- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- 1S-66-365/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- R. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. Š. nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su iš dalies neatlikta bausme pagal ankstesnį nuosprendį (Švedijos Karalystės 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, suderintu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi), ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. lapkričio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 4 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2020 m. kovo 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 10 d. – 1 metai 7 mėnesiai 25 dienos.
3. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 59-233 (toliau – ir Nutarimas), apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė netaikyti R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. Š. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-233 netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Žemesnysis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, darė išvadą, jog R. Š. pagrįstai buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Žemesnysis teismas sprendė, kad nėra jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Apylinkės teismas darė išvadą, kad nuteistasis šiuo metu neįdeda pakankamų pastangų save realizuoti darbinėje srityje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje ir tuo pačiu vykdydamas Komisijos rekomendacijas, tačiau savanoriškai to nedaro.
Šalies argumentai
5. Apygardos teismui pateiktu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad:
5.1. Nustatydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo nebuvimą, teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui, neatsižvelgė į jo charakterio dominuojančius bruožus. Atkreiptas dėmesys į nuteistojo nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nors tai yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų pagal BK 54 straipsnį, tačiau šios kategorijos vertinimas nėra numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota nuteistajam skiriant bausmę ir jau atlikus didžiąją bausmės dalį. Taip pat teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis pripažįsta kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam iki bausmės pabaigos liko 1 metai 6 mėnesiai.
5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo teigiamas charakteristikas, tačiau vis tiek priėmė priešingą nemotyvuotą nutartį, nuspręsdamas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo ne teisiniais argumentais, o psichologiniais motyvais apie pakartotinę vidutinę riziką, tai prieštarauja teisingumo sampratai. Teismo motyvacija dėl darbinės veiklos visiškai neatitinka tikrovės, kadangi (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nėra gamybinės zonos, todėl nėra galimybės dirbti. Nuteistojo darbinė veikla atsispindi nemokamuose darbuose.
5.3. BVK 157 straipsnis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus.
5.4. Abstraktūs teismo teiginiai prieštarauja įstatymų leidėjo valiai. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei į visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Be to, laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, negu taikomos pataisos namuose. Taikant lygtinį paleidimą gerėja nuteistojo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlaikoma motyvacija būti laisvėje, gerėja nuteistojo ir valstybės ekonominė situacija. Tokiu būdu nuteistasis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, sumažinama recidyvo rizika.
5.5. Komisija nustatė, kad nuteistasis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės, todėl nuteistajam nėra aišku, kokius neigiamus bruožus jis turi pakeisti, kad atitiktų teismo lygtinio paleidimo taikymo kriterijų.
5.6. Teismas, nutartyje išdėstęs Komisijos paminėtus faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės ir argumentų, tik pakartojo tuos pačius faktus ir nepagrindė sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Jei teismas ir manė, kad faktams komentarai nereikalingi, tai tokios nuostatos neišreiškimas baigiamajame teismo akte yra laikomas aiškumo reikalavimo pažeidimu. Iš skundžiamos nutarties yra neaišku, kokius dar kriterijus nuteistasis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas.
5.7. Kalinimo sąlygos visuose Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme. Be to, vadovaujantis teismų praktika, anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra laikomi veiksniais, darančiais įtaką lygtinio paleidimo taikymui bei pateikia Vilniaus ir Kauno apygardos teismų sprendimus, kuriais asmenims buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, remdamasis teismine praktika, pažymėjo ir tai, jog teismai ne kartą taikė lygtinį paleidimą net ir galiojant ne vienai nuobaudai, o nuteistasis jokių nuobaudų neturi. Nuteistasis nurodo, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, kuriais privaloma remtis.
5.8. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis mano, kad Komisija priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą nutarimą, kurio patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, kad nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad jis yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, taip pat nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės. Nuteistasis R. Š. įsipareigoja vykdyti visus teismo paskirtus įsipareigojimus bei lygtinio paleidimo metu nepažeisti teisės ir žmogiškosios moralės normų.
6. Atsiliepimas į skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir su nuteistojo R. Š. skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo). BVK 8 ir 9 straipsniuose yra įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
9. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. Š. yra atlikęs ½ paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas. Remiantis nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, 2021 m. gruodžio 3 d. socialine tyrimo išvada, nuteistojo R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine ar administracine tvarka nebaustas, skatintas 8 kartus. Bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, tam tikro lygmens pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą, vis tik vertinimo metu gautų ir turimų duomenų analizė rodo, kad nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai, komunikacija su nusikalstamą patirtį turinčiais asmenimis gali būti siejami su jo nusikalstamumu, nestebima pakankama motyvacija įsitraukti į individualų resocializacijos procesą. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo vidiniai problemų atpažinimo resursai jų sprendimo, pasekmių suvokimo bei įprasminimo srityse nebuvo pakankami bei sąlygojo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo faktą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo bei resocializacijos procesuose reikšmingu aspektu išlieka intervencinių priemonių taikymas bei tęstinumas problemų identifikavimo, jų sprendimo bei pasekmių įvertinimo procese. Be to, palankių nuostatų kriminalinei elgsenai raiška buvo vienas labiausiai su nuteistojo pastaruoju nusikaltimu siejamų poreikių. Bausmės atlikimo metu taip pat stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos (subkultūros apraiškos). Atsižvelgtina ir į tai, kad tam tikri kriminogeniniai poreikiai, apimantys minėtas gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, šiuo metu nėra koreguojami socialinės reabilitacijos tikslinių priemonių pagalba. Todėl tokie duomenys rodo, jog nuteistojo gyvenimo stilius, mąstymas ir elgesys bei nuostatos vis dar išlieka nepakitusios tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Tokią išvadą pagrindžia iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad praeityje R. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jau buvo taikytas net du kartus, tačiau jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu padarė naują analogišką nusikalstamą veiką – neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas anksčiau R. Š. jau buvo suteikęs galimybę pakeisti savo elgesį ir jį lygtinai paleido iš įkalinimo įstaigos, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo neįvertino ir vėl nusikalto, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, jog yra linkęs pasikeisti.
