Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarimo (su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartimi padarytu klaidos ištaisymu), kuriuo A. L. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. - 30 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė subendrinta nuobauda - 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2012-06-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. birželio 14 d. 21.45 val. Naglių g. 18, Neringoje, vairuodamas transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo. Be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punktą bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Teismas minėtame nutarime taip pat konstatavo, jog jo padaryta veika pagal ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi jis vairavo automobilį ir sustabdytas policijos pareigūnų vengė neblaivumo patikrinimo bei policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Teismas nurodė, jog veika kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 4 d., kai asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, o tai, kad jis po daugiau kaip 4 valandų (nutartimi patikslinta – po 3.45 val.) pasitikrino savo blaivumą medicinos įstaigoje ir ji nustatė, kad jis blaivus, teisinės reikšmės neturi, nes jis patrauktas teisinėn atsakomybėn ne dėl to, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, o dėl to, kad vengė pasitikrinti blaivumą, be to, neva per nurodytą laikotarpį jis jau galėjo būti išblaivėjęs.

Jį policijos pareigūnai sustabdė 2012-06-14 apie 21.45 val. Neringoje. Be jokios priežasties, visiškai nepagrįstai liepė pūsti į alkoholio matuoklį. Būdamas visiškai blaivas bei pasipiktinęs dėl nepagrįsto pareigūnų reikalavimo, tikrinimo pareigūnų alkotesteriu jis atsisakė dėl objektyvių priežasčių: Neringos gyvenvietės policijos pareigūnai jį nuolatos stabdo ir tikrina alkoholio matuokliu – tiek vairuojant transporto priemones, tiek jam pėsčiam vaikštant po miestą, vėliau suforminant administracinio teisės pažeidimo protokolus, jog neva jis sunkiai orientuojasi aplinkoje, griuvinėja ir neva nesugeba savarankiškai paeiti (esant 1,82 promilės), tokiu būdu daro teisės pažeidimą ATPK 178 str. 3 d., dėl ko vėliau, remiantis tik minėtu protokolu ir tik jį surašiusių pareigūnų parodymais, jam neturint galimybės prašyti apklausti visiškai pašalinių asmenų liudytojais, yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. 2012-08-31 net neįsiteisėjus teismo nutarimui (jis jį apskundė apeliacine tvarka) dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos – 5 d. arešto, Neringos policijos pareigūnai jį sulaikė važiuojantį dviračiu Neringos mieste ir visiškai nekreipdami dėmesio į jo paaiškinimus bei su savimi turimą skundą dėl minėtos nutarties, jį vežė į Klaipėdos AVPK areštinę šios nuobaudos vykdymui, tačiau areštinės pareigūnai visgi jį išleido atsižvelgdami, jog nutarimas yra apskųstas. Ne sykį, visiškai nepagrįstai pareigūnams liepus jam pūsti į alkotesterį, nebūdavo pripučiama nei vienos promilės (parodymai – 0,00 %, dėl to nebuvo visiškai jokio pagrindo jį įtarti esant neblaivą pagal kokius nors vizualius požymius), tokie „pagrįsti tikrinimai“ vyksta kiekvieną mėnesį po kelis kartus, dėl ko jis jaučiasi minėtų pareigūnų persekiojamas, kaip įtaria, turint žodinį nurodymą jį nuolat stabdyti ir tikrinti alkotesteriu dėl jam nesuvokiamų priežasčių. Nors Neringos mieste visą vasarą poilsiautojai ilsėdamiesi krantinėje gurkšnoja alkoholinius gėrimus ar juos nešiojasi atidarytus rankoje, tačiau policijos pareigūnai Neringoje kažkodėl kontroliuoja ir sulaiko tik jį. Būtent pastarojo jo sulaikymo ir nuvežimo į policijos nuovadą metu, kuomet nepagrįstai jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, jo automobilis visiškai nepagrįstai iš policijos komisariato kiemo buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę net iki Gargždų miesto, nors minėtoje vietoje ir netrukdė visiškai kitoms transporto priemonėms ar asmenims, net 42 dienas niekaip jam nepavyko prisiprašyti, kad būtų duotas leidimas pasiimti minėtą automobilį, o vėliau jis dar visiškai nepagrįstai patyrė automobilio transportavimo išlaidas – 900 Lt. Dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių jis jaučiasi persekiojamas policijos pareigūnų, todėl prarado visišką pasitikėjimą šiais pareigūnais, bei žinodamas, jog šių pareigūnų alkoholio matuoklio paklaida – 0,05 %, pagrįstai bijojo, jog eilinį sykį nebūtų nepagrįstai apkaltintas, todėl ir nusprendė pats nedelsiant vykti į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, kaip kad numato LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p., jog jeigu asmuo nesutinka tikrintis, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Jis buvo pareigūnų sulaikytas 21.45 val., pristatytas į nuovadą ir pasodintas į laikino sulaikymo kamerą dviem valandoms, kol jie neskubėdami nesurašė ATP protokolo, nedavė jam pasirašyti ir vėliau išdavė jam protokolą. Ant protokolo yra matyti, jog jam leido parašyti pasiaiškinimą tik 22.30 val., bet dar kol baigė pildyti visus dokumentus bei jis parašė prašymą, kad jo automobilis būtų neišvežtas, kol grąžino jo daiktus, jau buvo 23.15 val. Minėtą faktą taipogi galėtų patvirtinti nuovados vaizdo kamera, t.y. kompaktinis diskas, prijungtas prie bylos. Tą pačią naktį, t.y. iš 2012-06-14 į 2012-06-15 jis nedelsiant kreipėsi į medicininę įstaigą apžiūrai neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti. Kadangi Nidos gyvenvietėje, kurioje jis gyvena bei buvo sulaikytas policijos pareigūnų kaip neva neblaivas vairuojantis automobilį, medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti yra neatliekama vienintelėje gydymo įstaigoje – Neringos PSPC, todėl buvo priverstas kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą, esančią Klaipėdos mieste. Dėl nemažo atstumo tarp Nidos ir Klaipėdos (50 km), prie kelto buvo 24 val. Bei atsižvelgiant į tai, kad dar kėlimasis keltu per Kuršių marias taipogi užima atitinkamą laiko tarpą, todėl į minėtą gydymo įstaigą nuvyko 00.45 val., dar teko laukti gydymo įstaigoje eilėje, todėl jam tyrimai buvo atlikti 1.30 val. Taigi, dėl objektyvių priežasčių jam tyrimas buvo atliktas tik po 3 val. 45 min. Klaipėdos universitetinėje įstaigoje buvo atlikta jo apžiūra ir nustatyta, jog jo veidas, odenos neparaudę, eisena – tiesi, kojų nemėto, posūkius atlieka, ant vienos kojos pastovi, Rombergo pozoj ir sudėtingoj – stabilus, judesių tikslumas – atlieka gerai, vokų, pirštų virpėjimo nėra, vyzdžiai simetriški, pagal Tašeno mėginį nistagmo nėra, elgsena, psichika – normali, sąmoningas, orientuotas, atmintis – gera, dėmesys – skaito gerai, mąstymas nuoseklus, skaičiavimo veiksmus atlieka, kalba – rišli, artikuliuoja nesunkiai, negestikuliuoja, alkoholio iškvepiamame ore – neužuodžiama, alkotesteriu Lion Alkometer nustatyta: 1 val. 30 min. – 0,00 %, 1 val. 50 min. – 0,00 %. Kraujo mėginys taipogi buvo paimtas, tačiau rezultatai paprastai yra atliekami per 2-3 savaites. Visos virš paminėtos aplinkybės patvirtina, jog 2012-06-14 objektyviai jis buvo blaivus, jo skubus atvykimas į artimiausią gydymo įstaigą duoda pagrindą teigti, jog jis jokiu būdu nevengė neblaivumo patikrinimo, o pirmosios intancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes ir klaidingai nustatė pažeidimo buvimo faktą ir nepagrįstai nurodė, jog neva per tokį laiką jis galėjo išsiblaivyti. Per aukščiau nurodytą laiko tarpą jo kraujyje bei plaučiuose alkoholis, jeigu jį jis būtų vartojęs, jokiu būdu nebūtų galėjęs pasišalinti iki 0,00 %.

Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog administracinėje byloje visos kylančios abejonės ar neaiškumai yra aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, priimant sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo neturi būti jokių abejonių dėl pažeidimo, o šiuo atveju nėra jokių įrodymų, jog jis vengė tikrintis dėl neblaivumo. Byloje yra pateikti įrodymai, jog jis iš karto iš savo gyvenamosios ir jo sulaikymo vietos Neringos mieste, Nidoje, vyko iki artimiausios asmens priežiūros įstaigos, atliekančios neblaivumo patikrinimą.

