- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- 2-3703-862/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- M. J., V. J.
- Advokatai
- Renata Janušytė
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovui R. Z., jo atstovei advokatei A. A., atsakovei A. A., jos atstovei advokatei Renatai Janušytei, išvadą duodančios institucijos atstovei R. N. – Aldakauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), pareikštą atsakovei A. A., tretieji asmenys M. J., V. J., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimu nustatytą 400 Lt (115,84 EUR) išlaikymo dydį ir nustatyti 50 EUR išlaikymo sumą nepilnamečiui sūnui M. A., mokamą kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-08 sprendimu iš ieškovo nepilnamečiui sūnui priteisė periodinį 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2011-09-28 nutartimi atmetus ieškovo apeliacinį skundą. Paaiškino, kad ieškovui 2013-01-16 nustatyta psichinė liga – paranoidinė šizofrenija, 2014-01-08 išduotas terminuotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Ieškovo psichinė būsena riboja ieškovo galimybes surasti darbą. Ieškovo pajamas sudaro socialinės išmokos.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas gauna 160,58 EUR netekto darbingumo pensiją, jis nepateikė įrodymų, jog registruotas darbo biržoje, siekia susirasti darbą ir gauti pajamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo turtinė padėtis būtų pasikeitusi iš esmės. Nurodė, kad atsakovei nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, tačiau ji dirba, gauna darbo užmokestį, kaip ir ieškovas gaudama socialinę pašalpą. Sūnus auga, jo poreikiai maistui, aprangai ugdymo ir lavinimo reikmėms didėja. Teismo 2011-02-08 buvo konstatuota, kad sūnus turi ir specialiųjų poreikių susijusių su sveikatos būkle. Pažymėjo, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui yra 400 Lt, t.y., ženkliai mažesnis už kasacinio teismo formuojamoje praktikoje numatytą orientacinio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dydį.
Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nors ieškovo sveikatos būklė ir negalėjimas dirbti yra pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį, tačiau prašomas priteisti išlaikymas – 50 EUR per mėnesį negalėtų patenkinti net minimalių vaiko poreikių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.
Tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013-03-28 nutartis priimta civilinėje byloje 3K-7-24/2013).
Byloje esantis 2008-07-15 gimimo įrašas Nr. 4621, patvirtina, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, atsakovė – motina. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-22 įsakymas Nr. 30-2579 ir 2016-04-08 įsakymas Nr. 30-784 patvirtina, kad nepilnamečiui M. A., likus be tėvų globos, nuo 2015-07-01 buvo nustatyta laikinoji globa, kuri buvo panaikinta 2016-04-01, vaiką grąžinus motinai. Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateikti dokumentai (b.l.146-186,216) patvirtina, kad nepilnamečiui šalių sūnui laikinoji globa buvo nustatoma dėl atsakovės psichinės sveikatos būklės pablogėjimų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-47-127/2011, ir Vilniaus apygardos teismo 2011-09-28 nutartis, priimta išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą, patvirtina, kad iš ieškovo nepilnamečiui šalių sūnui priteistas periodinis 400 Lt (115,85 EUR) dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį nuo 2010-05-10 iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovas reikalavimą sumažinti nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydį iki 50 EUR per mėnesį grindžia aplinkybe, jog pablogėjo jo turtinė padėtis, jam nustatytas nedarbingumo lygis.
VĮ Registrų centro 2015-11-17 raštas, VĮ „Regitra“ 2015-11-19 pažyma patvirtina, kad ieškovo vardu nėra registruota nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-11-20 pažyma patvirtina, kad ieškovui nuo 2015-07-01 skiriamos 160,58 EUR išmokos, iš kurių išskaičiuojamas 80,29 EUR dydžio išlaikymo išieškojimas. Sodros 2015-12-30 duomenimis ieškovas nuo 2011-01-01 nedirba.
Prijungta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-47-127/2011 medžiaga: BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinių išmokų skyriaus 2011-01-20 pažyma apie ieškovo pajamas, Vilniaus teritorinės darbo biržos 2011-01-17 pažyma, teismo 2011-02-08 protokolas, Sodros 2010-11-05 duomenys patvirtina, kad ieškovas 2010-2011 metais nedirbo, jo pajamas sudarė 315 Lt (91,23 EUR) socialinė pašalpa. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nedirba, darbo ieško internetu ir skelbimų pagalba.
