Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-30 · Administracinė byla Nr. AS-63-846-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
AS-63-846-11
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00172-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS63 – 846/2011Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00172-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl derybų protokolo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti 2011 m. rugpjūčio 9 d. derybų protokolo Nr. (36-16)-8-162 priedą neteisėtu ir įpareigoti Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pradėti derybas iš naujo pilnoje darbo grupės sudėtyje.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. derybų protokolo Nr. (36-16)-8-162 priedo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nutarė grąžinti pareiškėjui 100 Lt žyminio mokesčio, nutarčiai įsiteisėjus, nutarė grąžinti pareiškėjui skundą su priedais.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi. Pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Pažymėjo, jog iš skundo ir su juo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį patikrinimą. Mokestinių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir procedūrą nustato Mokesčių administravimo įstatymo VI skyrius. Mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas (Mokesčių administravimo įstatymo 120 str.), o mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas sprendimu arba patikrinimo pažyma (Mokesčių administravimo įstatymo 128 str.). Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnis numato galimybę mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, toks susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. Pareiškėjas ginčija ir prašo pripažinti neteisėtu (panaikinti) dokumentą (protokolą), kuriuo įformintas tik vienas iš mokestinio patikrinimo procedūros veiksmų (derybos dėl susitarimo). Teismo nuomone, ginčijamas aktas – derybų protokolas – pareiškėjui nenustatė jokių teisių, kaip ir nenustatė jam jokių pareigų, t. y. nesukėlė jam teisinių pasekmių. Pareiškėjui teisines pasekmes gali sukelti tik galutinis mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimas – patikrinimo aktas, kuris skundo pateikimo metu dar nėra priimtas. Dėl išvardintų motyvų teismas laikė, kad skundžiamas aktas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl nelaikytinas administraciniu sprendimu ar aktu, skundžiamu ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą priimti jo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisėtai bei nemotyvuotai konstatavo, jog skundžiamas aktas jam jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl nelaikytinas administraciniu sprendimu, taip pat teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl darbo grupės veiksmų, priimant administracinį aktą, teisėtumo klausimo, nes aktas buvo priimtas esant nepilnai derybinei grupei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl susitarimo su mokesčių mokėtoju dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio posėdžio metu priimto derybų protokolo priedo, kuriame nurodyta, jog susitarti dėl mokestinio patikrinimo metu papildomai priskaičiuotinų ir tvirtintinų mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, toje apimtyje, kiek tai susiję su mokestinėmis prievolėmis, vertinant 2007 m. liepos 12 d. žemės pirkimo – pardavimo sutartį, nepavyko. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė paminėtą protokolo priedą pripažinti negaliojančiu, atsisakė priimti, remdamasis tuo, kad jis nelaikytini individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, kadangi nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis.

Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nenustato imperatyvios pareigos mokesčių administratoriui kiekvienu atveju pasirašyti susitarimą su mokesčio mokėtoju, o tik suteikia teisę susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio.

Pažymėtina, kad konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 ir 2 d.). Darytina išvada, jog derybų protokolo priedas, kuriame nurodoma, kad derybų metu mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui susitarti nepavyko, nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Todėl tokio akto, kuriame konstatuota, jog susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasiekti nepavyko, teisėtumas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokio akto teisėtumas negali būti savarankiškos administracinės bylos dalykas. Teisėjų kolegijos nuomone, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2011 m. rugpjūčio 9 d. derybų protokolo Nr. (36-16)-8-162 priedas nėra nei individualus teisės aktas, nei administracinis aktas. Juo yra tik pateikiama informacija, tuo tarpu pareiškėjo teisėms ir pareigoms jokia įtaka nėra daroma. Pažymėtina, jog teisminis nagrinėjimas dėl atitinkamos informacijos pateikimo būtų teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją iš esmės spręsti socialinius konfliktus. Tuo remiantis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog toks dokumentas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atkreiptinas dėmesys, jog dalis pareiškėjo atskirajame skunde pateikiamų argumentų yra susiję ne su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, o su ginčijamo protokolo priedo teisėtumu. Kadangi šie motyvai susiję su pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktų reikalavimų tenkinimu, t. y. su bylos nagrinėjimu iš esmės, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o naikinti ją atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas paduodamas atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties 2011 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 13). Kadangi vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, pareiškėjui sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis grąžintinas (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjui V. J. grąžinti 2011 m. rugsėjo 23 d. sumokėtą 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis