Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Lietuvos Kalėjimų Tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko D. Č. 2024m. Gegužės 10 d. sprendimu Nr. NĮ-25-640, vadovaudamasis 2023 m. Gruodžio 28 d. Lietuvos kalėjimų Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo " , 223.1, 223.2, 223.5, 224,226 ir komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais 2024m. Gegužės 8 d. Protokolą Nr. RV-25-1350, nurodė: įrašyti nuteistąjį H. S. gim. (duomenys neskelbtini) į linkusių sukčiauti įskaitą, H. S. įrašytam į linkusių sukčiauti įskaitą, taikyti papildomus režimo reikalavimus, nesuteikiama teisė išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos,taip pat teisė parvykti į namus, draudžiama dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už įstaigos teritorijos ribų, ne mažiau kaip tris kartus per dieną (pradedant signalu "Keltis", baigiant nurodymu „Miegoti") atvykti pas atsakingą pareigūną užsiregistruoti Linkusių pabėgti, sukčiauti ar užpulti kalinamųjų patikrinimo apskaitos žurnale (08.00val. - 09.00val., 11.50val. - 12.10val., 17.50val. - 18.10val.), ant viršutinių drabužių nuteistasis privalo nešioti kortelę su vardu ir pavarde, nuotrauka ir mėlynos spalvos įstriža juosta. Kadangi 2024 m. gegužės 5 d. Nr. NĮ-25-646 Sprendime Nr. Nf-25-646 nenurodyta jo apskundlmo tvarka, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių nurodydamas, kad atlikdamas bausmę Vilniaus kalėjime niekada nesukčiavo, buvo už sukčiavimą teistas (2016m.) ir jo įtraukimas į linkusių sukčiauti įskaitą yra nepagrįstas ir neteisėtas ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK) teisės aktus bei normas ir Lietuvos Respublikos konstituciją, nes yra baudžiamas už praeitį (už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2015m.). Nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Direktoriaus priimdamas įsakymą (Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymą (dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo) Įsakymas 2023 m. gruodžio 28 d. Nr. V-1070. Rėmėsi tuo, kad jis ankščiau prieš (8 metus) teistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182str. (sukčiavimas) ir už praeitį yra įtrauktas-įrašytas į linkusių sukčiauti įskaitą. Tai blogina jo, Lietuvos Respublikos piliečio teisinę padėtį. Pažymi, kad bausmes už šiuos nusižengimus yra pilnai atlikęs. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi jau daugiau kaip du metai. Taigi visiškai nelogišku neigiamų duomenų, sprendimų argumentavimas jam nepalankiais faktais, ir šioje situacijoje akivaizdžiai matomas bendrojo teisės principo non bis in idem pažeidimas (Konstitucijos 31str. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024m. Gegužės 17 d. Gavusi pareiškėjo skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. Gegužės 10 d. Sprendimo Nr. NĮ-25-640 „Dėl nuteistojo H. S. įrašymo Į linkusių sukčiauti įskaitą" atsisakė nagrinėti skundą ir įvertinusi problemos svarbą pareiškėjui bei siekiant, kad viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi (subsidiarumo principas), dėl skunde nurodytų aplinkybių tarpininkaujant kreipėsi į LKT direktorių ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių Įstatymo 19 straipsnio l dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, LKT direktoriaus prašė išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti jam motyvuotą atsakymą, taip pat: Išnagrinėti ir įvertinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Viršininko 2024 m. Gegužės 10 d. Sprendimo Nr. NĮ-25-640 „Dėl nuteistojo H. S. įrašymo į linkusių sukčiauti įskaitą teisėtumą ir pagrįstumą bei imtis priemonių pažeidimams šalinti, jeigu tokių būtų nustatyta, užtikrinti kad Sprendimas atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus (būtų nurodytas administracinio sprendimo faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo moiąwai, apskundimo tvarka ir kt.) Atsakymo pareiškėjui kopiją ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos paprašė pateikti ir Seimo kontrolierei, kuri, siekdama gerinti viešąjį administravimą valdžios įstaigose, įvertins, ar teikiamu atsakymu buvo tinkamai įgyvendinta pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. birželio 14 d. rašte „DĖL SKUNDO IŠNAGRINĖJIMO“ nurodė, kad išnagrinėjusi H. S. skundą ir su skundu susijusią dokumentinę medžiagą - Vilniaus kalėjimo Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais 2024 m. gegužės 8 d. protokolą Nr. RV-25-1350, Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. NĮ-25-640 „Dėl nuteistojo H. S. įrašymo į linkusių sukčiauti įskaitą” bei asmens bylos duomenis nurodė, jog į linkusių sukčiauti įskaitą įrašomi visi kalinamieji, kurie bandė tai daryti arba padarė; Instrukcijos 223.1, 223.2 ir 223.5 papunkčiai numato, jog informacijos šaltiniai dėl kalinamojo kėsinimosi sukčiauti yra kalinamojo asmens byloje esantys dokumentai, duomenys apie teistumą už sukčiavimą bei kalėjimo darbuotojų, kalinamųjų ir kitų asmenų žodinė informacija. Paaiškiname, kad svarstant Jūsų buvimą linkusių sukčiauti įskaitoje, buvo atsižvelgiamą Į aukščiau nurodytus informacijos šaltinius. Tai yra pareiškėjo teistumai už BK 182 str.

Teigia, jog Sprendimas naikintinas nes buvo neteisingai taikomos ir aiškinamos Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatos. Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos XII skyriaus pirmojo skirsnio „KALINAMŲJŲ ĮRAŠYMAS Į LINKUSIŲ PABĖGTI, SUKČIAUTI AR UŽPULTI ASMENŲ ĮSKAITĄ IR JŲ PRIEŽIŪROS YPATUMAI" 222 punkte numatyta, kad LKT pareigūnas, gavęs informaciją, kad kalinamasis rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio buvimo kalėjime metu arba sukčiauja, arba turėdamas duomenų,kad jis užpuolė LKT darbuotoją, kitą asmenį ar bando, turi ketinimų tai padaryti arba grasina panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja apie tai kalėjimo vadovybę, nurodydamas, iš kur ir kaip gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali tai patvirtinti. 223. Informacijos šaltiniai dėl kalinamojo kėsinimosi pabėgti, sukčiauti ar užpulti yra 223.1 kalinamojo asmens byloje esantys dokumentai; 223.2. duomenys apie teistumą už pabėgimą, sukčiavimą ar užpuolimą; 223.3 kalinamojo pažintinė apklausa kalėjime; 223.4. kalinamojo laiškai 223.5. kalėjimo darbuotojų, kalinamųjų ir kitų asmenų žodinė informacija; 223.6 kiti informacijos šaltiniai. 224. Į linkusių pabėgu,sukčiauti ar užpulti asmenų įskaitą įrašomi visi kalinamieji, kurie bandė tai daryti arba padarė. Taigi pagal šią instrukciją įrašyti pareiškėją į linkusių sukčiauti įskaitą buvo galima tik tuo atveju, jei LKT pareigūnas, gavęs informaciją, kad kalinamasis rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio buvimo kalėjime metu arba sukčiauja. Instrukcijoje nenumatyta ir nekalbama apie sukčiavimą praeityje - kalbama apie vykstantį sukčiavimą dabartiniu metu. Duomenų, kad pareiškėjas sukčiauja nepateikiama ir to skundžiamame sprendime nenurodyta. Tai matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. birželio 14 d. rašto „DĖL SKUNDO IŠNAGRINĖJIMO“, kuriame nurodyta, kad svarstant pareiškėjo buvimą linkusių sukčiauti įskaitoje, buvo atsižvelgiama į aukščiau nurodytus informacijos šaltinius : nes pareiškėjas baustas pagal BK 182 straipsnį (sukčiavimas). Tačiau už šias padarytas veikas jau skirtos bausmės ir antrą kartą bausti už tą patj pažeidimą negalima. Vilniaus kalėjimo administracija pažeidė BVK 183str. l p. 54 str. 55 str. 56 str. ir BVK 100 str. l p. Toks Vilniaus kalėjimo administracijos ir VK pareigūnų neveikimas apribojo pareiškėjo konstitucine teisę pasinaudoti būti - išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, taip pat teisė parvykti į namus - tokie VK pareigūnų veiksmai(neveikimas) nesiderina ir su atsakingo valdymo(gero administravimo) principu, apimančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą.

Pažymi, kad konstatavus pažeidimą laikoma, kad pareiškėjas neišvengiamai patyrė tam tikros neturtinės žalos, kai valstybė pagal nacionalinę teisę, neužtikrina pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimui tinkamų sąlygų t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. prasme neveikė taip kaip turėjo veikti ir dėl to yra pagrindas konstatuoti,kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neapsakomas fizines; materialines bei vidines kančias t. y. pablogėjo jo teisinė padėtis, dėl ko patyrė emocinę ir dvasinę depresija, pablogėjo jo visavertė - pasidarė dirglus,irzlus,prarado galimybe būti perkeltas į lengvąją grupę, išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, taip pat teisė parvykti į namus, taip pat įsidarbinti Vilniaus kalėjime. Dėl to mano, kad būtų sąžininga jei bus priteista 300 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.