Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, U. T., L. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas A. T. pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjos, sutuoktinės E. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

2. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jo sutuoktinė E. T. mirė (duomenys neskelbtini). Iki sutuoktinės mirties jie gyveno kartu. Gyvenant santuokoje jiems gimė du vaikai – U. T. ir L. T.. Testamento sutuoktinė nebuvo sudariusi, todėl pagal įstatymą pirmumo teisę paveldėti turi jis ir jų vaikai. Po žmonos mirties nei jis, nei vaikai į notarą dėl palikimo priėmimo nustatytu terminu nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro kontoroje nėra užvesta. Po žmonos mirties liko gyvenamasis namas su priklausiniais, taip pat namų apyvokos reikmenys, asmeniniai daiktai. Namas registruotas kaip jo ir sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po žmonos mirties jis kaip sutuoktinis visus likusius daiktus pradėjo valdyti nuo mirties dienos. Visi namuose buvę daiktai, žmonos asmeniniai daiktai atiteko jam ir jis su jais elgėsi kaip su savo. Name gyveno iki žmonos mirties ir po mirties toliau liko gyventi, gyvena iki šiol. Tokiu būdu jis priėmė po žmonos mirties likusį palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo U. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo A. T. pareiškimą tenkinti pilnai ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodo, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės jam yra žinomos ir yra teisingos.

5. Suinteresuotas asmuo L. T. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko ir prašė tenkinti jį visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas A. T. yra E. T., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. Jie susituokė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys U. T., L. T. yra pareiškėjo ir mirusiosios E. T. vaikai. Santuokos metu pareiškėjas ir E. T. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Po E. T. mirties į notarą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

9. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. T. pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po E. T. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas yra mirusiosios sutuoktinis, turintis teisę paveldėti mirusiosios turtą (CK 5.13 straipsnis). Pirmos eilės įpėdiniai – suinteresuoti asmenys U. T. ir L. T. – prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo teismui nepateikė, palikimo nustatytu terminu nepriėmė. Pareiškėjas A. T. po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), čia yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. T. po palikėjos E. T. mirties likusį turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi turtu.

12. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

13. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po E. T. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinasi ir prižiūri pareiškėjas A. T., šiame turte gyvendamas, prižiūrėdamas jį. Taip pat po E. T. mirties A. T. naudojo kaip savo ir rūpinosi E. T. priklausančiais daiktais. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės E. T. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.