Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-911-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
1S-911-185/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Valentinas Baltrūnas
Kategorijos

Bylos Nr. 1S-911-185/2014 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. lapkričio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,gynėjui advokatui Valentinui Baltrūnui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. S. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties, kuria įtariamajam A. S. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. įtariamas tuo, kad 2014 m. laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 1 d. 22.30 val. iki rugsėjo mėn. 2 d. 4.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. S., pavartodami fizinį smurtą nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu, o būtent: E. S. vieną kartą suduodant nukentėjusiajai į kairės pusės veido sritį bei stovint kambaryje, matant ir taip sudarant K. G. bauginančią aplinką, jis ne daugiau kaip 10 kartų rankomis sudavė nukentėjusiajai į abi veido puses, taip palauždami K. G. pasipriešinimą, A. S. oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą prieš K. G. valią, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 2 d.

Be to, A. S. įtariamas ir tuo, kad 2014 m. laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 1 d. 22.30 val. iki rugsėjo mėn. 2 d. 4.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, po to, kai pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. G. atžvilgiu, pasinaudodamas K. G. bejėgiška būkle, iš ausų išvėrė auskarus (100 Lt vertės), pagrobė auksinę grandinėlę (200 Lt vertės), auksinį pakabuką kryželio formos (100 Lt vertės), iš viso pagrobė K. G. priklausantį turtą, bendros 400 Lt vertės, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str., įtariamasis A. S. buvo laikinai sulaikytas 2014-09-02 20.30 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, to paties teismo 2014-10-01 nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar vienam mėnesiui, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutartimi šios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo A. S. gynėjas advokatas Valentinas Baltrūnas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutartį, kuria įtariamajam A. S. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams. Nurodo, kad analizuojant ir sprendžiant klausimą dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytų sąlygų ir pagrindų buvimo būtina atsižvelgti į tai, kad A. S. socialiniai ryšiai visuomenėje yra pakankamai geri, t. y. jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, todėl mano, kad BPK 119 str. numatyti tikslai šiuo atveju būtų pasiekti taikant įtariamajam ir švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę. Vertinant šios bylos faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus įtariamąjį A. S. charakterizuojančius dokumentus akivaizdžiai matyti, kad esami duomenys paneigia nurodyto įstatyminio pagrindo, dėl kurio būtų galima toliau tęsti suėmimo terminą, buvimą. Nors šioje teismo nutartyje jau nebenurodomas toks motyvas kaip įtariamojo A. S. ryšių užsienyje turėjimas, tačiau remiamasi jo teistumo neišnykimu. Mano, kad tokie argumentai negali būti pagrindas suėmimui tęsti, kaip ir argumentai, jog A. S. buvo paskelbta paieška atliekant kitus ikiteisminius tyrimus, nes asmuo negali būti persekiojamas už tai, dėl ko jau yra atlikęs bausmę. Be to, šios aplinkybės yra 3-4 metų senumo. Šiuo metu faktinė situacija yra visiškai kitokia. A. S. tvirtus socialinius ryšius įrodo pateikti dokumentai, todėl suėmimo įtariamajam tęsimas remiantis nurodytais įstatymo pagrindais, tačiau šių BPK nurodytų pagrindų nepagrindžiant konkrečiais faktiniais duomenimis, laikomas tik hipotetinėmis prielaidomis, o tuo grįsti įtariamojo asmens suėmimo termino tęsimą draudžia įstatymas.

Nurodo, kad analogiškai galima pasisakyti ir dėl BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimo. Byloje nėra jokių duomenų apie įtariamojo A. S. ketinimą paveikti nukentėjusiąją K. G. bei liudytojus. Priešingai, įtariamojo A. S. gynėjo pateikti į bylą įrodymai - antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-09-25 protokolas Nr. 0025/14/00024 įrodo, jog ne įtariamasis A. S., o nukentėjusiosios draugė į A. S. telefoną 2014-09-02 parašė tris SMS žinutes bei vienuolika kartų jam skambino. Šios liudytojos veiksmai paneigia byloje suformuotą prielaidą apie tai, jog įtariamasis A. S. netiesiogiai nukentėjusiajai K. G. (per jos draugę) siūlė pinigų.

Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, t. y. sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo būtinumo įtariamajam taikymo klausimą, nebuvo kruopščiai analizuojamas ir vertinamas paties A. S. pareikšto įtarimo pagrįstumo klausimas. Tačiau įstatymas įpareigoja prokurorą ir teismą analizuoti ir spręsti, ar būtina maksimaliai apriboti įtariamo asmens laisvę ir ar nėra galimybės taikyti šiam asmeniui kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Gynybos nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis, t. y. į pačios nukentėjusiosios K. G. duotus parodymus tyrėjai bei ikiteisminio tyrimo teisėjai, šių parodymų turinį, pačios nukentėjusiosios akivaizdžiai nederamą ir seksualiai provokuojantį elgesį bendraujant su A. S. maždaug penkias valandas, taip pat K. G. parodymuose esančius prieštaravimus, liudytojų parodymus, kyla abejonių dėl A. S. pareikštų įtarimų pagrįstumo, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos taip pat ir sprendžiant klausimą dėl tolesnio A. S. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslingumo. Spręsdamas klausimą, susijusį su kraštutinės kardomosios priemonės – suėmimo A. S. taikymu, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į ankstesnį jo teistumą, bet ir į pirmiau paminėtas aplinkybes, kad A. S. socialiniai ryšiai visuomenėje yra pakankamai geri – jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, todėl BPK 119 str. numatyti tikslai būtų pasiekti taikant įtariamajam švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę.

Nurodo, kad pagal teismų praktiką paprastai kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti siejama su kitomis BPK 122 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu teismui, motyvuojant įtariamojo A. S. suėmimo taikymo būtinumo pagrįstumą, kaip vienu iš argumentų buvo pasiremta tuo, jog A. S. įtariamas tyčinės sunkios nusikalstamos veikos padarymu, už kurią numatyta griežta laivės atėmimo bausmė, todėl jis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos organų ar teismo, tačiau nebuvo atsižvelgta į visus aplinkybių vertinimo visapusiškumo bei kompleksiškumo principus. Teigia, kad nors viena iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas A. S., yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, ir nors įtariamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau yra davęs pakankamai išsamius parodymus dėl jam inkriminuotame įtarime nurodytų aplinkybių, kurios daugeliu atveju, gynėjo manymu, sutampa ne tik su liudytojų, bet ir su pačios nukentėjusiosios K. G. parodymais, todėl spręsdamas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo tolesnio taikymo tikslingumą, teismas turėjo atsižvelgti į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d. bei BPK 44 str. nuostatą, reglamentuojančią asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, kur numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, jog nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuotai taikyti ir procesines prievartos priemones, tarp jų ir kardomąją priemonę – suėmimą, kuria taikant yra suvaržoma Konstitucijos garantuota prigimtinė teisė ir laisvė.

Nurodo, kad pratęsdamas A. S. kardomąją priemonę – suėmimą dar dviem mėnesiams nesant tam įstatyme numatytų pagrindų, teismas neįvertino to, kad BPK 139 str. 2 d. numatyta, jog jeigu išnyksta suėmimo pagrindai ar šiai kardomajai priemonei taikyti reikalingos sąlygos, arba kai to reikalauja bylos aplinkybės, prokuroras turi nedelsdamas priimti nutarimą paleisti suimtąjį į laisvę. Mano, kad atsižvelgus į Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-04 ir 2014-10-29 nutarčių motyvus, bei įvertinus tai, kad per du mėnesius paskirto suėmimo terminą pareigūnai atliko arba privalėjo atlikti pagrindinius būtinus procesinius veiksmus, šioje tyrimo stadijoje toliau laikyti A. S. suimtą nėra teisinio pagrindo. Gynybos į bylą pateiktas įrodymas – antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra reikšmingas vertinant įtariamojo A. S., nukentėjusiosios K. G. bei kai kurių liudytojų duotus parodymus, jų teisingumą, tačiau teismas šių dokumentų nevertino. Taigi atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus galima teigti, jog apylinkės teismo motyvai, kuriais buvo grindžiami įtariamajam A. S. suėmimo pratęsimo sąlygų ir pagrindų, numatytų BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p., buvimas, yra tik niekuo nepagrįstos hipotetinės prielaidos, todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nuostatomis bei pažeidė BPK III dalyje numatytas procesinių prievartos priemonių taikymo nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Teismo posėdyje A. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas įtariamajam A. S. pratęstas pagrįstai.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės. Duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, jų pakankamumą ar visų įrodymų, tarp jų ir nukentėjusios duotų parodymų nuoseklumą, jų šaltinių patikimumą ir kt., privalės įvertinti atitinkamai prokuroras arba bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų įtarti A. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., byloje pakanka ir šie duomenys, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, yra užfiksuoti nukentėjusiosios K. G., liudytojų parodymuose, parodymų atpažinti protokole bei kitoje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl atsižvelgiant į tai, dėl įtariamojo A. S. gynėjo skundo teiginių, susijusių su byloje surinktų duomenų vertinimu, daugiau nepasisakoma.

Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas A. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nurodė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p., t. y. kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdyti procesui.

Aukštesniojo teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad skundžiama nutartimi šiais pagrindais įtariamajam A. S. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad įtariamojo A. S. socialiniai ryšiai visuomenėje yra pakankamai geri - jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą (iš bylos duomenų matyti, kad įtariamasis vykdo namų ūkio veiklą (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių surinkimas) pagal išduotus verslo liudijimus, paskutinis verslo liudijimas išduotas 2014-07-11, veiklos vykdymo laikotarpiai: liepos 14-18, 21-25, 28, rugpjūčio 1, 4-8, 11-14, 18-22, 25-29, rugsėjo 1-5, 8-12, 15-19, 22-26, 29, 30 (šio liudijimo galiojimas pasibaigęs)) yra svarbios ir reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės rūšies parinkimo ir jos tolesnio taikymo įtariamajam, tačiau šios aplinkybės nėra vienintelės nagrinėjamoje byloje, apibūdinančios įtariamąjį ir jo galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju nesudaro pagrindo griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad aptariamu atveju ne mažiau svarbios aplinkybės yra tai, kad A. S. įtariamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių, o kitas sunkių nusikaltimų kategorijai. Už apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę, o už sunkaus nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, ši aplinkybė, vertinant ją kitų BPK 122 str. 2 d. išvardytų aplinkybių kontekste, yra reikšminga svarstant, ar įtariamojo pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo yra tikėtinas ir galimai adekvatus pareikštiems įtarimams elgesys. Teismui pateiktos medžiagos duomenys taip pat patvirtina, kad įtariamasis A. S. praeityje yra teistas tris kartus, galimai nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, įtariamasis net du kartus slėpėsi nuo ankstesnių jo atžvilgiu vykdomų baudžiamųjų persekiojimų, dėl ko buvo paskelbtos jo paieškos, iš jų vieną kartą jis nuo teismo slėpėsi užsienio valstybėje, kas kartu rodo ir jo turimus ryšius užsienyje, o tai padidina įtariamojo pasislėpimo tikimybę. Taigi aptartų faktinių aplinkybių visuma šiuo atveju duoda pakankamą pagrindą manyti, jog įtariamasis A. S., suvokdamas jam gresiančios atsakomybės pobūdį, turėdamas ryšių užsienyje, vengdamas ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso bei gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jam pagrįstai pratęsė suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Kaip minėta, įtariamajam A. S. suėmimo terminas pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog jis trukdys procesui. Šio suėmimo termino pratęsimo įtariamajam pagrindo egzistavimą nagrinėjamu atveju pagrindžia ne tik tai, kad jis dėl pareikštų įtarimų davė parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytų aplinkybių, bet ir tai, kad įtariamasis A. S., tą pačią dieną po galimų nusikalstamų veikų padarymo, galimai siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, netiesiogiai nukentėjusiajai (per jos draugę) siūlė pinigų. Taigi šios aptartos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, bandydamas pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiąją ar liudytojus duoti jam palankius parodymus, todėl suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu jam pratęstas taip pat pagrįstai.

Ši įtariamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teisę į laisvę, tačiau atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad be šios asmens teisės suvaržymo, įtariamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebūtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Įvertinus tai, kad viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir atsižvelgus į byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo stadiją (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014-09-02), jo metu atliktus tyrimo veiksmus, tiriamų nusikalstamų veikų sunkumą bei galimas jų padarymo aplinkybes (seksualinis prievartavimas galimai padarytas veikiant bendrininkų grupe), darytina išvada, jog A. S. taikomo suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo įtariamajam A. S. terminas pratęstas esant įstatyme numatytoms sąlygoms bei pagrindams, kurie patvirtinti iki šios dienos surinktais faktiniais duomenimis. Todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais argumentais aukštesnės instancijos teismas šiuo metu neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutaria:

Įtariamojo A. S. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus