Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-25 · Civilinė byla Nr. 2-1782/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-25
Bylos Nr.
2-1782/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Vytas Milius
Atsakovas
A. Ž., Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa''
Ieškovas
V. G., R. G.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1782/2011Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4338-567/2011 pagal ieškovų V. G. ir R. G. ieškinį atsakovams A. Ž. ir Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. G. ir R. G. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2008 m. lapkričio 7 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutartį, sudarytą tarp ieškovų V. G., R. G. ir atsakovės A. Ž. bei 2008 m. lapkričio 7 d. Susitarimą dėl 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo su atpirkimo teise sutarties vykdymo, sudarytą tarp ieškovo V. G. ir atsakovų A. Ž. bei Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, 2) taikyti restituciją natūra – grąžinti V. G. ir R. G. nuosavybėn ginčijamais sandoriais perleistą turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), iš ieškovų V. G. ir R. G. priteisiant atsakovei A. Ž. 247 920 Lt, 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies - areštavo atsakovei A. Ž. nuosavybės teisėmis priklausantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims, įkeisti, jais garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti. Išaiškino atsakovei A. Ž. atsakomybę už nustatytų apribojimų pažeidimą.

2011 m. balandžio 13 d. ieškovai pateikė prašymą:

1) taikyti atsakovei A. Ž. atsakomybę už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą;

2) taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones:

uždrausti atsakovei A. Ž. sudaryti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas sutartis, susijusias su minėto nekilnojamojo turto naudojimu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

- uždrausti atsakovei A. Ž. ir atsakovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovams V. G. ir R. G. naudotis gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat bet kokiu būdu keisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), būklę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

3) išreikalauti iš Trakų rajono policijos komisariato medžiagą dėl iškvietimų į (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties areštuoti atsakovės A. Ž. nuosavybės teisėmis priklausantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims, įkeisti, jais garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, gavimo (t. y. 2011 m. vasario 15 d.) atsakovė A. Ž. su R. A. 2011 m. balandžio 6 d. sudarė ginčo objekto - gyvenamojo namo nuomos sutartį, kas yra akivaizdus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas ir nevykdymas, nes paminėtoje nutartyje nurodytas draudimas ginčo turtą “kitaip apsunkinti“ reiškia draudimą sudaryti bet kokius sandorius. Pažymėjo, kad atsakovė A. Ž. buvo įspėta dėl atsakomybės, kad pagal CPK 149 str. gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi skyrė atsakovei A. Ž. 1000 Lt baudą už Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, patenkino ieškovų prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei A. Ž. ir atsakovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovams naudotis gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), taip pat bet kokiu būdu keisti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), būklę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, atmetė ieškovų prašymą uždrausti atsakovei A. Ž. sudaryti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, panaudos ar kitas sutartis, susijusias su minėto nekilnojamojo turto naudojimu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovės A. Ž. su R. A. 2011 m. balandžio 6 d. sudaryta gyvenamojo namo nuomos sutartis patvirtina papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir grėsmę, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė A. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės. Šį prašymą grindžia tokiais svarbiausiais argumentais:

1. Ieškovai nagrinėjamoje byloje nekelia reikalavimo dėl naudojimosi daiktu teisės gynimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra vertintinos kaip nesusijusios su byloje pareikštais reikalavimais.

2. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, prieštaringa ir iš jos turinio nėra galimybės suvokti papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos ir tinkamai užtikrina ieškovų reikalavimus, kas lemia, jog nėra pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės. Remiantis CK 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė apima ir teisę naudotis daiktu. Tai lemia, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ir dėl teisės naudotis ginčo objektu. Visos šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentą, kad pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškovų pareikštais reikalavimais.

2. Skundžiama nutartis yra aiški, logiška ir motyvuota. Teismas tinkamai, išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį.

3. Ta aplinkybė, kad byloje jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepaneigia galimybės taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, jei tam atsiranda poreikis. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, jog iškilo poreikis taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, ką tinkamai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Atsakovas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad palaiko apeliantės argumentus. Papildomai pažymėjo, kad teismas nepagrįstai aiškino, jog draudimas ginčo turtą „kitaip apsunkinti“ apima draudimą sudaryti nuomos, panaudos ir kitas sutartis, susijusias su nekilnojamuoju turtu, nes Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartimi buvo apribota tik disponavimo, o ne naudojimosi teisė ginčo turtu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1427/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1615/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1435/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai V. G. ir R. G. pateikė ieškinį, kurio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies - areštavo atsakovei A. Ž. nuosavybės teisėmis priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims, įkeisti, jais garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti. Byloje nustatyta, kad po Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties gavimo, t. y. 2011 m. balandžio 6 d., atsakovė A. Ž. su R. A. sudarė ginčo objektu esančio gyvenamojo namo nuomos sutartį. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė nepaisė teismo nustatytų apribojimų, sąmoningai blogino ginčo objektu esančio turto būklę, kėlė grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl šios priežasties, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iškilo būtinybė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje nekelia reikalavimo dėl naudojimosi daiktu teisės gynimo, kas lemia, jog pirmosios instancijos teismo taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra vertintinos kaip nesusijusios su byloje pareikštais reikalavimais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu bei pritaria ieškovų atsiliepime išdėstytiems motyvams, jog nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės, kuri pagal CK 4.37 str. 1 d. nuostatas apima ir teisę naudotis daiktu. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ir dėl teisės naudotis ginčo objektu. Dėl šios priežasties yra darytina išvada, kad pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškovų pareikštais reikalavimais ir yra pritaikytos pagrįstai.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasVytas Milius