išdėstymo sutarties priede. Atsakovas yra specialistas, dirbantis nuolat su kompiuterinių programų kūrimu, nurodė (išklausytas 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašas), jog jis dirbo ne vienoje užsienio kompanijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tai yra atsakovo profesinė veikla, jis turėjo patirčių sudarant sutartis. Pasirašydamas sutartį atsakovas turėjo įvertinti savo gebėjimus, darbų mastą, kainą ir priimti tokį užsakymą arba jo atsisakyti, pasirašydamas sutartį joje nurodytomis sąlygomis, atsakovas pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių riziką. Atsakovas nepateikė įrodymų, liudijančių ieškovo įvykdytus sutarties pažeidimus, dėl kurių tolimesnis sutarties vykdymas atsakovui būtų tapęs neįmanomas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas (užsakovas) ir atsakovas (rangovas) pasirašė įspėjimą, kuriuo rangovas įsipareigoja perduoti visus atliktus programavimo darbus su pilna dokumentacija ir turtinėmis teisėmis per dvi savaites nuo įspėjimo pasirašymo dienos. 2017 m. rugsėjo 7 d. ieškovas P. K. ir MB (duomenys neskelbtini) sudarė paslaugų sutartį, kurios pagrindu MB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 15 d. atliko (duomenys neskelbtini) mobilios programėlės suprogramuoto kodo įvertinimą ir pateikė išvadą, kad programavimo kodo kokybė atrodo labai gerai, bet pilno projekto įgyvendinimo trūksta labai daug, parašyto kodo dalis vertinama tik 5 proc., nes programėlė visiškai neatlieka ne tik pagrindinės funkcijos – atsiskaitymo mobiliuoju telefonu, bet ir daugelio kitų išvardintų išvadose.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui pavestos užduotys turėjo būti atliktos vadovaujantis sutarties 1.2, 2.2 punktuose išdėstytais reikalavimais. Pagal sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, numatomų darbų apimtys turėjo būti nurodytos dešimtyje priedų, tačiau ir esant tik vienam šalių pasirašytam priedui, darbai buvo vykdomi be sistemų techninės specifikacijos apsiribojant tik žodiniu ieškovo nurodymu. Pagal sutarties 8.1 punktą, prieduose numatyti atlikti atskiri darbai yra patvirtinami užsakovo parašu, pažymint, kad šis neturės pretenzijų už patvirtintus atliktus darbus, o atlikus visus darbus, pagal sutarties priedus ir (arba) kitus priedus, nustatyta tvarka pasirašomas galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas (sutarties 8.2 punktas). Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis perdavė ieškovui darbų rezultatą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, negalima konstatuoti, kad atsakovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, t. y. šalių, jų atstovų paaiškinimus, pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo G. M. parodymus, ieškovo ir atsakovo el. susirašinėją, MB (duomenys neskelbtini) parengtą vertinimą, konstatuoja, kad atsakovas nesukūrė mobilios aplikacijos nei per sutartyje, nei per 2018 m. rugpjūčio 8 d. įspėjime nustatytą papildomą terminą, jos neperdavė užsakovui (ieškovui) ir tai sąlygoja išvadą, kad atsakovas prievolę įvykdė netinkamai. Sutartis nutraukta užsakovui pasinaudojus įstatyme įtvirtinta teise nutraukti sutartį, kitai šaliai nevykdant savo įsipareigojimų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis bei 2 dalies 1 ir 4 punktai).
22. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais sprendžiant dėl ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos 3 808,24 Eur avansu sumokėtos sumos. Atsakovas savo teiginių, jog ši suma buvo išmokėta ne pagal sutartį, o už atliktus kitus darbus, objektyviais įrodymais nepagrindė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą. Taip pat atsakovas objektyviais įrodymais nepagrindė ir savo teiginių apie papildomai atsakovui sumokėtą 277,26 Eur sumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sutartimi prisiimtų atsakovo įsipareigojimų pobūdis lemia šios sutarties objekto nedalomumą, t. y. atsakovo pareiga yra nedaloma pagal savo pobūdį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas teisėtai ir pagrįstai neapmokėjo atsakovui sutartyje nustatytos kainos ar jos dalies, kadangi darbai nebuvo atlikti tinkamai, t. y. 100 procentu.
23. MB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 15 d. atliktas (duomenys neskelbtini) mobilios programėlės suprogramuoto kodo įvertinimas, kaip rašytinis įrodymas, sąlygojantis išvadą, kad atsakovas prievolę įvykdė netinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste buvo būtinas ir racionalus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė šio įvertinimo parengimo išlaidas.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas mobiliosios aplikacijos nesukūrė ir darbų rezultato pagal sutartį ieškovui nepardavė. Ieškovas yra sudaręs sutartį užsakant mobiliosios aplikacijos sukūrimo paslaugas iš trečiojo asmens ir avansu yra sumokėjęs 1 000 Eur. Šią sumą ieškovas taip priskiria prie minimalių nuostolių ir prašo priteisti iš atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reikalaujama 1 000 Eur suma negali būti priskiriame prie ieškovo patirtų minimalių nuostolių. Atlyginus ieškovui nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (nutarties 25 pastraipa), ieškovo reikalavimas priteisti ir avansu sumokėtą įmoką (1 000 Eur) pagal sutartį su trečiuoju asmeniu dėl mobiliosios aplikacijos sukūrimo už tą patį pažeidimą, reikštų dvigubos civilinės atsakomybės taikymą. Dviguba civilinė atsakomybė negalima, nes prieštarautų bendriems teisinės atsakomybės principams. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atmetant ieškovo reikalavimą priteisti 1 000 Eur nuostolių atlyginimui.
25. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 153 Eur žyminio mokesčio, turėjo 1 170 Eur išlaidų už teisinės paslaugas ir 300 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 1 200 Eur išlaidų už teisinės paslaugas. Spręstina, kad buvo patenkinti 75 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 217,25 Eur ((153 x 75 : 100) + (1170 x 75 : 100) + (300 x 75 : 100) = 1 217,25) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovui iš ieškovo – 300 Eur (1 200 x 25 : 100 = 300); įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistina 917,25 Eur (1 217,25 – 300 = 917,25) bylinėjimosi išlaidoms atliginti pirmosios instancijos teisme. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 9,22 Eur, o iš atsakovo 27,65 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliantas (atsakovas) už apeliacinį skundą sumokėjo 153 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 600 Eur išlaidų už teisinės paslaugas apeliacinės instancijos teisme; ieškovas turėjo 677,60 Eur išlaidų už teisinės paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi patenkinta 25 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 158,25 Eur ((153 x 25 :100) + (600 x 25 :100) = 158,25) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o iš atsakovo ieškovui – 508,20 Eur (677,60 x 75 : 100 = 508,20); įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistina 349,95 Eur (508,20 – 158.25 = 349,95) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme. Sudėjus bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 267,20 Eur (917,25 + 349,95 = 1 267,20) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 808,24 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuonis eurus 24 ct) avansu sumokėtą sumą ir 1 267,20 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,22 Eur (devynis eurus 22 ct), o iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,65 Eur (dvidešimt septynis eurus 65 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.