Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei I. J., jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovui D. J., jo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, trečiojo asmens atstovui N. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui D. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo sutiko, kad ieškovei būtų palikta teisė nuomotis iš valstybės ieškinyje nurodytus žemės sklypus, taip pat kad prievolės valstybei būtų pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp D. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir I. J., a.k(duomenys neskelbtini) (1 t., 11, 98 b.l.). I. J. 2015-01-20 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) Akmenės r. sav. (1 t., 12-13 b.l.). I. J. 2006-03-01 įregistravo ūkininko ūkį (1 t., 14 b.l.). 2015-01-15 pagal mokėjimo nurodymus Nr. 0000000014 ir Nr.0000000012 Nacionalinei žemės tarnybai už perkamą žemę pravedė 638,99 ir 266,03 eurų sumas (1 t., 15-16 b.l.). 2007-12-06 D. J. oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio, 2014-12-10 D. J. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę I. J., jam skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė (1 t., 17-21 b.l., b/b/1-96-1-00483-2014-9).

Pagal 2014-06-30 pirkimo–pardavimo sutartį I. J. susitarė dėl 3,3739 ha valstybinės žemės pirkimo, kaina 14300 Lt, mokėjimai išdėstyti iki 2028-01-15 (1 t., 27-33 b.l.).

Pagal 2014-07-03 valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartį I. J. susitarė dėl 5,8623 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo, sklypo kaina 30671,70 Lt, mokėjimai už žemės sklypą išdėstyti iki 2029-01-15 (1 t., 23-26 b.l.). VĮ Registrų centro duomenimis D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypai įgyti santuokos metu kaip bendra sutuoktinių nuosavybė (1 t., 34-64 b.l.). Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad žemės sklypus įsigijo ūkininkė I. J., sumokėtos tik pradinės įmokos, taip pat I. J. moka už kitų sklypų nuomą, todėl tretysis asmuo sutinka, kad I. J. būtų paliktas ūkininko ūkis, prievolė mokėti už įsigytus sklypus bei teisė ir toliau nuomotis valstybinę žemę (1 t. 76-80 b.l.). 2010-09-16 D. J. už valstybės vienkartines išmokas įsigijo asmeninio ūkio žemę- šiuos žemės sklypus: 0,7300 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) 0,7100 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), 0,7400 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), 0,1700 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 0,6500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 103-124 b.l., 2 t., 5, 53-70 b.l.). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, šalims būnant santuokoje, tačiau po konfliktų nebegyvenant kartu ir nebevedant bendro ūkio, didelė dalis ūkininko ūkio turto buvo parduota- gyvuliai, automobilis, traktorius, nutraukta sutartis su AB Žemaitijos pienas, pinigai, gauti už parduotus daiktus buvo panaudoti atsiskaityti su kreditoriais (1 t.,148-196 b.l.). Patikslinto ieškinio pateikimo dienai 2015-12-01 ieškovė kaip ūkininkė neturėjo pradelstų įsiskolinimų, tik pagal išduotą vekselį buvo skolinga 813,41 euro kartu su vykdymo išlaidomis antstolei V.Šimkienei (2 t., 40 b.l.). 2008-09-11 D. J. buvo nubaustas už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, 2000 Lt bauda (2 t., 41 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas D. J. smurtavo prieš sutuoktinę, todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas, o sutuoktinė turėjo palikti šeimos būstą, kuriame su sutuoktiniu gyveno. Kaip nustatyta žodinio bylos nagrinėjimo metu, atsakovas D. J. nors ir dirbo savo sutuoktinės ūkyje, tačiau jis nebuvo apdraustas kaip darbuotojas, jam nebuvo skaičiuojamas darbo stažas, už jį nebuvo mokamos socialinio ir sveikatos draudimo įmokos, su juo nebuvo tariamasi, kaip su lygiaverčiu partneriu ūkio valdymo ir plėtros klausimais. Iš šių byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (1 t., 73 b.l.).

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Pagal LR CK 3.127 str. nuostatas, nutraukiant santuoką teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikimas turto dalijimui natūra. Jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pagal LR CK 3.117 str. 1d. preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šią nuostatą abi šalys galėtų lygiomis dalimis pretenduoti į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimą. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Pagal LR CK 3.119 str. preziumuojama, jog dalijamos šeimos bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Žodinio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas iki šalių santuokos sudarymo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), šalims sudarius santuoką, ieškovė greta įgijo dar vieno kambario butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), šiuos butus sujungė, šiuo metu juos jungia viena vandens ir nuotekų šalinimo sistema, elektros įvadas, šildymo sistema. Kadangi minėti butai yra sename name kaimo vietovėje, jų atskyrimas į atskirus butus galėtų kainuoti daugiau, nei pačių butų vertė, toks turto dalinimas netikslingas, minėtame bute gyvena atsakovas, todėl butas kurio adresas (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovui, kaip neatskiriama atsakovui priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini) dalis.

Esminis šalių ginčas šioje byloje kilo dėl asmeninio ūkio žemės sklypų, kuriuos atsakovas įgijo už vienkartines tikslines valstybės išmokas- šį turtą atsakovas prašė pripažinti jo asmeniniu turtu. Kaip matyti iš į bylą pateiktų sutarčių, kiekvienos sutarties 14 punkte yra nurodoma, kad pirkėjas D. J. žemės sklypą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kurio sutuoktinė yra I. J., atsakovas sutarčių neginčijo, jos yra galiojančios, todėl minėti sklypai laikytini bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe ir dalintini ieškovės prašomu būdu (2 t. 25-39 b.l.).

Kadangi šalys iš esmės yra turtą pasidalinę, dėl jo nesiginčija ir gyvena atskirai, atsakovas nereiškia ieškovei pretenzijų dėl pasiimtų daiktų, nes jam jie nėra reikalingi, teismas laiko, kad šalys kilnojamus daiktus pasidalino po lygiai, ieškovei atitenkantis ūkis ir kreditiniai įsipareigojimai šalims nedalintini.

Atsakovo prašoma kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį atsakovui nepriteistina, nes, kaip teismas jau pasisakė, dauguma turto, už kurį atsakovas prašo kompensacijos, yra parduota, iš gautų lėšų padengtos paskolos ir kreditai.

Pripažinus abipusę kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovei iš atsakovo neturtinė žala nepriteistina.

Į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovė baudą už atsakovo padarytą administracinį teisės pažeidimą sumokėjo iš asmeninių lėšų, tuo metu šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūki, todėl ieškovės reikalaujama kompensacija už bendros nuosavybės sumažėjimą nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė nėra pateikus teismui rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau yra šioje byloje sumokėjusi 323,00 eurus žyminio mokesčio valstybei. Atsakovui suteikus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybė šioje byloje patyrė 411,40 euro bylinėjimosi išlaidų (2 t., 46 b.l.). Įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo įstatyme numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas vertina, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jų abipusės kaltės, iš esmės bylą buvo galima išspręsti taikiai pasidalinant turtą, kas faktiškai ir buvo padaryta, šalys nebūtų praradę laiko ir lėšų sąnaudų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų šalims nepaskirsto, laiko, kad kiekviena šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų po lygiai, proporcingai jų patenkintiems reikalavimams.

Kadangi atsakovui skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kompensuojama 100 proc., tai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos(LR CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. J., a.k(duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. J., a.k(duomenys neskelbtini) santuoką sudaryta (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 82, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes-(duomenys neskelbtini).

po santuokos nutraukimo ieškovei I. J. priteisti turtą: (duomenys neskelbtini);

Po santuokos nutraukimo atsakovui D. J. priteisti turtą: (duomenys neskelbtini);

Po santuokos nutraukimo atsakovo D. J. asmeninis turtas (duomenys neskelbtini), , lieka atsakovo D. J. asmenine nuosavybe.

Nutraukus santuoką ieškovei I. J. asmeniškai lieka skolininko teisės ir pareigos: pagal 2014-06-30 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-3592 bei pagal 2014-07-03 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos;

kreditoriui J. S. vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/00201 antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje; kreditorei antstolei Vaivai Šimkienei vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/00201;

Priteisti ieškovei I. J. ūkininkės ūkį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.