Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo įgaliotajam atstovui advokatui Mariui Rumšui,

Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento įgaliotiesiems atstovams Egidijui Kasparavičiui, Ritai Rumbaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis 45 % darbingumo lygį, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 6 dalį, 450 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2021 m. birželio 17 d. 10.00 val. Vilniuje, Žarijų g. 6, važiavo be leidimo keturaše kelių transporto priemone Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršydamas didžiausią leidžiamąją transporto priemonės bendrą masę, kai bendra faktinė transporto priemonės masė su kroviniu – 36,45 t, o įvertinus svarstyklių paklaidą 35,65 t (leistina bendra masė su kroviniu – 25 t), t.y. bendra leistina masė su kroviniu viršyta – 10,65 t (transporto priemonė turi keturias ašis, iš jų dvi yra vairuojamosios, varančios aries ratai suporinti ir jų pakaba linginė, dokumentų, įrodančių, kad linginė pakaba yra lygiavertė pneumatinei ir transporto priemonei taikytina 32 t leidžiama bendroji masė, nepateikta); bei viršydamas leidžiamą varančiųjų ašių grupės apkrovą, kai varančiųjų ašių grupės apkrova – 23,30 t, o įvertinus svarstyklių paklaidą – 22,90 t (leistina maksimali varančiųjų ašių grupės apkrova – 18 t), t.y. leistina varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta – 4,90 t.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą, reikalavimus;

Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas), III skyriaus 15.3 punkto, numatančio, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių ir jų junginių masė krovininiams automobiliams, turintiems tris ar daugiau ašių, yra 25 tonos, bei IV skyriaus 26.3 punkto, numatančio, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, kai 1,30 ? d < 1,80, neturi viršyti 18 tonų, reikalavimus.

Tuo V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.

Be to, V. P. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis nepateikė krovinio vežimo dokumentų, tuo pažeidė 1996 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. I-128 patvirtinto Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 29 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, nuostatas.

Tuo V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. teismo posėdyje nurodė, kad iš dalies sutinka su pažeidimais. Krovimo vietoje svarstyklių nėra. Iš akies pažiūri ir krauni. Gruntas būna lengvesnis, molis sunkesnis, taip ir gaunasi. Nagrinėjamu atveju iš Savanorių pr. į Lentvario gatvę vežė gruntą. Pripažįsta, jog leidžiama maksimali masė buvo viršyta, tačiau mano, kad viršyta ne tiek, kiek parašyta protokole. Žino įstatymo reikalavimus jo vairuotos transporto priemonės leistinai maksimaliai masei, tačiau nežino, kaip užtikrinti, jog pakrovimo metu jam per daug neprikrautų. Keturašiu automobiliu maksimaliai galima vežti 32 tonas. Mano, gal ir buvo kokia tona viršytas šis svoris, bet ne daugiau. Krovinio svorį, tenkantį ašims, taip pat nustato iš akies. Krovinio važtaraščio jis neturėjo, nes jo niekas jam neišrašė, tuo metu nebuvo darbų vykdytojo vietoje. Prašo atsižvelgti, kad turi neįgalumą, gauna minimalų 470 Eur atlyginimą. Žmona taip pat neįgali. Ji gauna tik 150 Eur pašalpą.

Rašytiniame paaiškinime surašant administracinio nusižengimo protokolą V. P. nurodė, kad kraunasi objekte, kuriame nėra svarstyklių, todėl sunku nutaikyti teisingą pakrovimą, neviršijant leistino svorio. Sutinka su pažeidimais ir labai dėl jų gailisi (b. l. 2).

