Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos už elektros energiją priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimą palikėjo A. Z. įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI), praleido dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 371,84 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. perėmė visas AB Lesto teises ir pareigas, tiekia elektros energiją bendrabučio tipo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. Z., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Butą 2014 m. gruodžio 5 d. paveldėjo Lietuvos Respublika. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo Kauno apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo skolą ir paprašė priimti bešeimininkį turtą valstybės nuosavybėn. VMI 2014 m. rugsėjo 29 d. raštu patvirtino, kad gavo ieškovo raštą ir pradėjo rinkti informaciją apie mirusius asmenis ir jų paveldėtojus. 2015 m. gruodžio 7 d. ieškovė taip pat kreipėsi į VMI dėl skolų. Ieškovė yra didelė įmonė, teikianti paslaugas dideliam kiekiui vartotojų, todėl duomenų apie skolininkus kontrolė reikalautų nepateisinamų žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų. Palikėjas iki mirties tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė neatsiskaitymo fakto negalėjo susieti su palikėjo mirtimi. Ieškovė terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir jis pratęstinas. Už namo bendrosioms reikmėms bendrovės patiektą ir butui namo administratoriaus per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 371,84 Eur dydžio skola. Atsakovė objektą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2014 m. gruodžio 5 d., tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai jai kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, ji turi pareigą apmokėti įsiskolinimą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ieškiniu prašoma priteisti 371,84 Eur skola susidarė iki palikėjo mirties. Nors ieškovas informavo VMI prie FM apie susidariusią skolą už butui tiektą elektros energiją, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad nebuvo praleistas CK 5.63 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Atsakovė ne kartą prašė pateikti duomenis, kad CK 5.63 str. numatytas terminas nėra praleistas, tačiau ieškovė šių duomenų nepateikė. Kadangi ieškovė yra ilgai rinkoje veikiantis verslo subjektas, jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Neabejotina, kad ieškovei yra žinomas paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas ir CK 5.63 str. numatyti terminai, bei jų nesilaikymo ar neatnaujinimo pasekmės. Nesuprantamas ieškovės delsimas atnaujinti CK 5.63 str. numatytą trijų mėnesių terminą. Vien tai, kad ieškovė turi daug klientų, nereiškia, kad turi būti nepaisoma įstatymuose nustatytų terminų, klientų gausa neturi jokios įtakos tam, kad ieškovas nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. (ieškovės pranešimas apie palikėjo skolą) nesikreipė į teismą dėl CK 5.63 str. numatyto 3 mėnesių termino atnaujinimo. Ieškovė, nors ir gaudama atsakovės priminimus apie būtinybę atnaujinti terminą, elgėsi pasyviai ir jos pasyvumas nėra pateisinamas jokiomis svarbiomis priežastimis. VMI prie FM butą pardavė 2015 m. vasario 20 d., apie tai informavo ieškovę 2015 m. vasario 24 d. raštu, tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atnaujintas praleistas CK 5.63 str. numatytas terminas ir ji būtų įtraukta į palikėjo kreditorių sąrašą. Tokiu būdu atsakovė negalėjo neatsiskaityti su kitu palikėjo kreditoriumi ir dalis pinigų, gautų pardavus butą, buvo panaudoti atsiskaitant su tinkamai savo reikalavimą pareiškusiu palikėjo kreditoriumi. Kita dalis lėšų pervesta į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą kaip pajamos ir šiuo metu nėra galimybės iš minėtų lėšų atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Pažymėjo, kad prašoma priteisti skola yra apskaičiuota netiksliai. Su 2015 m. birželio 17 d. UAB „Nemumo būstas“ raštu pateiktas suvestinis apyvartų žiniaraštis nurodo, kad suvartota elektros energija butui buvo apskaičiuota taikant 15,24 kv. m. buto plotą, o Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad buto bendras ir gyvenamasis plotas yra 10,88 kv. m. Konstatuotina, kad UAB „Nemuno būstas“ taikė netikslų buto plotą apskaičiuojant suvartotą elektros energiją ir dėl to prašoma priteisti skola turėtų būti perskaičiuota. Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad mokesčiai gyvenamuosiuose namuose bendrabučio tipo butų savininkams bei nuomininkams skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 patvirtintą Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką (toliau – ir Metodika). Remiantis Metodika ir sutartimi dėl mokesčio už elektros energijos paskirstymą, ieškovė kiekvieną mėnesį pateikia sąskaitą trečiajam asmeniui už viso daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų suvartotą elektros energiją. 