Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. mušdamas, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą, t. y. 2024 m. birželio 15 d. apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo buvusia sutuoktine N. K. metu, tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajai N. K. į kaklo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taip pat J. K. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad 2024 m. liepos 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi, įsiteisėjusia 2024 m. liepos 26 d., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 72¹ straipsnyje – vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios N. K. arčiau nei 20 metrų atstumu, uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąją, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji, 2024 m. rugsėjo 3 d., būdamas supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui: 2024 m. lapkričio 14 d. apie 18.32 val. atėjęs prie N. K. buto, adresu (duomenys neskelbtini) durų, siekė su ja pabendrauti; 2024 m. lapkričio 16 d. apie 18 val., atėjęs prie N. K. buto durų, aktyviai į jas beldėsi; 2024 m. lapkričio 22 d. apie 21.48 val. atėjo į N. K. butą ir nenorėjo pasišalinti; 2024 m. lapkričio 23 d. apie 0.05 val. atėjęs prie N. K. buto durų, aktyviai jas daužė; tą pačia dieną apie 19.43 val. atėjo prie N. K. buto durų ir atsigulė; 2024 m. gruodžio 13 d. apie 0.30 val. ir 2025 m. sausio 8 d. apie 21.30 val. beldėsi į N. K. buto duris.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo J. K. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Dėl BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. K. parodė, kad pažymoje nurodomu adresu gyvena pastoviai. Dėl buvusio vyro J. K. nurodo, kad su vyru išsiskyrė 2024 m. gegužės 12 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu jos bei J. K. santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimo priežastis buvo J. K. nuolatinis girtavimas ir smurtas. 2024 m. birželio 15 d. gyvenant su J. skyrium, jis atėjo pas ją į namus, būdamas girtas pradėjo smurtauti, dėl to buvo kreiptasi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendžiant šį įvykį Vilniaus rajono apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. savo nutartimi pasisakė nutraukti ikiteisminį tyrimą, paskiriant J. K. baudžiamojo poveikio priemonę, vienerius metus nesiartinti prie jos arčiau kaip 20 metrų atstumu, uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su ja. Po teismo nutarties įsiteisėjimo J. K. ignoruodamas teismo nutartį, net aštuonis kartus bandė su ja susisiekti, veržėsi į jos butą, būdamas laiptinėje šūkavo, reikalavo, kad išeitų iš buto arba įsileistų jį. Nuo teismo nutarties buvo atlikti aštuoni pranešimai policijai dėl J. K. netinkamos veiklos. Pranešimai atlikti jam būnant prie jos, laiptinėje ir net jos bute: 2024 m. liepos 25 d. 9.50 val.; 2024 m. rugpjūčio 10 d. 00.28 val. ir 9.44 val.; 2024 m. lapkričio 14 d. 18.32 val.; 2024 m. lapkričio 16 d. 17.30 val.; 2024 m. lapkričio 22 d. 21.48 val.; 2024 m. lapkričio 23 d. 00.05 val. ir 19.43 val. Vyras nesilaiko teismo sprendimo, nuolat ieško būdų artintis prie jos, dėl ko ji bijo, bijo dėl savo saugumo, nes jis jaučiasi nebaudžiamas ir gali atlikti veiksmus, kurie pažeis jos interesus. Prašo atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl nutrauktos baudžiamosios bylos ir vyrą patraukti atsakomybėn. Papildomai apklausta N. K. parodė, kad ji lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Nori papildyti, kad J. K. pastoviai ieško ryšių su ja susisiekti, nori susitaikyti, kad ji pas jį grįžtų. Visada ateidavo neblaivus, bet gana ramus, nenusiteikęs agresijai, tik sakydavo, kad nori su ja pabendrauti bei susitaikyti, pastoviai sako, kad ji tik viena gali jam padėti, jis susitvarkys tik reikia laiko, jam jokie kodavimai nepadės, jam reikia pačiam susitvarkyti, be šeimos nėra prasmės gyventi. Jie su J. K. turi vieną bendrą vaiką, sūnų D. K. Sūnus tikrai su savo tėvu bendravo ir ne vieną kartą, išeidavo į laiptinę, kai šis ateidavo, tačiau tai jokios įtakos nepadarė, kad J. K. neieškotų jos. Ir D. užblokavo J. K. telefono numerį, nenori su tėvu bendrauti, nes šis visada ateina girtas ir jokie pokalbiai su sūnumi nepadeda, kad šis galėtų ją palikti ramybėje. Jis iki šiol nepalieka jos ramybėje. Daugybę kartų buvo atėjęs pas ją, gąsdino, kad iškvies policiją, dėl to jis ir išeidavo, o kai trūko kantrybė jau teko kviestis pagalbos. Kada jis ateidavo tiksliai pasakyti negali, neprisimena, ji jau pavargo, nori ramiai gyventi, persikraustyti nėra galimybės, nes slaugo savo mamą ir aplamai nenori niekur iš savo namų kraustytis. Paskutinį kartą jis buvo atėjęs 2025 m. sausio 8 d., jai tikrai trūko kantrybė ir teko kviesti policiją, jis buvo labai girtas. Kai jis blaivas, tai jis adekvatus vyras. Su juo nieko bendro turėti nenori (el. b. t. 2, b. l. 88–91, 96–104).

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus rašte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius nuo 2024 m. liepos 29 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartį, pagal kurią J. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 72¹ straipsnyje – vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios N. K. arčiau nei 20 metrų atstumu, t. y. uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriuose būna nukentėjusioji. J. K. su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 17 d. paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos vykdymo tvarka bei sąlygomis yra 2024 m. rugsėjo 3 d. supažindintas pasirašytinai (el. b. t. 2, b. l. 83–85).

2024 m. liepos 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad šia nutartimi patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokuroro 2023 m. liepos 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01- 122782-24 dėl BK 140 straipsnio 1 dalies, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Šia nutartimi taip pat J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios N. K. arčiau nei 20 metrų atstumu, t. y. uždrausta bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji (el. b. t. 1, b. l. 168–173).

Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pranešėja N. K. praneša, jog J. K.: 1) 2024 m. lapkričio 14 d. apie 18.32 val. atėjęs prie jos buto durų siekė su ja pabendrauti. Pranešėja nurodė, kad jos buvusiam vyrui yra probacija, jis negali artintis prie jos ir jos buto, ji nenori, kad jis čia būtų, bijo. J. K. paaiškino, kad atėjo pas buvusią žmoną, nes norėjo su ja pasišnekėti, nori grįžti pas ją, jam nustatytas 2,73 promilių girtumas; 2) 2024 m. lapkričio 16 d. apie 18 val. atėjęs prie jos buto durų, aktyviai į jas beldėsi. Pranešėja I. Š. paaiškino, kad į duris tranko sesers buvęs vyras, jo bijo, kadangi yra agresyvus ir nesitraukia nuo buto durų. Atvykus pareigūnams J. K. sėdėjo laiptinėje, nerišliai kalbėjo, šūkavo, pareigūnų atžvilgiu buvo agresyvus, trankė rankomis laiptų turėklus, vartojo necenzūrinius žodžius, taip įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą; 3) 2024 m. lapkričio 22 d. apie 21.48 val. atėjo į N. K. butą ir nenorėjo pasišalinti. Atvykus pareigūnams, jis kalbėjo neaiškius dalykus, rašė kažkokius tekstus ant popieriaus, po ko išėjo; 4) 2024 m. lapkričio 23 d. apie 00.05 val. atėjęs prie jos durų, aktyviai jas daužė. Atvykus pareigūnams J. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nebuvo linkęs bendradarbiauti su policijos pareigūnais, buvo priešiškai nusistatęs, kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą; 5) 2024 m. lapkričio 23 d. apie 19.43 val. atėjęs prie N. K. buto durų miega. Atvykus pareigūnams prie buto durų gulėjo J. K., jis buvo agresyvus. N. K. paaiškino, kad jos buvęs vyras dažnai stovi laiptinėje, beldžiasi į duris siekdamas su ja pakalbėti; 6) 2024 m. gruodžio 13 d. apie 00.30 val. atėjęs prie jos buto į jas beldėsi. Pranešėja nurodo, kad J. K. kiekvieną vakarą ir naktį ateina prie durų, jas tranko, žemina ją, neduoda ramybės; 7) 2025 m. sausio 8 d. apie 21.30 val. atėjęs prie jos buto durų siekė su ja pabendrauti. Pranešėja paaiškino, kad vyras tranko duris, šūkauja. Atvykus pareigūnams J. K. paaiškino, kad buvo prie buvusios žmonos durų, tačiau durų niekas neatidarė. Jis buvo nuvežtas į laikinojo apgyvendinimo įstaigą (el. b. t. 1, b. l. 176–186).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – dviejų aukštų, mūrinis daugiabutis namas. Namo kiemas yra asfalto danga. Į laiptinę įėjimas laisvas, durys atvertos. Pirmame aukšte yra holas iš kurio laiptais patenkama į antrą aukštą. Antrame aukšte, po dešine matomos šarvuotos durys, rudos spalvos, pažymėtos Nr. 7. Užėjus į butą, matoma priešais virtuvė, po kaire koridorius iš kurio įėjimai į tris kambarius. Apžiūrėtas kambarys koridoriaus kairėje. Aplinka tvarkinga, nusikalstamos veikos požymių nestebima. Vaizdo stebėjimo įrangos nėra (el. b. t. 1, b. l. 187–190).