Teisminio nagrinėjimo metu V. P. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Marių Rumšą pateikė išsamų rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog pagal administracinio nusižengimo bylos medžiagą V. P. gali būti taikoma administracinė atsakomybė tik dėl ANK 450 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. P. nusižengė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą, tačiau administracinio nusižengimo protokolu asmuo nekaltinamas, kad važiavo su sunkiasvore transporto priemone nesuderinęs su kelio savininku ir neturėdamas leidimo, tokio kaltinimo protokole apskritai nėra. Tai reiškia, kad asmuo nenusižengė LR kelių įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, todėl administracinė atsakomybė už šį pažeidimą nėra galima. Byloje nepateikti svarstyklių metrologinę patikrą patvirtinantys dokumentai, sudarantys pagrindą spręsti apie panaudotų techninių priemonių duomenų tikslumą. V. P. mano, kad transporto priemonės linginė pakaba yra lygiavertė pneumatinei, kadangi nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti priešingai. Kadangi įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ne V. P., o Institucija privalo įrodyti, kad transporto priemonės linginė pakaba nėra lygiavertė pneumatinei. Administracinio nusižengimo medžiagoje nesant įrodymų, kad transporto priemonės linginė pakaba nėra lygiavertė pneumatinei, Institucija būtų turėjusi galimybę taikyti Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų LR susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 (toliau – įsakymas Nr. 3-66), 15.7 punktą, numatantį, kad esant jame nurodytoms sąlygoms didžiausia leidžiama krovininio automobilio junginio masė yra 32 tonos. Tokiu atveju, transporto priemonės bendroji masė būtų viršyta tik 3,65 tonomis, o ne 10,65 tonų, kaip nurodyta protokole, atsakomybė už tokį nusižengimą nurodyta ne ANK 459 straipsnio 6 dalyje, o to paties straipsnio 4 dalyje. Institucija netinkamai taikė Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų 26.3 punktą, nustatantį 18 tonų bendrąją krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrovą, priklausomai nuo atstumo metrais tarp ašių. V. P. vairuota transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi keturias ašis, 2 ašys vairuojamosios (1 ir 2 ašys), 3 varančiosios ašys (1, 3 ir 4 ašys), iš kurių 2 ašys (3 ir 4 ašys) suporintais ratais. Transporto priemonė turi pavienes ašis suporintais ratais, o dvigubosios ašies apskritai neturi, todėl Institucija neturėjo teisės taikyti įsakymo Nr. 3-66, 26.3 punkto. Nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomas įsakymo Nr. 3-66 25 punktas, nustatantis, kad didžiausia pavienės varančiosios krovininio automobilio ašies apkrova yra 11,5 tonos. Pagal prie protokolo pridėtą svėrimo ataskaitą matyti, kad neatėmus svėrimo paklaidos, pirmos ašies apkrova buvo 7200 kg, trečios ašies apkrova buvo 11700 kg, o ketvirtos ašies apkrova buvo 11600 kg. Tai reiškia, kad pirmos ašies apkrova neviršijo maksimalios leistinos apkrovos, trečios ašies apkrova viršijo maksimalią leistiną apkrovą 200 kg (neatėmus svėrimo paklaidos), o ketvirtos ašies apkrova viršijo maksimalią leistiną apkrovą 100 kg (neatėmus svėrimo paklaidos). Iš gauto svėrimo rezultato atėmus svėrimo paklaidą, matyti, kad V. P. neviršijo maksimalios leistinos ašies apkrovos. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į šias V. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. P. labai gerai charakterizuoja. Asmuo yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, darbo sutartimi gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį. V. P. protokole paaiškino, kad kraunasi objekte, kuriame nėra svarstyklių, todėl sunku nutaikyti teisingą pakrovimą neviršijant svorio, su pažeidimais sutinka, labai gailisi, todėl pripažintina, kad byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad V. P. padarė administracinį nusižengimą, šiam asmeniui už ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirtina minimalaus dydžio bauda (b. l. 17-18).

Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento įgaliotasis atstovas Egidijus Kasparavičius paaiškino, kad teko stabdyti V. P. vairuojamą transporto priemonę įtariant, kad yra viršsvoris. Palydėjo iki saugios vietos – aikštelės Žarijų gatvėje, kur transporto priemonę pasvėrė. Buvo patiestos ašinės svėrimo svarstyklės ir kiekviena ašis sveriama atskirai. Svarstyklės metrologiškai patikrintos, galės pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pasvėrę paprašė pateikti krovinio dokumentus. Krovinio važtaraštis pateiktas nebuvo. Ar leistiną masę viršijantis krovinys yra vežamas su leidimu, visada pasitikrina sistemoje, tačiau šiuo atveju tai buvo birus krovinys, todėl krovinio perviršiui leidimai ir negali būti išduodami. Leistiną masę viršijantis dalomas krovinys apskritai nėra leidžiamas, išskyrus išimtinius atvejus, esant tam nustatytoms sąlygoms (pvz. apvaliajai medienai, vežamai šešiaašiais junginiais ir t.t.). Kvalifikuodami vairuotojo veiką taikė Aprašo 15.3 punktą, įvertinę, kad transporto priemonės pakaba nėra pneumatinė ar jai lygiavertė. Net vairuotojas neneigė, kad jo transporto priemonės pakaba yra linginė. Linginė pakaba nėra lygiavertė pneumatinei. Tai buvo paprasta plieninė linginė pakaba. Lygiavertė pneumatinei linginė pakaba apskritai yra labai retas atvejis. Jam Lietuvoje dar nėra tekę matyti pneumatinei lygiavertės linginės pakabos. Tokios konstrukcija turėtų būti žymiai sudėtingesnė. To nagrinėjamu atveju nebuvo. Tai buvo standartinė linginė pakaba, kai linginės pakabos atveju naudojamos tiesiog metalinės lingės. Tuo tarpu pneumatinės pakabos atveju ašių apkrovos svoris yra suminkštinamas pneumatinėmis pagalvėmis. Transporto priemonė neatitiko Aprašo 15.7 punkto sąlygų, nes jos pakaba nebuvo nei pneumatinė, nei jai lygiavertė. Vertinant varančiųjų ašių apkrovų vertes taip pat nebuvo sąlygų taikyti 15.7 punkto, kadangi dviejų galinių varančiųjų ašių apkrovos viršijo 9,5 tonos. Be to, visų transporto priemonės faktinis svoris viršijo net ir 32 tonas, numatytas Aprašo 15.7 punkte. Paklaida yra taikoma po 200 kg kiekvienai ašiai, tai bendrai transporto priemonės masei buvo pritaikyta 800 kg paklaida. O dviejų varančiųjų ašių grupei buvo pritaikyta 400 kg paklaida. Buvo konstatuotas tik varančiųjų ašių (trečios ir ketvirtosios) grupės leistinos apkrovos, numatytos Aprašo 26.3 punkte, perviršis. Tai buvo dvi paskutinės transporto priemonės ašys suporintais ratais. Pirmoji varančioji ašis buvo vertinama kaip pavienė, jos apkrovos leistinas dydis nebuvo viršytas. Būtent perkrautos varančios ašys mašinos galinėje dalyje labai gadina asfaltą. Yra sąvokos dviguba ašis ir suporinti ašies ratai. Suporinti ratai, kai yra po du ratus kiekvienoje ašies pusėje. O dviguba ašis, kai yra dvi ašys viena šalia kitos tam tikru nedideliu atstumu. Šiuo atveju – 1,32 m. Aprašo 26.4 punktas vertinant leistinas apkrovas ašims nebus taikomas vien todėl, kad kiekvienos iš atskirai paimtų galinių varančiųjų ašių apkrova viršijo 9,5 tonos. Ar dvi ašys bus laikomos dviguba ašimi ar dviem pavienėmis, apsprendžia atstumas tarp jų. Dviejų varančiųjų ašių grupė viena šalia kitos nedideliu atstumu bus laikoma sudvigubinta ašimi. 1,32 m tikrai yra nedidelis atstumas ašims. Atitinkamai 3 ir 4 ašys buvo laikomos sudvigubinta ašimi (arba ašių grupe), o ne dviem atskiromis pavienėmis. Būdamos šalia viena kitos jos duoda ypač didelę žalą kelio dangai apkrovos perviršio atveju.

Lietuvos transporto saugos administracijos svėrimo akte Nr. K-068515, nurodyta, kad buvo sveriama motorinė transporto priemonė MERCEDES-BENZ/ELBO ACTROS 4141 k/W, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3 ašys, atstumas tarp ašių grupę sudarančių ašių 1,32 m, leistina varančiųjų ašių grupės apkrova 18 t, 1 ašies apkrovos faktinis svoris 7,2 t; 2 ašies apkrovos faktinis svoris – 5,95 t; 3 ašies leistinas svoris 18 t, faktinis apkrovos svoris 23,3 t (11.7, 11.6), perkrauta 5,3 t, leistinas transporto priemonės svoris 25 t, faktinis transporto priemonės svoris 36,45 t, perkrauta 11,45 t (b. l. 5).

Iš atlikto svėrimo kvito matyti, kad transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras svoris yra 36450 kg, atliktas keturių ašių svėrimas. Pirmos ašies apkrovos svoris – 7200 kg, antros-ašies – 5950 kg, trečios ašies – 11700 kg, ketvirtos ašies – 11600 kg (b. l. 6).

Patikrinimo metu darytose krovininės transporto priemonės nuotraukose matyti, kad transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prikrauta biraus krovinio (b. l. 8-11).

UAB „VEHO Lietuva“ 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 21/R-055 informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad automobilyje Mercedes-Benz Actros 4141 K, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), gamykloje sumontuotos 4 ašys: 2 ašys yra vairuojamosios (1 ir 2 ašys), 3 varančiosios (1, 3 ir 4 ašys), iš kurių 2 ašys (3 ir 4 ašys) suporintais ratais. Automobilyje sumontuota plieninė (linginė) pakaba. Didžiausia techniškai leidžiama kiekvienos ašies apkrovos masė: 1-a ašis – 7500 kg, 2-a ašis – 7500 kg, 3-ia ašis – 13 000 kg, 4-a ašis – 13 000 kg. Atstumai tarp ašių – 1-a ir 2-a ašys 1700 mm, 2-a ir 3-a ašys – 2800 mm, 3-ia ir 4-a ašys – 1350 mm (b. l. 25).

Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta AB „Vilniaus metrologijos centras“ neautomatinių svarstyklių, gamintojas HAENNI Instruments AG, tipas WL108, serijos numeris 733, programinės įrangos identifikavimo Nr. 01.00.000 bei tipas WL108, serijos numeris 731, programinės įrangos identifikavimo Nr. 01.00.000 atitikties sertifikatai (b. l. 33-34).

Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo (aktuali redakcija), patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 15.3 punktas numato, jog krovininiams automobiliams, turintiems tris ar daugiau ašių, didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių, autobusų ir jų junginių masė yra 25 tonos. Minėto nusižengimo nagrinėjimui yra aktualus ir to paties teisės akto 15.7 punktas, numatantis, kad leistina didžiausioji masė gali siekti 27 tonas, jei transporto priemonė atitinka papildomas technines sąlygas, t.y. krovininis automobilis turi keturias ašis, kurių bent dvi ašys yra vairuojamosios, kai varančiosios ašies ratai suporinti ir jų pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausioji kiekvienos varančiosios ašies apkrova neviršija 9,5 t.

Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“ IV skyriaus 26.3 punktas numato, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, neturi viršyti 18 tonų, kai atstumas tarp ašių - 1,30 ? d < 1,80 m. Minėto nusižengimo nagrinėjimui yra aktualus ir to paties teisės akto 26.4 punktas, numatantis, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, neturi viršyti 19 tonų, kai atstumas tarp ašių - 1,30 ? d < 1,80 m. ir kai transporto priemonė atitinka šias papildomas sąlygas: krovininio automobilio varančiosios ašies ratai suporinti ir pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausioji kiekvienos ašies apkrova neviršija 9,5 t. Atitinkamai Aprašo 21 punktas numato, kad pavienei nevarančiai ašiai leistina maksimali apkrova yra 10 tonų, o 25 punktas, kad pavienei varančiajai ašiai leistina apkrova – 11,5 tonos.

ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra šio kodekso 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

ANK 459 straipsnio 6 dalyje, ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo faktą ir V. P. kaltę, be jo dalinio sutikimo su pažeidimais, visiškai įrodo byloje surinkti ir aukščiau aprašyti teismo ištirti įrodymai.

Byloje nekilo ginčo tik dėl to, jog V. P. padarė ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. ANK 450 straipsnio 1 dalies norma blanketinė, todėl privalu nustatyti, kokie krovininį kelių transportą reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti. Pagal Lietuvos Kelių transporto kodekso nuostatas krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis (KTK 29 straipsnio 1 dalis). Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį (KTK 30 straipsnio 1 dalis). Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį (KTK 31 straipsnio 2 dalis). Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintose Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėse. Pagal Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis grunto krovinys V. P. buvo vežamas be minėtuose teisės aktuose numatyto dokumento – krovinio važtaraščio. Šią aplinkybę patvirtino institucijos atstovas E. Kasparavičius, atlikęs transporto priemonės ir ja vežamo krovinio patikrinimą, pats V. P. taip pat neneigė, kad neturėjo vežamam kroviniui važtaraščio, nes pakrovimo metu objekte nebuvo asmens, įgalioto tokį išrašyti. V. P., administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje veždamas krovinį be jo dokumentų, numatytų Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 1 dalyje (važtaraščio), padarė ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

V. P. neneigė ir to, kad jo vežamas krovinys šiek tiek viršijo didžiausią leidžiamąją transporto priemonės bendrą masę, tačiau byloje kilo ginčas – kokia apimtimi buvo viršyta minėta masė, ar Institucija teisingai nustatė transporto priemonės techninius parametrus bei taikytinus Aprašo reikalavimus šiai transporto priemonei. Institucija, kvalifikuodama V. P. veiką, vadovavosi Aprašo 15.3 punktu, numatančiu, jog tris ir daugiau ašių turinčiai transporto priemonei didžiausia leistina masė yra 25 tonos, tuo tarpu V. P. ir jo atstovas nurodė manantys, kad jo vairuojama transporto priemonė atitiko Aprašo 15.7 punkto sąlygas ir didžiausia leistina masė jai yra 32 tonos, atitinkamai V. P. viršijęs maksimalią leistiną masę žymiai mažiau nei rašoma kaltinime. Su šia pozicija nesutiktina. Aprašo 15.7 punktas numato dvi alternatyvias sąlygų grupes, kuomet keturašei krovininei transporto priemonei leistina didžiausia masė yra 32 tonos. Viena jų krovininis automobilis turi keturias ašis, kurių bent dvi ašys yra vairuojamosios, kai varančiosios ašies ratai suporinti ir jų pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė. Antroji alternatyva – kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausioji kiekvienos ašies apkrova neviršija 9,5 t. Abiem atvejais sąlygos nėra alternatyvios, būtina jų visuma.

