Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padariusi:

nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2024-02-19 vagystė iš (duomenys neskelbtini)) ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-03-01 vagystė iš (duomenys neskelbtini)) ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-03-14 vagystė iš (duomenys neskelbtini)) ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė.

nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-03-22 vagystė iš (duomenys neskelbtini)) ir jai paskirta 35 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024-07-08 vagystė iš (duomenys neskelbtini)) ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė;

nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 5 dalyje ir jai paskirta 25 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnių ir paskirta galutinė bausmė – 45 paros arešto.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš I. K. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 215,05 Eur turtinės žalos atlyginimo;

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš I. K. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 394,48 Eur turtinės žalos atlyginimo;

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš I. K. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 193,39 Eur turtinės žalos atlyginimo:

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš I. K. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 188,65 Eur turtinės žalos atlyginimo;

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš I. K. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 246,54 Eur turtinės žalos atlyginimo.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuspręsta nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. K..

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteista I. R., tačiau jos atžvilgiu apeliaciniai skundai nebuvo gauti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nuteistosios I. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniu skundu neginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, atliktas įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas ar kaltė dėl I. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nuteistoji ginčija jai paskirtos bausmės individualizavimą, prašo nuosprendį pakeisti ir taikyti jai švelnesnę bausmę arba jos vykdymą atidėti, taip pat taikyti jos atžvilgiu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios I. K. apeliacinio skundo, gynėjo, prokuroro argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (5 veikos), ir BK 22 straipsnio 1 dalį BK 178 straipsnio 5 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajai už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmių rūšis ir jų dydį, paskirtas bausmes pagrįstai subendrino tarpusavyje, paskirta galutinė bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistosios teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

10. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu I. K. už jos padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (5 veikos), ir BK 22 straipsnio 1 dalyje BK 178 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta dalinio sudėjimo būdu subendrinta galutinė 45 parų arešto bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra maksimalus leistinas pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamuosius nusižengimus.

11. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

12. Vertinant I. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog I. K. padarė 5 baudžiamuosius nusižengimus ir pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat atsižvelgė į nuteistosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad ji teista 22 kartus, kaltinamosios atžvilgiu teismuose yra nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla dėl analogiškų veikų padarymo, ji eilę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nuolat daro tas pačias nusikalstamas veikas, t. y. vagystes, nedirba, kas rodo, kad vagystės yra kaltinamosios gyvenimo būdas ir lėšų šaltinis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė, jog yra nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji visiškai prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Įvertinus nuteistosios asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 22 nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistosios elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi ji vis pakartotinai nusikalsta, daro analogiškas nusikalstamas veikas, kurios, įvertinus tai, kad nuteistoji nedirba, yra tapę jos pragyvenimo šaltiniu, begalę kartų bausta administracine tvarka už vagystes, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistosios asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

14. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl I. K. skirtinos subendrintos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ji teista net 22 kartus, jai taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, ji taip pat eilę kartų bausta administracine tvarka, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, turi eilę paskirtais nuosprendžiais neatliktų bausmių. Visos šios aplinkybės rodo I. K. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie nuteistąją neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos taip pat ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jai jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajai buvo skirta griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą ir nustatė teisingą jos dydį. Paskirtos subendrintos arešto bausmės dydis, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų kiekį yra adekvatus ir įstatymui neprieštaraujantis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, I. K. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jos asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

15. Skunde apeliantė prašo taikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos arešto bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti I. K. paskirtos arešto vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgęs į tai, jog nuteistajai ankstesniais nuosprendžiais buvo eilę kartų skirtos švelnesnės bausmės, taip pat skirtos ne kartą ir laisvės atėmimo bausmės, buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi neįvykdytų bausmių paskirtų kitais nuosprendžiais, nuolat daro tuos pačius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus bei administracinius nusižengimus prieš nuosavybę, vagystės tapę pragyvenimo šaltiniu, konstatavo, jog pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės: kad nors apeliantė ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas, tačiau jis anksčiau teista net 22 kartus, iš jų daugiausiai už vagystes, taip pat ir eilę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais jai skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistoji toliau darė nusikalstamas veikas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistoji yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė penkias naujas tyčines nusikalstamas veikas ir pasikėsino vieną padaryti. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti I. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, I. K. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jos asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

16. Pažymėtina, jog padarytos išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2025 m. vasario 1 d., tačiau naujai įsigaliojusiais pakeitimais BK 178 straipsnio 5 dalis nuo 2025 m. vasario 1 d. keičiama nebuvo. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajai skyrė tinkamas bausmės ryšis, jų dydžius, kurias tinkamai subendrino, ir subendrintos bausmės keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti arešto bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia 54 straipsnio 3 dalies redakcija taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistosios asmenybę, jos elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (daug kartų teista, tame tarpe ir už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų bausta už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jai bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajai bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

17. Tuo pačiu pažymėtina, kad skiriamos bausmės tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už nusikalstamos veikos įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Todėl simbolinės, apeliantės pageidavimus tenkinančios bausmės, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

18. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant I. K. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji arešto bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl I. K. apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų byloje nebuvo gauta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.