Taip pat teismas savo nutarime visiškai nemotyvavo, kodėl nesant nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nurodydamas, jog jam skirtinos nuobaudos, artimos sankcijos vidurkiui, jam skyrė nuobaudą, daug didesnę nei sankcijos vidurkis – 2500 Lt dydžio nuobaudą bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėtos visos bylos aplinkybės, todėl tikslinga bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka

Apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, anot jo, pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėtos visos bylos aplinkybės. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinis teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju netikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas teismo posėdyje dalyvavo, jam buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, teikti prašymus, užduoti klausimus proceso dalyviams ir pan. Kadangi įvykio aplinkybės aiškios, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių apelianto kaltės klausimu padaryti pagrįstas išvadas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl A. L. kaltės padarius ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus

Apeliantas skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo, bei pagal ATPK 124¹ str. 7 d. už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas neigia padaręs ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą, kadangi, anot jo, jis norėjo policijos pareigūnams parodyti savo laikiną vairuotojo pažymėjimą, tačiau pastarieji neleido jam jo surasti tarp automobilyje buvusių kitų dokumentų ir išimti iš automobilio. Tuo tarpu apeliantas neneigia atsisakęs pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu policijos pareigūnams pareikalavus, tačiau nurodo, jog tai padarė dėl objektyvių priežasčių – pareigūnų reikalavimas buvo nepagrįstas, jis nuolatos yra policijos pareigūnų persekiojamas, be to, žinojo, kad pareigūnų alkoholio matuoklio paklaida yra 0,05 %, todėl bijojo būti nepagrįstai apkaltintas. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė pats nedelsdamas vykti į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, kas, anot apelianto, patvirtina, jog jis jokiu būdu nevengė neblaivumo patikrinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L. padarė ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 124¹ str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs ir įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliantas neigia padaręs ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog policijos pareigūnai neleido jam laikino vairuotojo pažymėjimo surasti tarp automobilyje buvusių kitų dokumentų ir išimti iš automobilio. Tačiau tokia apelianto versija iškelta tik apeliaciniame skunde, ji prieštarauja teismo posėdžio metu (b.l. 36-37) A. L. duotiems parodymams, jog įvykio metu vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo, o laikino pažymėjimo nerado. Darytina išvada, jog A. L. laikino leidimo ieškojo, tačiau jo nerado. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimą/laikiną leidimą vairuoti surasti ir pateikti policijos pareigūnams sukliudė jie patys, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Nors apeliantas nurodo, jog tai turėtų matytis nuovados filmuotoje vaizdo kamerų medžiagoje, tai vaizdo įraše (b.l. 25) nėra užfiksuota, o kitų vaizdo įrašų byloje nėra.

Apeliantas apeliaciniam teismui pateikė laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę (b.l. 59), iš kurio matyti, jog A. L. 2012-05-16 išduotas laikinas leidimas, suteikiantis teisę vairuoti A, B, C kategorijų transporto priemones iki 2012-08-10. Teismo posėdžio metu (b.l. 36) institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato atstovas policijos pareigūnas A. N. paaiškino, jog laikinųjų teisių išdavimas sistemoje nesimato. Posėdžio metu (b.l. 37) liudytojas policijos pareigūnas S. D. taip pat parodė, jog A. L. nepateikė pažymėjimo. Taigi, nors A. L. įvykio metu ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau jam buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kuris prilyginamas vairuotojo pažymėjimui. Todėl vairuodamas transporto priemonę jis privalėjo šį dokumentą turėti su savimi ir pateikti policijos pareigūnams pareikalavus. Ši vairuoto pareiga įtvirtinta Kelių eismo taisyklių 16 p., kuriame inter alia numatyta, jog motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinis teismas pripažįsta įrodyta, jog A. L. policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo/laikino leidimo vairuoti transporto priemones, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 7 d.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 p. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. Pabrėžtina, jog ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010). Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 5 p., policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 p.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 p. asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-393/2007; Nr. N444-1686/2009).