Teismas sutinka su institucijos nuomone, kad V. P. vairuota transporto priemonė neatitiko nei vienos iš šių dviejų alternatyvių sąlygų grupių. Iš V. P. bylai pateiktų jo vairuotos transporto priemonės techninių parametrų aprašymo matyti, kad keturašis krovininis automobilis turėjo tris varančias ašis (1, 3, 4), bet tik dviejų jų (3 ir 4) ratai buvo suporinti (Aprašo 15.7 punkte reikalaujama, kad suporintais ratais būtų kiekviena varančioji ašis), be to, iš svėrimo kvito matyti, kad 3 ir 4 ašių apkrova viršijo 9,5 t. Transporto priemonė neatitiko ir pirmosios sąlygų grupės, pagal kurią krovininė transporto priemonė turi atitikti šių techninių sąlygų visumą: turi keturias ašis, iš kurių bent dvi yra vairuojamosios, varančiosios ašies ratai suporinti, o jų pakaba pneumatinė arba jai lygiavertė. Nagrinėjamu atveju V. P. vairuota transporto priemonė atitiko tik dalį šių sąlygų (keturašė transporto priemonė, turinti dvi vairuojamąsias ašis, dviejų varančiųjų ašių ratai suporinti), tačiau jos pakaba buvo ne pneumatinė, o plieninė linginė, dėl ko byloje ginčo nėra. Reikalavimą taikyti ne Aprašo 15.3 punkte, o Aprašo 15.7 punkte numatytą didžiausios leistinos masės vertę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas grindė tuo, jog ne jiems, o institucijai tenka pareiga įrodyti, kad transporto priemonės linginė ašis nėra lygiavertė pneumatinei. Tačiau pažymėtina, jog teigdami priešingai, nei nusižengimą tyrusiai institucijai, nei teismui jie nepateikė jokių techninių duomenų, kurie leistų manyti, kad bylai aktualios transporto priemonės linginė ašis galėtų ir turėtų būti laikoma lygiaverte pneumatinei. Institucijos atstovas nurodė, kad tokie atvejai praktikoje yra labai reti, o jų tikrintoje transporto priemonėje buvo įrengta standartinė, įprasta plieninė linginė ašis. Teismas neturi pagrindo netikėti Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnais, kurių darbo specifika lemia tikrinamų transporto priemonių techninių parametrų išmanymą. Pažymėtina, jeigu linginė ašis savaime būtų lygiavertė pneumatinei ašiai, nebūtų numatyta tokios sąlygos, reikalavimo atitikties pneumatinei pakabai, kaip kad šiuo atveju nurodoma Apraše: „pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė“. Jau vien iš pakabos rūšies akivaizdu, kad jos nėra lygiavertės, todėl teismas neturi pagrindo sutikti, kad Institucija dar papildomai turėjo pagrįsti šią aplinkybę. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad jo įsitikinimas, jog vairuotoje transporto priemonėje įrengta standartinė linginė pakaba yra lygiavertė pneumatinei, turi racionalų pagrindą ir turi būti tiriančiosios institucijos paneigtas. Tokių duomenų nėra ir UAB „VEHO Lietuva“ pateiktame krovininės transporto priemonės techninių parametrų aprašyme. Atitinkamai Institucijai nebuvo pagrindo vertinant tikrinamos transporto priemonės didžiausios leidžiamos masės perviršį vadovautis ne Aprašo 15.3, o 15.7 punktu ir konstatuoti, jog didžiausia leidžiama masė viršijo leistiną vertę ne 10,65 t, o tik 3,65 tonomis, atitinkamai kvalifikuoti V. P. veiką pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog V. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo be leidimo kelių transporto priemone viršydamas didžiausią leidžiamąją bendrą masę, kai bendra transporto priemonės masė su kroviniu viršyta – 10,65 t.

