- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1026-125/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00960-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1026-125/2010
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei J. K., atsakovui J. K., atsakovo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, pagal atsakovo J. K. priešieškinį ieškovei J. K. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir priteisti jai iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas po santuokos sudarymo pradėjo girtauti, išgėręs tampa agresyvus, ne kartą kėlė prieš ją ranką, todėl ieškovė teigė, kad dėl atsakovo žiauraus ir nelojalaus elgesio šeimai iširo jų santuoka.
Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, nebuvo lojali jam, dažnai keldavo konfliktines situacijas, siekė pasinaudoti jo pajamomis, todėl teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovė nuslėpė, kad santuokoje jie įgijo bendro turto – 20 000 Lt vertės automobilį „Renault Velsatis“, 1 200 Lt vertės šaldytuvą „Beko“, 1 000 Lt vertės indų plovimo mašiną, 1 000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 1 700 Lt vertės kompiuterį, 1 200 Lt vertės skalbimo mašiną, 200 Lt vertės bulvių tarkavimo mašiną, 70 Lt vertės sulčių spaudimo mašiną, 100 Lt vertės masažinę vonelę bei 3 500 Lt vertės moteriškų auksinių papuošalų, todėl prašė padalyti šį turtą, jam priteisiant bulvių tarkavimo mašiną, masažinę vonelę, šaldytuvą „Beko“ bei indų plovimo mašiną, o ieškovei – 0,56 ha ploto žemės sklypą, automobilį „Renault Velsatis“, virtuvės baldų komplektą, kompiuterį, skalbimo mašiną, sulčių spaudimo mašiną bei auksinius papuošalus. Taip pat atsakovas nurodė, kad 2008-09-05 jie yra paėmę 17 000 Lt kreditą iš AB „Swedbank“ buto remontui, kredito likutis sudaro 15 250,50 Lt, 2008-05-16 suteikta kreditinė kortelė su 3 400 Lt kredito limitu, kredito likutis – 3 400 Lt. Atsakovas teigė, kad šie kreditai turi atitekti ieškovei, kadangi jai atitenka turto daugiau kaip už 25 000 Lt. Kadangi ieškovei tenka didesnė turto dalis, atsakovas prašė priteisti jam 7 659,75 Lt piniginę kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2010-03-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, santuoką, įregistruotą tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukė, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė. Teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga – Plungės rajono policijos komisariato raštu, medicinos specialistų išvadomis, pasižadėjimu nevartoti alkoholio, ieškovės, liudytojų parodymais nustatė, kad konfliktai šalių šeimoje kildavo dėl atsakovo girtavimo, netinkamo jo elgesio su ieškove, todėl padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės pažeidė santuokines pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė neįmanomu, todėl konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo reikalavimo padalyti santuokoje įgytą turtą teismas konstatavo, jog atsakovas teigdamas, kad prašomas padalyti turtas yra įgytas bendromis šalių lėšomis, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas, automobilis „RENAULT Velsatis“, šaldytuvas „Beko“, indaplovė, baldai yra įgyti ieškovės iki sudarant santuoką. Taip pat teismas konstatavo, jog atsakovo teiginys, kad 17 000 Lt kreditas buvo paimtas ir panaudotas buto remontui, neparemtas jokiais neginčijamais įrodymais. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad jokie remonto darbai nebuvo vykdomi, o tuo metu, kad buvo paimtas kreditas, atsakovas įsigijo automobilį „VW Sharan“, todėl teismas padarė išvadą, kad prievolę bankui turi įvykdyti atsakovas. Atsakovo reikalavimą priteisti jam kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį teismas atmetė, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie bendrą ir santuokoje įgytą turtą, atitekusį ieškovei, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo reikalaujamas turtas yra jam perduotas išsikraustant iš ieškovės buto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą, tenkinant priešieškinį bei pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nurodo, kad su ieškove susipažino 2006 m., nuo to laiko savaitgalius praleisdavo kartu, o nuo 2007 m. susitikinėjo po 2-3 kartus per savaitę. Po pusės draugavimo metų išvyko į Turkiją, prieš tai įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui jis davė 4 500 Lt, tačiau sklypas buvo užregistruotas ieškovės vardu. Taip pat ieškovas nurodė, kad prieš vestuves pradėjo įsigyti bendrų daiktų, t. y. ieškovės bute pakeitė virtuvės baldus, pirko indų plovimo mašiną, šaldytuvą, automobilį „Renault Velsatis“, kurio įsigijimui ieškovei davė 10 000 Lt, o ieškovė – 14 500 Lt. Be to, atsakovas nurodo, kad iki vestuvių jis nupirko ieškovei auksinių papuošalų, kurių bendra vertė 3 800 Lt. Iš per vestuves gautų dovanų – 4 000 Lt – pirko kompiuterį, skalbimo mašiną, sulčiaspaudę, masažinę vonelę. Atsakovas teigia, kad ieškovė po vestuvių pradėjo elgtis konfliktiškai, žemino jį, šmeižė, kad jis vartoja alkoholį ir neprisideda prie šeimos išlaikymo, todėl apeliantas nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra didelė ieškovės kaltė. Apeliantas pažymi, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, t. y. teismas visai nevertino jo pateiktų įrodymų ir aplinkybių, teismas neatsižvelgė į jo pateiktus pirkimo kvitus, buto nuotraukas, informaciją apie kreditinės kortelės panaudojimą, be to, neatsižvelgė į tai, kad jis neturi jokių problemų su alkoholiu, turi legalų darbą, studijuoja Klaipėdos vakarų verslo kolegijoje, vienas užaugino sūnų. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė teismingumo taisykles. Atsakovas teigia, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Mažeikiuose, todėl byla pagal jo gyvenamąją vietą turėjo būti nagrinėjama Mažeikių rajono apylinkės teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas remdamasis bylos duomenimis pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tai patvirtina liudytojų parodymų, policijos medžiaga. Dėl santuokoje įgyto turto ieškovė nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jie santuokoje neįgijo bendro santuokinio turto, todėl atsakovo pretenzijos šiuo klausimu yra nepagrįstos. Ieškovė teigia, kad priešieškinyje nurodomas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, o dėl kredito sutarties pažymi, kad apie kredito paėmimą ji nieko nežinojo, kreditas šeimos reikalams nebuvo panaudotas, už kreditą ieškovas nusipirko automobilį „VW Sharan“, kuriuo vienas naudojosi. Dėl bylos teismingumo ieškovė pažymėjo, kad įstatymas numato, kad jeigu ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą, todėl teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo Plungės rajono apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-02-02 šalys sudarė santuoką. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutrukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, tuo tarpu atsakovas pateikė priešieškinį, nurodydamas, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, apeliaciniu skundu atsakovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir agresyvaus elgesio ne kartą buvo kviesta policija (t. 1, b. l. 17, 151–153, 156), teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę smurtą (t. 2, b. l. 46), atsakovas pasirašė pasižadėjimą, kad nevartos alkoholio (t. 1, b. l. 15), be to, kad atsakovas turi problemų su alkoholiu ir kad yra agresyvus, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, nepagarba sutuoktinei ir kitiems šeimos nariams yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, kadangi po santuokos sudarymo ji pati pradėjo elgtis konfliktiškai. Kolegija pažymi, kad nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes. Priešingai, iš pateikto ieškovės pasižadėjimo matyti, kad ieškovė stengėsi padėti atsakovui nevartoti alkoholio (t. 1, b. l. 29) bei išsaugoti šeimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, išsamiai argumentavo sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo tenkinti jo priešieškinį dėl turto padalijimo ir pažymi, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Kolegija pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nutylėjo apie jų santuokoje įgytą turtą ir prašė padalyti santuokinį turtą. Pažymėtina, kad pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, svarbu nustatyti, kad atsakovo prašomas padalyti turtas įgytas po santuokos sudarymo su ieškove. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo prašomas padalyti turtas – automobilis „RENAULT Velsatis“ (t. 1, b. l. 62), šaldytuvas „Beko“, indaplovė (t. 1, b. l. 64), virtuvės baldų komplektas (t. 1, b. l. 65–66) ieškovės įgytas iki santuokos sudarymo su atsakovu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šio turto negalima priskirti prie santuokinio turto. Taip pat atsakovas neįrodė, kad ieškovei iki santuokos sudarymo įsigijus turtą yra pinigais prie jo įsigijimo prisidėjęs, todėl šis turtas turėtų būti dalijamas. Dėl kito atsakovo priešieškinyje nurodomo turto nustatyta, kad atsakovas jį pasiėmė (t. 1, b. l. 60, 157, 156), atsakovas tam neprieštarauja. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-05 atsakovui buvo suteiktas 17 000 Lt vartojimo kreditas, 2008-05-16 – 3 400 Lt kredito limitas (t. 1, b. l. 9–12). Atsakovas teigė, kad šie pinigai buvo panaudoti ieškovės buto pagerinimui, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad gauti kreditai buvo panaudoti buto pagerinimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad tuo laikotarpiu, kai buvo suteiktas kreditas, atsakovas įsigijo naują automobilį, kurį šiuo metu yra perleidęs savo broliui, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas gautą kreditą panaudojo automobilio įsigijimui ir todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog prievolę bankui turi įvykdyti atsakovas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie bendrą sutuoktinių turtą, todėl konstatuotina, jog atsakovo priešieškinys atmestas pagrįstai (CPK 178 str., 185 str., CK 3.87 str.).
Apeliaciniame skunde atsakovas teigė, jog teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas teismingumo taisykles, kadangi jo gyvenamoji vieta yra Mažeikiuose ir byla turėjo būti nagrinėjama Mažeikių rajono apylinkės teisme. Kolegija pažymi, kad CPK 381 str. 1 d. numato, jog jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju ieškovė pateikė duomenis apie kartu su ja gyvenantį nepilnametį vaiką, be to, nurodė, kad paskutinė atsakovo žinoma gyvenamoji vieta Plungės mieste, taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo darbovietės vieta – Plungės mieste, todėl darytina išvada, jog teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas teismingumo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas neprašė perduoti bylos nagrinėti į Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.