Byloje esančiame policijos pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime (b.l. 3) nurodyta, jog dirbant su specialistu S. D. ir įtarus, kad automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gali vairuoti neblaivus asmuo, automobilis, kurį vairavo A. L., buvo sustabdytas. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Pasiūlius pasitikrinti alkotesterio pagalba girtumą, A. L. atsisakė. Neringos policijos komisariate pildant protokolą A. L. pakartotinai buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą filmuojant vaizdo kamera, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Teismo posėdžio metu (b.l. 36) institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą - Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato atstovas policijos pareigūnas A. N. paaiškino, jog pažeidėjas vengė tikrintis, nepasitikėjo alkotesterio parodymais. A. L. atsisakė pūsti, nes nepasitikėjo jų tikslumu. Naudojo Lion alkotesterį, kuriam buvo atlikta patikra. Teismo posėdžio metu (b.l. 37) liudytojas policijos pareigūnas S. D. patvirtino policijos pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime bei posėdžio metu nurodytas įvykio aplinkybes, parodė, jog patruliuojant Nidos gyvenvietėje pastebėjo asmenį, kuris galėjo būti neblaivus. Tas asmuo buvo A. L.. Sustabdžius nuo pažeidėjo sklido alkoholio kvapas. Pastarasis atsisakė pūsti į alkotesterį, todėl buvo surašytas aktas dėl atsisakymo pūsti. Vaizdo įraše (b.l. 25) taip pat užfiksuota, kad A. L., būdamas Neringos policijos komisariate, pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu atsisakė.

Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1059986 (b.l. 55) patvirtina, jog Neringos policijos komisariato naudojamas alkotesteris Lion alcolmeter 500 Nr. 18884 įvykio metu buvo tinkamas naudoti.

Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, to neneigia ir pats A. L., jog pastarasis, policijos pareigūnams pareikalavus, atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu Lion alcolmeter 500, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti. Ir nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog atsisakė tikrintis neblaivumą policijos pareigūnų alkotesteriu dėl to, kad nepasitiki alkotesterio Lion alcolmeter 500 parodymais, ką jis buvo pažymėjęs ir pirminiame savo pasiaiškinime (b.l. 2) bei teismo posėdžio metu (b.l. 36-37), pažymėtina, jog nepasitikėjimas policijos pareigūnų naudojamomis techniškai tvarkingomis priemonėmis neatleidžia asmens nuo pareigos, policijos pareigūnams pareikalavus, pasitikrinti neblaivumą. Kaip aukščiau paminėta, ta aplinkybė, kad apeliantas, vadovaudamasis Taisyklių 27 p., nuvyko į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur buvo atlikta jo medicininė apžiūra ir alkotesteriu Lion alkometer 500 nustatyta, jog jis blaivus, o atlikus tyrimą ir specialistui išvadoje Nr. T-A 8054/12(01) konstatavus, jog A. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą ir nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog savo nepasitikėjimą alkotesterio Lion alcolmeter 500 parodymais grindžia tuo, jog pastarasis duomenis rodo su 0,05 % paklaida (pažymėtina, jog ne su 0,05 % paklaida, o su 5 % paklaida arba su 0,05 ‰ paklaida, b.l. 55). Tačiau toks apelianto nepasitikėjimas alkotesterio duomenų tikslumu visiškai nepagrįstas, kadangi visoms techninėms priemonėms yra taikoma paklaida, alkotesterio Lion alcolmeter 500 paklaida yra pakankamai nežymi, be to, paklaida visada taikoma asmens naudai.