Byloje kilo ginčas ir dėl to, ar vertinant aktualios transporto priemonės didžiausią leistiną ašių apkrovą, turėjo būti vadovaujamasi Aprašo 26.3 punktu, reglamentuojančiu krovininio automobilio dvigubosios ašies leistiną maksimalią apkrovą, ar Aprašo 21 ir 25 punktais, reglamentuojančiais pavienių nevarančiųjų ar varančiųjų ašių leistiną maksimalią apkrovą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas vadovavosi minėtu UAB „VEHO Lietuva“ aprašymu, kuriame apibūdintos keturios transporto priemonės ašys ir nėra jokių nuorodų, kad ji turėtų dvigubąją ašį, kurios leistiną apkrovą reglamentuoja Aprašo 26.3 punktas. Jo manymu, Institucija turėjo visas keturias ašis vertinti kaip pavienes, ir skaičiuodama leistinas maksimalias varančiųjų apkrovas vadovautis Aprašo 25 punktu, numatančiu leistiną apkrovą varančiosioms pavienėms ašims iki 11,5 tonos. Pagal šią vertę, atskaičius paklaidą nuo faktiškai užfiksuoto varančiųjų ašių apkrovos svorio, nei vienos iš jų maksimalios leistinos apkrovos viršytos apskritai nebuvo. Tuo tarpu Institucija teigė, jog aktuali transporto priemonė turėjo dvi pavienes ašis bei varančiųjų galinių ašių (3 ir 4) grupę, sudarančią dvigubąją ašį, kurios leistina maksimali apkrova buvo viršyta net įvertinus galimą prietaiso paklaidą. Šalia mažu atstumu esančių dviejų ar trijų ašių grupės traktuojamos kaip dvigubos ar trigubos ašys. Transporto priemonės ašys, kurias skiria tik 1,32 m, tikrai nėra dvi atskiros pavienės. Tokį įstatymų leidėjo reglamentavimą atspindi ir minėto aprašo IV skyriaus nuostatos, kadangi jame apie atvejus, kai atstumas tarp ašių neviršija 1,8 metro, yra kalbama kaip apie varančiųjų ašių grupes. Nagrinėjamu atveju dvi galinės (3-ioji ir 4-oji) varančiosios ašys turėjo suporintus ratus, atstumas tarp jų tik 1,32 m. Tai dviguboji ašis, todėl ir buvo vadovautasi Aprašo 26.3 punkto vertėmis. V. P. pareikštame kaltinime nebuvo inkriminuota, kad leistina apkrova būtų viršyta pirmosios varančiosios ar antrosios nevarančiosios (vairuojamosios) ašies atveju, kurios buvo vertinamos kaip pavienės. Aprašo 26.4 punkte numatyta verte nebuvo galima vadovautis dėl tų pačių priežasčių, kaip ir maksimalios leistinos transporto priemonės masės atveju, transporto priemonė neatitiko šiame punkte nurodytų sąlygų. Su tokiu Institucijos vertinimu teismas sutinka. Nors bylai aktualios transporto priemonės 3-iosios ir 4-osios varančiųjų ašių ratai buvo suporinti, bet transporto priemonės pakaba nebuvo pneumatinė. Nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog standartinė linginė pakaba buvo lygiavertė pneumatinei. Nebuvo visų sąlygų ir alternatyviam atvejui – iš trijų varančiųjų ašių tik dviejų ratai buvo suporinti (pagal būtinąją sąlygą turėjo būti suporinti ratai kiekvienos varančiosios ašies), be to 3-ios ir 4-os varančiųjų ašių apkrova viršijo numatytą 9,5 t ribą. Trečiosios ašies apkrova buvo 11,7 tonos, o ketvirtosios - 11,6 tonos. Net ir pritaikius prietaiso paklaidą, šios vertės nesumažėtų iki leistinos kiekvienai ašiai 9,5 t. Kadangi trečioji ir ketvirtoji ašys sudarė varančiųjų ašių grupę (dvigubąją ašį), pagrįstai buvo vadovautasi Aprašo 26.3 punkto, o ne 25 punkto nuostatomis.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog V. P., administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo be leidimo kelių transporto priemone, viršydamas varančiųjų ašių grupės leidžiamą apkrovą 4,90 tonos.

Duomenų apie tai, kad jis turėjo leidimą važiuoti didžiagabarite ar sunkiasvore kelių transporto priemone, byloje nepateikta. Pažymėtina, jog institucija pagrįstai akcentavo, jog tokio leidimo ir nebuvo įstatyminės galimybės gauti. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Atitinkamai Kelių eismo taisyklių 211 punktas numato, jog transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą ir laikytis leidime nustatytų sąlygų, reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 30-1736, patvirtinto Leidimų važiuoti Vilniaus gatvėmis didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis transporto priemonėmis, kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius, galima tik gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus išduotą Leidimą važiuoti Vilniaus miesto gatvėmis didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu). Leidimai išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis.

