Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl skolininko turto dalies esančios bendra jungtine nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys P. T., S. T., antstolė Viktorija Vėliuvienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Viktorija Vėliuvienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 312,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. T. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykd. b. l. 2). Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas P. T. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su S. T. (vykd. b. l. 12). Duomenų apie skolininko P. T. galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Antstolė 2016-01-13 patvarkymu areštavo skolininkui P. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – nuolatinę išmoką, mokamą sutuoktinei S. T., išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas. 2016-01-13 pasiūlymu įpareigojo išieškotoją kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo (vykd. b. l. 15).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas P. T. ir suinteresuotas asmuo S. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, piniginės lėšos – nuolatinė išmoka, mokama S. T., yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės S. T. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.