10. Be to, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, įvertinus objektyvius, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, elgesio ypatumus pataisos įstaigoje bei interviu metu gautą informaciją, nustatyta, kad nuteistasis R. Š. Komisijai pristatomas 5 kartą, vis tik pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad jis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei. Remiantis pastarosiomis socialinio tyrimo išvadomis, nors ir nėra pagrindo spręsti, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika didėja, tačiau nėra ir faktinio pagrindo manyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Papildomai pažymėtina, jog svarstant dėl galimybės perkelti nuteistąjį R. Š. į pusiaukelės namus, (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija 2021 m. spalio 27 d. gavo Kalėjimų departamento atsiųstą siūlymą R. Š. prašymo netenkinti ir jo neperkelti į (duomenys neskelbtini) pataisos namų pusiaukelės namus. Šios aplinkybės rodo, jog šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės nuteistajam įrodyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
11. Dėl skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančiais duomenimis bei manymu, jog žemesnysis teismas į jas neatsižvelgė, pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet ir į nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei pažangą ją mažinant, kas atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį bei jos veiksmingumą ir pan. Todėl atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo išvadą, į nuteistojo mąstymą ir elgesį, nuostatas bei kitų žemesniojo teismo aptartų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, darytina išvada, kad nuteistojo pastangos keičiant savo elgesį išimtinai teigiama linkme vis dar nėra pakankamos. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo priimti jam palankų sprendimą.
12. Nuteistasis R. Š. skunde nurodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo vertinamas nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nors tai yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų. Šiuo atveju sutiktina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Taigi, padarytų nusikalstamų veikų, jų pavojingumo vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai darantis įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bet ir nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis ir galimybes adaptuotis laisvėje bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad R. Š. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
13. Pasisakant dėl skundo argumentų, jog teismas nepakankamai motyvavo savo išvadas, vadovavosi ne teisinėmis, o psichologinėmis aplinkybėmis, akcentuotina, kad svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, neturėtų būti sumenkinamos socialinio tyrimo išvados, šios išvados veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos skyriaus specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo abejoti jų aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog neįmanoma įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju Socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas ir sudarė žemesniajam teismui pagrindą griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
14. Kaip matyti iš skundo turinio, nuteistasis R. Š. nesutinka su apylinkės teismo motyvacija dėl darbinės veiklos ir nurodo, jog nėra galimybės dirbti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o nuteistojo darbinė veikla atsispindi nemokamuose darbuose. Apygardos teismas atsižvelgia į tai, jog R. Š., vykdydamas Komisijos pateiktas rekomendacijas atlikti ne mažiau kaip 5 nemokamus darbus pataisos įstaigoje, šias rekomendacijas įvykdė ir atliko 6 nemokamus darbus. Vis dėlto, nors tokios nuteistojo pastangos atliekant nemokamus darbus vertinamos teigiamai, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo požiūris į darbinę veiklą pataisos įstaigoje yra pasikeitęs. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu įstaigoje nedirbo, nėra duomenų, jog nuteistasis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl įdarbinimo. Jis nėra dirbęs pataisos įstaigose ir ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis individualių pokalbių metu buvo skatinamas įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau jis oficialaus prašymo dėl įdarbinimo pataisos įstaigos administracijai taip ir nepateikė. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nuteistojo nusikalstamo elgesio modelyje dominuoja elgsena, sietina su finansinio atlygio motyvacija, o tai rodo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis šiuo nededa pakankamai pastangų darbinėje veikloje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, o skundo argumentas dėl to, kad pataisos namuose nėra galimybės įsidarbinti, atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Nuteistojo R. Š. skunde akcentuojama lygtinio paleidimo instituto esmė ir taikymo būtinybė. Nors probacijos taikymo reikšmė yra neabejotina, vis dėlto nuteistojo skunde nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, kurie nei patvirtina, nei paneigia konkrečiai jo lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris nors ir atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Pažymėtina, jog nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.
16. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos ir teigiami ateities lūkesčiai neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad R. Š. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju spręstina, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas intensyvioje priežiūroje, laisvėje veikti teisėtu būdu. Dėl šių priežasčių manytina, jog R. Š. lygtinis paleidimas šiuo metu dar būtų per ankstyvas.
17. Įvertinus aptartas aplinkybes ir nustačius, kad nuteistasis R. Š. priklauso vidutinės rizikos grupei, o akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima, pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad R. Š. lygtinis paleidimas šiuo metu dar nėra įmanomas, nes nenustatyta, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Žemesnysis teismas bei Komisija tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.