Remiantis šių teisės aktų nuostatomis, Institucijos atstovo teiginys, jog biriems kroviniams toks leidimas nėra ir negalėjo būti išduodamas, kadangi dalomo krovinio perviršis gali būti lengvai pašalintas, pagrįstas. Vienintelis teisėtas veikimo būdas vežant birų krovinį (gruntą) – vežti krovinį neviršijant teisės aktų nustatytų leistinų maksimalios masės bei ašių apkrovų verčių. Jei šių reikalavimų nesilaikoma, teismų praktikoje vis tiek traktuojama, kad kalto asmens veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atitinka ANK 459 straipsnio 4-6 dalyse numatytų nusižengimų sudėtį.

Nors V. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytas kaltinimas, kad jis važiavo be leidimo, vis tik iš ANK 459 straipsnio 4-6 dalių dispozicijos matyti, kad važiavimas be leidimo (viršijant šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus sunkiasvorėms transporto priemonėms ar jų junginiams) yra atitinkamų administracinių nusižengimų sudėties požymis. Pats V. P. neneigė, kad leidimo neturėjo. Bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas paaiškino, kodėl šios aplinkybės nenurodė protokole (nes toks leidimas ir nebūtų buvęs gautas). Tačiau, kaip minėta, V. P. galėjo pasirinkti teisėtą biraus krovinio vežimo būdą – neviršijant leistinų maksimalios masės ir ašių apkrovos verčių. Todėl tai, kad jis ir nebūtų gavęs leidimo, nedaro jo veiksmų teisėtais. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas patikslino administracinio nusižengimo protokolą. Tai nepablogina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, nes šios aplinkybės buvo aiškinamos bylos nagrinėjimo metu, be to, kaltinimas nėra suformuluotas kaip atskiras administracinis nusižengimas vien už krovinio vežimą be leidimo, kaip minėta, byloje nustatyta, kad V. P. nesilaikė reikalavimų vežti krovinį neviršijant teisės aktų nustatytų leistinų maksimalios masės bei ašių apkrovų verčių.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog V. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo be leidimo kelių transporto priemone viršydamas leidžiamą varančiųjų ašių grupės apkrovą, kai varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta – 4,90 t. Tuo jis pažeidė Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo“, III skyriaus 15.3 punkto ir IV skyriaus 26.3 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, reikalavimus.

Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokole tik nepagrįstai buvo traktuojama, kad V. P. padarė du savarankiškus ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus. Savo veiksmais vienu metu V. P. realizavo du alternatyvius minėto nusižengimo objektyviosios pusės požymius (viršijo didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir viršijo didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis), kiekvieno iš jų pakanka užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, tačiau atlikus abi dispozicijoje nurodytas veikas, nėra laikoma, kad padaryti du atskiri savarankiški nusižengimai.

V. P. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimų faktines aplinkybes jis iš esmės pripažino, tik klydo dėl dalies savo veikos teisinės kvalifikacijos, kas teismų praktikoje nėra laikoma kaltės nepripažinimu. Nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimų. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.

Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2017-01-01 ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, taip pat į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, tik 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės atliktos.

Turi neįgalumą, jam nustatytas tik 45 % darbingumo lygis (b. l. 24), gauna minimalų atlyginimą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad neįgali ir sutuoktinė, kuri gauna tik 150 Eur neįgalumo pašalpą. Todėl darytina išvada, kad šeimos pajamos yra tikrai mažos. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas atliktas neatsargia kaltės forma, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui esant klaidingai įsitikinus, jog jo vairuojama transporto priemonė su kroviniu gali dalyvauti transporto eisme, sverdama iki 32 tonų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog už ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, o už ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Baudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka, galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, 450 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

1) už nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 1 dalyje, – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą;

2) už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21136100415.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.