- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-483-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Leonavičiui, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. Z. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nutarties, kuria įtariamajam D. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. įtariamas tuo, kad 2012 m. balandžio 25 d., apie 23 val. 30 min., Biržų m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), tarnybos metu vykdydamas įgaliojimus, nustačius galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir asmeniui, galimai padariusiam pažeidimą, sutikus duoti kyšį už pažeidimo nefiksavimą dokumentuose, tiesiogiai reikalavo 500 litų kyšio iš automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. J. už neteisėtą neveikimą, tai yra už galimai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nefiksavimą ir netraukimą atsakomybėn, priėmė iš jo dalį reikalauto kyšio – 50 eurų bei nurodė likusią reikalauto kyšio dalį vairuotojui atvežti kitą dieną prie patruliuojančių pareigūnų tarnybinio automobilio.
D. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. balandžio 28 d., Biržų r., (duomenys neskelbtini) mst., veikdamas bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) D. J., iš anksto tarpusavyje susitarus, tarnybos metu dirbant viename ekipaže, nustačius galimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir asmeniui, galimai padariusiam pažeidimą, sutikus duoti kyšį už pažeidimo nefiksavimą dokumentuose, nefiksuoti pažeidimo, priimti iš to asmens kyšį ir jį pasidalinti, taip pat nurodęs, kad vairuotojas A. J. už susitarimą nefiksuoti galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir netraukimą atsakomybėn liko skolingas 320 litų kyšio, 2012 m. balandžio 28 d., apie 17 val. 30 min., Biržų r., (duomenys neskelbtini) mst., sustabdė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš vairuotojo A. J. tiesiogiai reikalavo ir priėmė savo ir bendrininko naudai likusią kyšio dalį – 320 litų už neteisėtą neveikimą, tai yra už susitarimą nefiksuoti galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir netraukimą atsakomybėn, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d.
Įtariamasis D. Z. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka 2012-04-28 18 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nutartimi įtariamajam D. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo D. Z. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nutartį ir D. Z. iš suėmimo paleisti. Mano, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad įtariamajam neigiant nusikalstamą veiką itin reikšminga patikrinti, ar prokuroro pateiktoje medžiagoje pakanka duomenų pagrįstai manyti, jog įtariamasis tikrai yra padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau šio imperatyvaus įstatymo reikalavimo teisėjas nevykdė. Teisėjas visiškai nevertino prokuroro pateiktos medžiagos, jos pakankamumo ir leistinumo įtarimui pagrįsti ir nutartyje visiškai neišdėstė jokių duomenų, kuriais pats remiasi, spręsdamas, kad jų pakanka. Nutartyje nurodoma, kad prokuroras savo pareiškime nurodo tariamai įtariamojo veiką patvirtinančius duomenis, bet visai neišdėstomi jokie duomenys, kuriuos būtų vertinęs, analizavęs ir tiesiogiai jais rėmęsis teisėjas. Dėl to galima aiškiai teigti, kad teisėjas tik besąlygiškai priėmė prokuroro deklaratyviai pareiškime išvardytus procesinių dokumentų pavadinimus, o tai jau rodo teisėjo šališkumą. Nurodo, kad motyvuodamas suėmimo skyrimo įtariamajam D. Z. pagrindą, numatytą BPK 122 str.1 d. 2 p., tuo, kad įtariamasis neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, duoda nenuoseklius parodymus, kad nėra nustatyti tariami nusikalstamos veikos bendrininkai, ar tuo labiau kad toks asmuo dar neapklaustas, teisėjas visiškai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 p. suformuluotos praktikos, draudžiančios tokiais motyvais pagrįsti suėmimo skyrimą. Kita vertus, ši nutarties dalis yra prieštaringa: teisėjas nurodo, kad būtina laikyti įtariamąjį suimtą, nes dar nepašalinti prieštaravimai tarp jo ir D. J., kuris įvardijamas vieninteliu įtariamojo bendrininku, kai tuo tarpu toliau nurodoma, kad būtina laikyti įtariamąjį suimtu todėl, kad nusikaltimo bendrininkas dar nėra apklaustas. Nurodo, kad nutarties turinys leidžia teigti, kad kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam D. Z. iš esmės buvo paskirta visai ne siekiant tų tikslų, kurie nurodyti įstatyme, bet siekiant įtariamąjį priversti būti nuolaidesniam ir padėti tyrėjams įrodyti jo kaltę, duodant tyrėjams norimus parodymus apie jam nurodomą nusikalstamą veiką ir pateikiant tyrėjams tariamai įtariamojo kaip kyšį gautus pinigus. Jokių faktinių duomenų, kurie leistų manyti, kad įtariamasis ketina ką nors slėpti ar naikinti įkalčius, daryti kam nors neleistiną poveikį, nėra. Mano, kad negalima teigti, jog tariamai kaip kyšį gautus pinigus įtariamasis sunaikino ar paslėpė. Jis buvo sulaikytas tuoj po tariamo kyšio perdavimo, apie būsimą sulaikymą žinių neturėjo, todėl niekas nepatvirtina, kad jis tyčia naikino ar slapstė nusikalstamai veikai tirti reikšmingus daiktus. Nurodo, kad įtariamasis D. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog jį būtina laikyti izoliuotą kol bus ištirta jam inkriminuojama veika. Ši veika neabejotinai gali būti tiriama ir paskyrus įtariamajam bet kurią švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą tokių arba jam gali būti taikomos ir kitokios procesinės prievartos priemonės. Mano, kad laikyti D. Z. suimtą būtinumo nėra.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti. Gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti. Skundas tenkinamas, apylinkės teismo nutartis naikintina.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.
Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad įtariamasis D. Z. savo kaltę neigia. Tačiau byloje iki šios dienos yra duomenų, iš kurių galima pagrįstai manyti, jog įtariamasis D. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Šie duomenys užfiksuoti protokole – pareiškime, liudytojų apklausų protokoluose, tarnybiniame pranešime, įtariamojo D. J. apklausos protokole, slapto sekimo, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose bei kituose bylos dokumentuose.
Pagal BPK 119 str. kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Skundžiama nutartimi įtariamajam D. Z. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis būdamas nesuimtas trukdys procesui.
Suėmimo paskyrimą D. Z. teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis savo kaltės nepripažįsta, kad dar nėra apklaustas nusikaltimo bendrininkas, nepašalinti prieštaravimai tarp D. Z., D. J. ir A. J. parodymų, nenustatyta, kur buvo padėti D. Z. perduoti pinigai, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje, įtariamasis gali pats ar per kitus asmenis paveikti kitus galimus nusikaltimo bendrininkus, daryti įtaką liudytojams, kad pastarieji pakeistų parodymus, naikinti įkalčius ir taip trukdyti nustatyti šiame tyrime tiesą.
Suėmimas nurodytu pagrindu gali būti paskirtas tik tada, kai byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, rodančios įtariamojo bandymą atlikti veiksmus, trukdančius bylos tyrimui. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. Z. galimi nusikaltimo bendrininkai šiuo metu jau yra apklausti, jų parodymai užfiksuoti. D. Z. yra sulaikytas bei suimtas apie pusę mėnesio (13 parų), tačiau akistata tarp jo ir A. J., galėjusi pašalinti prieštaravimus tarp jų parodymų iki šiol neatlikta. Įtariamasis D. Z. buvo sulaikytas tuoj po galimo kyšio perdavimo. Iš byloje esančių kratų protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis, kuriame D. Z. A. J. galimai perdavė kyšį bei atlikta paties D. Z. asmens krata, tačiau A. J. kaip galimo kyšio D. Z. perduoti pinigai – 320 Lt nebuvo rasti. Tokių pinigų nerasta ir pas A. J. atlikus jo asmens kratą. Taigi sutiktina su skundžiamoje nutartyje teismo nurodyta aplinkybe, kad įtariamasis D. Z. galimai prieš jį sulaikant policijos pareigūnams atsikratė arba paslėpė A. J. kaip kyšį jam perduotus pinigus, nors pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad D. Z. iš anksto būtų žinojęs apie jo sulaikymą. Tačiau vien tik šios aplinkybės nepakanka tvirtinti, jog įtariamasis D. Z. trukdys procesui. Kitų duomenų, kurie leistų manyti, jog įtariamasis D. Z. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus galimus nusikaltimo bendrininkus, daryti įtaką liudytojams, kad pastarieji pakeistų parodymus, naikinti įkalčius ir taip trukdyti nustatyti šiame tyrime tiesą, nėra. Pažymėtina, kad visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas nelaikytinas aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl kokių nors priežasčių nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų, jų manymu, būtinų duomenų, ar neatliko visų, jų manymu, būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Prie šių aplinkybių negali būti priskiriamas ir įtariamojo neprisipažinimas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas). Taigi šiuo atveju teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pagrįstų faktinių duomenų apie tai, kad D. Z. gali trukdyti procesui, o vien duomenų, iki šios dienos leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką buvimas yra nepakankamas suėmimo pagrindui konstatuoti.
Motyvuojamoji dalis
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis D. Z. yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, byloje nėra duomenų apie jo nušalinimą nuo einamų pareigų ar atleidimą iš jų, taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus. Už D. Z. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas laisvės atėmimo bausmę numato tik kaip alternatyvią bausmę.
Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindo manyti, jog kardomosios priemonės tikslai D. Z. atžvilgiu negali būti pasiekti švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis. Dėl to apylinkės teismo 2012-04-30 nutartis yra neteisėta, todėl naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., -
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria D. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, panaikinti ir įtariamąjį D. Z. iš suėmimo nedelsiant paleisti.
Nutartis neskundžiama.