10 % šios sumos trečiasis asmuo išskirsto visiems butams už elektros suvartojimą bendrojo naudojimo patalpose. Gyventojai, kurie kas mėnesį deklaruoja elektros apskaitos rodmenis savo bute, moka už proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstytą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją pagal deklaruotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis, taip pat už suvartotą lifto elektrą, jeigu name yra liftas. Gyventojai, kurie nedeklaruoja elektros apskaitos prietaiso rodmenų savo bute arba tokios elektros apskaitos prietaiso neturi, moka už proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstymą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją pagal Metodikos 7.2. punktą. Nesutiktina su atsakovės argumentu dėl netikslios už suvartotą bendrą elektros energiją paskaičiuotos sumos, kadangi patalpa (10,88 kv. m.) yra priskirta kartu su bendro naudojimo patalpomis ir rūsiu (4,36 kv. m).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, atnaujino ieškovei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimą palikėjo A. Z. įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI; priteisė ieškovei iš atsakovės 371,84 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 3 mėnesių terminą, nustatytą CK 5.63 straipsnyje, kreditoriniam reikalavimui pareikšti ieškovė praleido. Nuo momento, kai ieškovė sužinojo apie palikėjo mirtį, nedelsdama 2014 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Kauno apskrities VMI, prašydama perimti valstybės žinion bešeimininkį turtą, informavo apie susidariusį įsiskolinimą. Terminas praleistas nežymiai, pusantro mėnesio. Teismas įvertino aplinkybes, kad ieškovės reikalavimas nebuvo pareikštas laiku dėl to, kad ieškovei faktas apie palikėjo mirtį nebuvo žinomas, palikėjas iki mirties tinkamai nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovė neatsiskaitymo fakto negalėjo susieti su palikėjo mirtimi. Ieškovės galimybė sužinoti mirusio elektros energijos naudotojo teisių perėmėjus yra ribota, kadangi jis neturi prieigos prie duomenų apie visus galimus mirusiojo įstatyminius ar testamentinius įpėdinius. Be to, ieškovė turi itin daug elektros energijos naudotojų, iš kurių tam tikra dalis neatsiskaito arba vėluoja atsiskaityti už suteiktas paslaugas, jų visų duomenų patikrinimas užima nemažai laiko. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė buvo neaktyvi ir po sužinojimo apie palikėjo mirtį nesiėmė jokių veiksmų reikalavimams pareikšti. Teismas, atsižvelgęs į neilgą termino praleidimo laiko tarpą, į tai, kad valstybė buvo informuota apie palikėjo skolą iki palikimo priėmimo, įstatymų nustatyto termino pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo tenkino. Kaip pagrindo neatnaujinti termino reikalavimams pareikšti teismas nevertino ir atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad butas parduotas ir galimybės iš gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriais nėra.

Dėl įsiskolinimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika dėl savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo, pažymėjo, kad pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patalpa (10,88 kv. m.) yra priskirta kartu su bendro naudojimo patalpomis ir rūsiu (4,36 kv. m), šias bendro naudojimo patalpas buto savininkas faktiškai užima ir jomis naudojasi, todėl atsakovės argumentus dėl netinkamam plotui paskaičiuoto įsiskolinimo už elektros energiją atmetė ir konstatavo, kad minėtas plotas paskirstant mokesčius įskaičiuojamas pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė kito norminio akto, kurio pagrindu turėtų būti apskaičiuoti mokesčiai, nenurodė, atsakovė ieškovės nurodyto skolos dydžio nepaneigė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmesti.Pažymi, jog skundžiamame sprendime argumentai, kurie suteiktų pagrindą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą bei tenkinti ieškinį, nenurodyti. Apeliantė skunde išdėstė tapačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėjo, kad pagrindo tenkinti ieškinį nebuvo, kadangi atsakovė veikė teisėtai, ieškovei suteikė galimybes tinkamai pareikšti savo finansinius reikalavimus, tačiau ieškovei tuo nepasinaudojus ji nebuvo įtraukta į palikėjo kreditorių sąrašą. Ieškovė, nesiimdama jokių veiksmų dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto termino atnaujinimo, netinkamai naudojosi jai įstatymu suteiktomis teisėmis, dėl ko jai kyla atitinkamos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes bei ieškinį atmesti arba įvertinti, ar ieškovės veiksmuose nebuvo pačios jos kaltės dėl susidariusios situacijos. Lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas, atsakovei realizavus turtą ir atsiskaičius su reikalavimus tinkamai pareiškusiais kreditoriais, nėra. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodomą aplinkybę dėl ieškovės informavimo apie kreipimąsi į teismą dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino atnaujinimo pagrįstai vertino kaip nereikšmingą nagrinėjamo klausimo sprendimui. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kokios priežastys lėmė kreditoriaus kreipimąsi į įpėdinį pareiškiant apie turimą reikalavimą praleidus 3 mėnesių terminą, bet ne tai, ar egzistavo pakankamai svarbios priežastys, dėl kurių kreditorius po kreipimosi į įpėdinį nesikreipė į teismą dėl nurodyto termino atnaujinimo. Ieškovė laikėsi įstatymo nuostatų, apie kreditorinį reikalavimą pranešė nors ir praleisdama 3 mėnesių terminą, nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, bet nepraleisdama CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto 3 metų termino. Minėtos nuostatos reglamentuoja terminus palikėjo kreditoriams pareikšti savo reikalavimus įpėdiniams arba ieškinį teisme. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą nepraleisdama CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą, kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusio skolininko įpėdinei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ieškovei, vadovaujantis CK 1.119 straipsnio 2 dalyje numatyta terminų skaičiavimo taisykle, CK 5.63 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininko įpėdinei pasibaigė 2014 m. liepos 23 d. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nedetalizuoti kreditorių reikalavimų pareiškimo būdai, įstatymas nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą reikalavimo teisę. Tokiu atveju laikoma, jog apie kreditorinius reikalavimus turi būti pranešta bet kokiu būdu. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Ieškinys gautas 2016 m. gruodžio 22 d. Naikinamasis trejų metų terminas ieškovei kreipiantis į teismą nebuvo pasibaigęs.

Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, formuojamos teismų praktikoje. Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad atsakovė ieškovei suteikė galimybes tinkamai pareikšti savo finansinius reikalavimus, tačiau ieškovė tuo nepasinaudojo. Ieškovė nesiimdama jokių veiksmų dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto termino atnaujinimo, netinkamai naudojosi jai įstatymu suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Sutiktina su teismo padarytomis išvadomis, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas nežymiai, o ieškovė, sužinojusi apie palikėjo mirtį, nedelsdama ėmėsi veiksmų – 2014 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Kauno apskrities VMI ir taip siekė tinkamai įgyvendinti savo, kaip palikėjo kreditorės, teises. Pažymėtina, kad nustatant ieškovės termino praleidimo priežastis, vertinamas jos, bet ne atsakovės elgesys. Atsakovės veiksmai - raštų ieškovei siuntimas - ir jos nurodomi argumentai dėl prašymų ieškovei pateikti duomenis dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino nepraleidimo nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės nurodytos minėto termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Kita vertus, sutiktina su atsakove, kad vien didelio ieškovės klientų kiekio buvimas nereiškia, kad ieškovė neturi pareigos laikytis įstatyme nustatytų terminų. Tačiau, pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek su juo sutinkantis apeliacinės instancijos teismas vertino minėto termino praleidimo bei kitų su nagrinėjamu klausimu susijusių priežasčių visetą (neilgą termino praleidimą, ieškovės veiksmus sužinojus apie palikėjo mirtį bei naikinamojo termino nepraleidimą), todėl apeliantės argumentas dėl, jos teigimu, nepagrįsto teismo sprendimo ieškovei atnaujinti CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą atmestinas.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, turėjo ieškinį atmesti arba įvertinti, ar ieškovės veiksmuose nebuvo pačios jos kaltės dėl susidariusios situacijos. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Pirmosios instancijos teismas, kaip konstatuota nutarties 16 punkte, ieškovės elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes įvertino, o apeliantės nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu nesudaro pagrindo teismo padarytų išvadų vertinti kaip neteisėtų ar nepagrįstų.

Pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškinio priedų galima tiksliai nustatyti, kokio dydžio ir už kokį laikotarpį yra priskaičiuotas įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją proporcingai buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotui, į tai, kad ieškovė tiekė elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kad minėtas butas priklausė A. Z., o po jo mirties butą paveldėjo Lietuvos Respublika, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją dydį ir už įsiskolinimo padengimą atsakingą subjektą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės argumentai dėl lėšų atsiskaitymui su ieškove nebuvimo pardavus butą nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo atnaujinti terminą ir priteisti įsiskolinimą, kadangi valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ir atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų galimybių atsiskaityti su palikėjo kreditoriais nebuvimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.