Teismo 2016-05-03 posėdyje ieškovas nurodė, kad dėl ligos jis negali įsidarbinti, darbo biržoje buvo registruotas, tačiau jam nepasiūlė jokio darbo, darbo ieškosi per internetą, skelbimus, prieš 6 mėnesius vyko pokalbiui dėl priėmimo į darbą, tačiau priimtas nebuvo. Po to į susitikus dėl įsidarbinimo nevyko. Taip pat paaiškino, kad nebuvo jam tinkamo darbo pasiūlymų. Kaip matyti iš išdėstyto ieškovo argumentai dėl darbo paieškų tiek 2011-01-17 vykusiame teismo posėdyje, tiek prašant sumažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį iš esmės yra tie patys ir leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nededa realių pastangų tam, kad susirastų darbą, gautų pajamas.
Nėra pagrįsti ieškovo argumentai, išsakyti 2016-05-03 posėdyje, jog jis negali dirbti visą darbo dieną, nes juos paneigia teismui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-04-19 pateikti 2014-01-08 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-68 ir 2016-02-05 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-525, kuriuose nurodyta, kad ieškovo darbingumo lygis 40 procentų, jis yra iš dalies darbingas, negali dirbti su jonizuojančia spinduliuote, esant rizikos veiksniams dėl darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų, negali dirbti naktinio darbo, viršvalandinių darbų, negali dirbti darbų aukštyje virš 5 metrų.
Minėtuose Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-01-08 darbingumo lygio vertinimo akte Nr.DL-68 ir 2016-02-05 darbingumo lygio vertinimo akte Nr.DL-525 taip pat nurodyta, kad ieškovas neturi profesinės reabilitacijos motyvacijos (nesutinka dalyvauti profesinėje reabilitacijoje). O tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nenori dirbti ir gauti didesnes pajamas nei jam mokamos pašalpos.
Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto ieškovo gaunama pašalpa yra 160,58 EUR, t.y. 69,35 EUR didesnė nei ta, kurią jis gaudavo 2011 metais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo sprendimo priėmimo jis susirgo, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir todėl jis negali savo nepilnamečiui vaikui teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo. Sveiktos stovio pablogėjimas, asmens darbingumo sumažėjimas sudaro pagrindą kreiptis dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo. Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovui buvo nustatytas nedarbingumo lygis jo turtinės padėties neįtakojo, - ieškovas nedirbo ir nesiekė susirasti darbo tiek 2011 metais, tiek nustačius jam nedarbingumo lygį. Svarbu nagrinėjamu atveju yra ir tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, ir atsakovei buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.l.200), tačiau ji, gaudama pašalpas, dirba (b.l.73) ir gauna pastovias pajamas (b.l. 82-86, 203-210), o tai reiškia, kad atsakovė, skirtingai nei ieškovas, deda visas pastangas tam, kad išlaikytų nepilnametį šalių sūnų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-01-13 pažyma patvirtina, kad ieškovas nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio nepilnamečiui sūnui teismo sprendimu priteisto išlaikymo neteikė, todėl iš ieškovo yra išieškomos Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiui sūnui nuo 2011 metų išmokėtos sumos.
Iš ieškovo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-47-127/2011, nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydis yra 115,85 EUR ir šiai dienai sudaro apie 66 procentus vieno tėvų nepilnamečiui vaikui teiktino orientacinio išlaikymo dydžio. Šalių nepilnametis sūnus auga, todėl jo poreikiai taip pat didėja. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-47-127/2011, nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus turi specialių sveikatos poreikių (atopinis dermatitas), didinančių šio vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sumą. Atsakovė pateikė 2016-04-20 medicininių dokumentų išrašą, kuris patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus tebeturi specialiųjų sveikatos poreikių.
Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisideda kitokiu būdu, todėl atsakovei (ir nesumažinus teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio) tenka ženkliai didesnė našta išlaikant vaiką bei tenkinant jo kitus kasdienius poreikius.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė, ieškovas nededa pastangų savo turtinei padėčiai pakeisti, atsisako dalyvauti profesinėje reabilitacijoje, į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo nedarbingumo lygis nustatytas ne tik ieškovui, bet ir atsakovei, į tai, kad šalių sūnus turi specialių sveikatos poreikių, kurių užtikrinimui reikalingos papildomos piniginės lėšos, į tai, kad ieškovas nuo vaiko globos, rūpinimosi juo yra visiškai nusišalinęs, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-47-127/2011, nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio.
Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.
Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėtinų valstybei atleistas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-10-26 spendimu, atsakovė – 2016-04-12 sprendimu, todėl teismas dėl bylinėjimosi išlaidų priteistinų valstybei, patirtų nagrinėjant šią bylą, paskirstymo nepasisako (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.