Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bedarbė, teista 2022 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 24 val. visuomenės labui. Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 20 d., bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. 2023 m. vasario 12 d., 17.13 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iš savo telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) paskambino bendrajam pagalbos centrui telefono numeriu 112, kuriam melagingai įskundė sutuoktinį V. G. dėl to, kad jis paėmęs ją už kaklo smaugė, stumdė, po ko tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, pagal gautą pranešimą atvykusiems į namus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pakartotinai melagingai įskundė nekaltą V. G. kaip padariusį nusikalstamą veiką, ir dėl to jis pradėtas persekioti. Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamoji R. G. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su pateiktu įtarimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Su V. G. yra vedę 2 metus, kartu gyvena 12 metų, veda bendrą ūkį. Nuo 2022 m. gruodžio 12 d. vyras atlikinėjo 60 parų arešto bausmę, o 2023 m. vasario 9 d. ji vyrą parsivežė iš (duomenys neskelbtini), kadangi jis jau atliko paskirtą arešto bausmę. Grįžus namo, su vyru alkoholį pradėjo vartoti nuo šeštadienio vakaro. 2023 m. vasario 12 d., kai kvietėsi policijos pareigūnus, ji su vyru buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra degtinę. Išgėrė tik vieną butelį 0,7 litro degtinės. Išgertuvių metu tarp jos ir vyro V. G. kilo konfliktas. Konflikto pradžia prasidėjo dėl to, kad jai atsigulus į lovą, ją vyras kvietėsi į virtuvę pavalgyti, ji jam atsakė, kad valgyti nenori, tada išgirdo kaip vyrui būnant virtuvėje kažkas yra atitraukinėjama, garsas toks, lyg būtų stumdomi baldai. Ji iš miegamojo pakilo iš lovos ir nuėjo pasižiūrėti, ką virtuvėje daro vyras. Atėjusi į virtuvę pamatė, kaip vyras buvo atstūmęs orkaitę, nuvertęs virtuvinį stalą. Ji vyro klausė, kas jam yra, šis jai atsakė, kad jį ima pyktis ir kad jo geriau nekalbinti. Ji jam atsakė, kad gerai, eina atsigulti, po to vėl būnant miegamajame išgirdo kažkokį dužesį, nuėjusi į virtuvę pamatė, kad vyras sudaužė molinį puoduką. Dėl tokio vyro elgesio ji supyko ir jam griežtai pasakė, kad nedaryk namuose „bordako“, nes pas jas namuose yra tvarkinga. Vyras į tokį pasakymą sureagavo piktai, ir nieko jai nesakęs pradėjo rengtis viršutinius rūbus, bei matė, kad norėjo išeiti iš buto. Ji vyrui pasakė, kad „Mažuti, niekur tu neisi“ ir stojosi į tarpą tarp vyro ir laukinių buto durų. Vyras į tokį jos elgesį sureagavo su dešine ranka pačiupęs jai už kaklo bei pastūmęs ją prie sienos ir iš namų išėjo. Toks vyro elgesys jai fizinio skausmo nesukėlė. Paaiškina, kad policijos pareigūnus tą dieną išsikvietė, nes supyko ant vyro, kad šis išėjo iš namų jai nieko nepasakęs, nežinojo kur jis išėjo, nes namuose paliko mobilaus ryšio telefoną. Kadangi buvo neblaivi, taip pat yra pavydi, pagalvojo, kad vyras išėjo pas buvusias meilužes, todėl jam išėjus iš karto ir paskambino policijos pareigūnams bei melagingai pranešė, kad vyras prieš ją smurtavo, nors iš tikrųjų jokio smurto nebuvo. Nors ir buvo neblaivi, bet suvokė, kad melagingai įskundė vyrą. Atsimena, kad policijos pareigūnams nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pasielgė, nes buvo neblaivi ir labai pikta ant vyro, kad ją namuose paliko vieną. Ji sutinka atlikti viešuosius darbus, jokiomis ligomis neserga, kurios trukdytų jai atidirbti darbus. Dėl padaryto melagingo pranešimo labai gailisi.