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pareiškime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad J. K., kuriam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartimi skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72¹ straipsnyje, t. y. vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios N. K. arčiau nei 20 metrų atstumu, ANR duomenimis nebe pirmą kartą pažeidinėja smurto artimoje aplinkoje orderį ir šį pažeidimą daro pakartotinai (el. b. t. 1, b. l. 148–156).

Nutarime sujungti ikiteisminius tyrimus užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagose Nr. 01-1-22782-24 ir Nr. 01-1-46588-24 nusikalstamų veikų padarymu įtariamas vienas ir tas pats asmuo – J. K., tikslinga minėtas ikiteisminio tyrimo medžiagas sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą siekiant, kad tyrimas būtų atliekamas per kuo trumpiausius terminus (el. b. t. 2, b. l. 157–158).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. Be paties J. K. duotų parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykių aplinkybes ir nurodė, kad prieš ją smurtavo ir vis siekia su ja susisiekti J. K.; BPC garso įrašo užfiksuoti duomenys, kur nukentėjusioji nurodo, kad jai sudavė į galvą kaltinamasis; vaizdo įrašuose, nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, užfiksuoti duomenys dėl įvykių aplinkybių; Lietuvos probacijos tarnybos rašte užfiksuoti duomenys; Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad kaltinamasis reguliariai pažeidinėja baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas, kiti byloje esantys duomenys.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog J. K., veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ? suduodamas jai vieną kartą ranka į kaklo sritį, sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Be to, J. K. kaltinime nurodytais laikais ir vietoje vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. nuolat bandė bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šių J. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Pranešus J. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 176–178). BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad J. K. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimo metu būdavo neblaivus, taip pat buvo neblaivus nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo metu (patvirtina nukentėjusiosios parodymais, policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai, iš dalies paties kaltinamojo parodymai) (el. b. t. 1, b. l. 176–186).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. t. 1, b. l. 53–54, el. b. t. 2, b. l. 109–111), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas dešimt kartų, dauguma iš jų už smurto artimoje aplinkoje orderio reikalavimų nesilaikymą, apie daugumos baudų sumokėjimą informacijos nėra (el. b. t. 2, b. l. 129–139), nedirbantis (el. b. t. 1, b. l. 55–57, el. b. t. 2, b. l. 112–114). Byloje nėra duomenų apie J. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena kaltinamoji baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tad jam netaikytinos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojančios BK 61 straipsnio 4 dalies (2024 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3033) nuostatos, tačiau taikytinos kitos jo teisinę padėtį švelninančios BK 61 straipsnio nuostatos (2024 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3033), taip pat byloje nustatytų nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, jų pavojingumą, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. K. už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą įstatymo sankcijose nustatytas bausmės rūšis ir dydžius – 40 parų arešto bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą ir 20 parų arešto bausmę už BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskiriant subendrintą bausmę – 54 parų arešto bausmę. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų intensyvumą, jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai sukeltus neigiamus išgyvenimus.

J. K. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Byloje nustačius, kad J. K. sąmoningai pasirinkdamas tokį elgesį, piktybiškai ir sistemiškai atliko kaltinime nurodytus veiksmus, nesilaikė jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, nereagavo į Probacijos tarnybos raginimus nutraukti savo neteisėtą elgesį, jį tęsė, dėl ko buvo atnaujintas jam prieš tai nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėjus jam naują ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį, teismas sprendžia, kad J. K. elgesio nepavyko pataisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl taikyti jam BK 75 straipsnio normas nėra pagrindo.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios N. K. arčiau nei 20 metrų atstumu, uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 72¹ straipsnis nustato, kad teismas įpareigoja nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Paskyrus įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo bei nuolat siekė bendrauti su nukentėjusiąja, J. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios N. K. arčiau nei 20 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji, šio terminą pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d.

J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėju ? panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

J. K. (J. K.), pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir J. K. (J. K.) paskirti subendrintą bausmę – 54 (penkiasdešimt keturių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. (J. K.), paskirti galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. K. (J. K.) sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72¹ straipsniu, J. K. (J. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios N. K. arčiau nei 20 metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d.

J. K. (J. K.) paskirtą kardomąją priemonę ? rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus ? panaikinti.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsniu, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, adresu Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., (tel. (duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.