Apeliantas taip pat nurodo, jog vienas iš motyvų, dėl ko jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą policijos pareigūnų turimu alkotesteriu - tai, jog pareigūnų reikalavimas tikrintis neblaivumą, anot apelianto, buvo visiškai nepagrįstas, jis jų nuolatos yra persekiojamas. Tačiau pažymėtina, jog tiek teismo posėdžio metu (b.l. 37) liudytojas policijos pareigūnas S. D. nurodė, jog sustabdžius A. L. nuo jo sklido alkoholio kvapas, tiek pirminiame paaiškinime - tarnybiniame pranešime (b.l. 3) policijos pareigūnas A. N. nurodė, jog nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinis teismas konstatuoja, jog šiuo atveju policijos pareigūnai, įtardami, kad vairuotojas gali būti neblaivus, teisėtai ir pagrįstai pareikalavo A. L. pasitikrinti neblaivumą. Netgi, jei tikėti apelianto versija, kad įvykio metu jis buvo blaivus, tai jo nuo atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d. neatleidžia, kadangi, esant net menkiausiam įtarimui, kad transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo, policijos pareigūnas turi teisę reikalauti jo pasitikrinti neblaivumą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų paaiškinimais apie įvykio aplinkybes. Nors apeliantas nurodo, jog nuolatos yra persekiojamas Neringos miesto policijos pareigūnų, tačiau tai yra niekuo nepagrįsta, subjektyvi apelianto nuomonė, neduodanti pagrindo įtarimams, kad Neringos miesto policijos pareigūnai sistemingai persekioja A. L. ir siekia bet kokiu būdu patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Iš byloje esančios pažymos apie galiojančias nuobaudas (b.l. 8-24) matyti, jog A. L. sistemingai nuo 2004 m. daro administracinius teisės pažeidimus, ypač linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles bei viešąją tvarką. Jis pažeidimus daro ne tik Neringos mieste, bet ir Klaipėdoje, Palangoje, Vilniuje, Kaune, Panevėžio r. Tai rodo A. L. tyčinį ir piktybišką nenorą laikytis įstatymų, sistemingą jų pažeidinėjimą, ir nėra jokio pamatuoto pagrindo išvadai, kad Neringos miesto policijos pareigūnai jį persekioja, tokiu būdu siekdami su juo susidoroti.

Apelianto nuomone, jo automobilis visiškai nepagrįstai iš Neringos policijos komisariato kiemo buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Gargžduose, nors minėtoje vietoje jo automobilis visiškai netrukdė kitoms transporto priemonėms ar asmenims, dėl ko jis visiškai nepagrįstai patyrė automobilio transportavimo išlaidas. Todėl ir dėl šios aplinkybės jis jaučiasi persekiojamas policijos pareigūnų. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai, vadovaudamiesi ATPK 269 str. 7 d. nuostatomis, turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę. Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (b.l. 6) matyti, jog automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į aikštelę, esančią Minijos g. 152, Klaipėdoje, o ne Gargžduose, kaip nurodo apeliantas. Liudytojas policijos pareigūnas S. D. teismo posėdžio metu (b.l. 37) paaiškino, jog automobilis į Klaipėdą buvo išvežtas dėl to, kad Neringoje neturi sąlygų automobilio laikyti, o nesaugomo automobilio negalima palikti. Remiantis tuo, nėra jokio pagrindo išvadai, kad automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai ir nepagrįstai, siekiant, kad A. L. patirtų papildomų išlaidų ir nepatogumų, būtų buvęs išvežtas į saugomą aikštelę, esančią Minijos g. 152, Klaipėdoje.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinis teismas pripažįsta įrodyta, kad A. L. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. vengė neblaivumo patikrinimo, o jo versijos ir argumentai, dėl ko jis atsisakė tikrintis neblaivumą policijos pareigūnų naudojamu alkotesteriu, yra jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

Dėl A. L. paskirtos administracinės nuobaudos

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nurodęs, kad jam skirtinos nuobaudos, artimos sankcijos vidurkiui, nemotyvuotai jam skyrė nuobaudą, daug didesnę nei sankcijos vidurkis.

ATPK 124¹ str. 7 d. numatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt. Taigi, pagal šį straipsnį nuobaudos vidurkis yra 30 Lt. Tuo tarpu ATPK 126 str. 4 d. inter alia numatyta, jog neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 Lt iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Pagal šį straipsnį nuobaudos vidurkis yra: 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams arba 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, be to, jis anksčiau administracine tvarka baustas, skyrė jam ATPK 124¹ str. 7 d. ir ATPK 126 str. 4 d. sankcijose numatytus nuobaudų vidurkius – atitinkamai 30 Lt baudą ir 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ir, vadovaudamasis ATPK 33 str. nuostatomis, jas subendrino apeliantui palankiausiu nuobaudų bendrinimo būdu – sunkesne nuobauda apėmė lengvesnę ir galutinę subendrintą nuobaudą skyrė 2500 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, kas atitinka ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį. Nenustatyta, kad apylinkės teismas, A. L. skirdamas administracinę nuobaudą, būtų pažeidęs ATPK 30-33 str. nuostatas.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinis teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.