3. Kaltinamosios R. G. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos parodymų, kuriais ji visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Liudytojas V. G. parodė, kad 2023 m. vasario 12 d., kartu su žmona R. G. vartojo alkoholinius gėrimus namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo dviese, pašalinių asmenų nebuvo. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis namuose pradėjo stumdyti baldus, juos vartyti. Dėl kokios priežasties taip elgėsi, nežino, galvoja, dėl to, kad jis ilgą laiką buvo nevartojęs alkoholio, nes atlikinėjo bausmę. Žodžiu konfliktuojant su žmona, jis nenorėdamas jai nieko blogo padaryti, norėjo iš namų išeiti, bet žmona nenorėjo išleisti ir atsistojo tarp jo ir laukinių durų, ko pasėkoje jis čiupo žmonai už kaklo ir ją pastūmė, bet jo toks gestas tikrai jai fizinio skausmo sukelti negalėjo, nes žmona nešaukė ar kaip kitaip neparodė, kad jai skaudėjo. Šis jo gestas truko kelias sekundes. Jis pačiupęs žmonai už kaklo jo nespaudė, tik pastūmė žmoną nuo durų. Kad žmona išsikvietė policijos pareigūnus, jis sužinojo tik kitą dieną, kai jo pradėjo ieškoti policija, nes tikrai nemano, kad žmonai sukėlė fizinį skausmą. Būna, kad žmona išgėrusi ne kartą išsikviečia policijos pareigūnus be jokios priežasties. Žmona R. G. melagingai pranešė policijai apie neva jo sukeltą skausmą. Būdama neblaivi žmona dažnai kviečia policiją melagingai, išgėrusi pradeda prikaišioti jam moteris ir savo melu patikėdama išsikviečia policijos pareigūnus. Jis yra 3 kartus smurtavęs prieš žmoną ir visada sutikdavo, kad smurtavo prieš ją, buvo iškeltos bylos, bet šį kartą tikrai jokio smurto prieš žmoną nebuvo. Žmona melagingai pranešė apie neva jai sukeltą fizinį skausmą.

5. 2023 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. vasario 12 d., apie 17.13 val., (duomenys neskelbtini), namuose, neblaivus V. G. paėmęs rankomis už kaklo smaugė neblaivią (2,71 prom.) žmoną R. G., taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo GMP medikų apžiūrėta įvykio vietoje, į gydymo įstaigą nevežta. Apie įvykį informuotas specializuotos pagalbos centras. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. V. G. po įvykio pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams, ieškomas.

6. 2023 m. vasario 15 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyti policijos pareigūnų, vykusių į iškvietimą, „Body“ kamerų įrašai. Jose užfiksuota, kad R. G. pareigūnams nurodo, kad ją vyras V. G. smaugė, keletą kartų nurodė, kad jai skaudėjo. Skausmą dešimties balų skalėje įvertino vienetu.

7. 2023 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas R. G. skambutis į bendrąjį pagalbos centrą. Pokalbio metu su operatore R. G. nurodė, kad ją vyras smaugė.

8. 2023 m. vasario 12 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, kad 2023 m. vasario 12 d., 17.31 val., R. G. nustatytas 2,71 prom. neblaivumas.

9. 2023 m. vasario 12 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant R. G. kūno sužalojimų nenustatyta.

10. 2023 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime dėl naujos nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, įtariant V. G. smurtavus prieš savo sutuoktinę R. G.. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. 2023 m. vasario 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnams pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra, kad 2023 m. vasario 12 d., apie 17.13 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vyras paėmęs ją už kaklo smaugė, stumdė, toks vyro elgesys jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl tokių parodymų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas V. G. atžvilgiu. 2023 m. vasario 13 d. atliekant R. G. apklausą, pastaroji nurodė, kad jai joks fizinis skausmas sukeltas nebuvo, taip pasielgė iš pykčio, nes vyras išėjo iš namų, todėl melagingai paskundė savo vyrą V. G.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsiradus naujoms aplinkybėms ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinga R. G. neteisėtus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

11. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015 ir kt.).

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį ar pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo ar pranešimo apie nusikaltimą – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-458/2011, 2K-307-648/2016).

13. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. G. įvykdė jai inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamosios R. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, teismui abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino.

14. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji R. G. 2023 m. vasario 12 d., 17.13 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iš savo telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) paskambino bendrajam pagalbos centrui telefono numeriu 112, kuriam melagingai įskundė sutuoktinį V. G. dėl to, kad jis paėmęs ją už kaklo smaugė, stumdė, po ko tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, pagal gautą pranešimą atvykusiems į namus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pakartotinai melagingai įskundė nekaltą V. G. kaip padariusį nusikalstamą veiką, ir dėl to jis pradėtas persekioti.

15. Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo R. G. pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2022 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo teismo sprendimu paskirtos bausmės ir paskirti R. G. galutinę subendrintą 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui.

17. Kaltinamoji neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.

18. Teismas, skirdamas R. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jos asmenybę, nedirbanti, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, teista 2022 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį – subendrinta galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 24 val. visuomenės labui, 2023 m. sausio 20 d. įtraukta į probuojamųjų asmenų registrą, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, administracine tvarka bausta, taip pat atsižvelgia į R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1824-471/2022 paskirta bausme, ir prie 2022 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos viešųjų darbų bausmės iš dalies pridėti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę, bei R. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Išaiškinti kaltinamajai, jog ji nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.