Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-01-27 · Byla Nr. A2.6.-356-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
A2.6.-356-806/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
L. S.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-356-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11394-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 45.4.3.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., išnagrinėjusi L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2013-10-01 apie 21.56 val., S. Stanevičiaus g. prie 9 namo, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro stovinčius automobilius: „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, juos kliudė ir apgadinęs automobilius pasišalino iš įvykio vietos. Automobilio „Volvo S60“ vairuotojas L. S. vengė pasitikrinti blaivumą, nepateikė transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.)

Apklaustas teisme L. S. parodė, kad su žmona yra išsiskyręs jau senai, pas juos buvo konfliktai, prieš jį buvo nusistatę sūnus, dieną prieš turėjo sunkų pokalbį su žmona, jam buvo pasakyta, kad negalės matyti anūkų. Buvo labai susijaudinęs, jis, L. S. visą naktį nemiegojo. Apie pietus išgėrė 100 g konjako ir vakare sėdo į automobilį, nuvažiavo pas tėvus ir vėl važiavo namo. Darydamas posūkį kabino automobilį, vieną ir antrą. Pirmas pojūtis buvo pasišalinti. Atsistojo prie namų ir iš susijaudinimo išgėrė. Nusprendė, kad reikia parašyti savo telefoną ir padėti ant tų automobilių, kuriuos užkliudė, bet nespėjo taip padaryti, atvažiavo policija. Pasak L. S., policijai nedavė patikrinti blaivumo, negali paaiškinti kodėl taip padarė. Norėjo grįžti pėsčiomis į įvykio vietą. L. S. paaiškino, kad gailisi, nori viešai atsiprašyti tų žmonių, kurių automobilius apgadino, supranta, kad reikia jį bausti, bet prašo palikti galimybę vairuoti automobilį. Pasak L. S., vairuotojo darbas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, vairuoja 24, 25 metus automobilį, jam jau beveik 55 metai, būtų sunku susirasti kitą darbą. Anot L. S., ekspertizė nebuvo padaryta, bet sidabrinai dažai liko ant automobilio.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. G. parodė, kad ėjo parūkyti į kiemą, atvažiavo policija ir pasakė, kad kažkas kliudė automobilį. Dėl valandų negali pasakyti, diena kuri buvo taip pat negali pasakyti, tokia ir buvo kokią nurodė paaiškinime. Vaikinai pasakė, kad jo E. G. automobilis „Golfas” stovėjo ant sankryžos. Kitas automobilis kabino jo, E. G. automobilį, automobiliui apgadintas galinis dešinės pusės sparnas ir galinis bamperis.

Apklaustas teisme nukentėjusysis R. T. parodė, kad spalio 1 d., vakare, apie 9.30 val. eidamas miegoti pastebėjo, kad nuo Stanevičiaus g. 17 namo pareigūnai apžiūrinėja automobilius, priėjo prie jo automobilio. Jis, R. T. apsirengė, išėjo ir pastebėjo, kad jo automobilis taip pat nukentėjęs, susiekė su bendrove, kuri užsiiminėja automobilių remontu.

Apklaustas teisme liudytojas M. T. parodė, kad jis neatsimena. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas parodė, kad su asmeniu nesusikalbėjo. Žmonės, kurių automobiliai buvo apgadinti, tvirtino, kad tai dabartinis apgadinimas, nors realiai jie seniai buvo apgadinti. Ko klausė asmens, pastarasis nieko jiems neatsakė, tai vyko į komisariatą.

Apklaustas teisme liudytojas P. M. parodė, kad 2013-10-01 apie 22 val., stovėjo prie namo, adresu S. Stanevičiaus g. 5, Vilniuje. Pamatė, kaip į aikštelę įvažiavo automobilis Volvo ir užkliudė stulpą. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir svirduliuodamas nuėjo į parduotuvę. Grįžęs įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į kiemą, kur kliudė stovinčius automobilius. Jis, P. M. paskambino į policiją. P. M. paaiškino, kad atbuline eiga pažeidėjas kliudė apšvietimo stulpą, matė, kaip atsitrenkė į šviesų, smėlio spalvos automobilį „VW Golf“, po to atsitrenkė į kitus automobilius. Pasak P. M., automobilyje matė pažeidėją vieną.

Šalies argumentai

L. S. savo paaiškinime nurodė, jog 2013-10-01 apie 21.45 val., vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo S60“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvažiavo į namus, adresu S. Stanevičiaus g. 19, Vilniuje, blaivus, nei kiek nevartojęs alkoholio. Sustojęs automobilyje vienas gėrė alkoholinį gėrimą – konjaką, apie 200 gr. Įvažiuodamas į kiemą jautė, kad kliudė pravažiuojančius automobilius, nepasiliko įvykio vietoje, nes buvo streso būsenoje. Pareigūnui atsisakė tikrintis blaivumą, nes taip pat buvo streso būsenoje. ( b.l. 13)

L. S. teismui pateikė prašymą dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodė, kad aptariami KET pažeidimai buvo sąlygotas jo neatidumo bei faktiškai susiklosčiusių aplinkybių. ATP protokole nurodytu laiku ir vietoje jis, L. S. iš tiesų vairavo automobilį. Kaip ir paaiškino 2013-10-02 apklausiamas pareigūnų, šioje byloje aptariamus teisės pažeidimus nepadarė tyčia, jų padarymą lėmė jo neapdairumas, bei stresas. Savo kaltę jis, L. S. iš karto pripažino ir tebepripažįsta, be to, nuoširdžiai gailisi juos padaręs.

Pasak L. S., teismas, spręsdamas jo, L. S. atsakomybės klausimą, mano turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog jis, kaip jau minėjo, pripažįsta savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą. Administracinės nuobaudos tikslai, jo, L. S. manymu, pasiekti jos dar net nepaskyrus – jis ypač atsakingai laikosi visų teisės aktų reikalavimų bei jų nepažeidinėja, visai atsisakė alkoholio, automobilį vairuoja ypatingai dėmesingai bei preciziškai laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. (ATPK 20 str., 248 str.)

L. S. nuomone, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, turėtų paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATP protokolo kaltinime nurodytuose ATPK straipsniuose. ATPK 31 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių.Šiuo atveju, neskaitant ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų lengvinančių aplinkybių, skiriant administracinę nuobaudą už jo, L. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą, pasak L. S., būtina įvertinti šias faktines aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis).

L. S. žaymi, kad nuo 2012 metų jis, L. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, darbe jo vykdomos funkcijos yra betarpiškai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Iš darbdavio gaunamos pajamos yra vienintelės jo, L. S. pajamos, kurių netekimas jam būtų nepakeliama našta. Netekęs teisės vairuoti, netektų ir vienintelio savo pragyvenimo šaltinio. Taip pat šiuo metu jis, L. S. rūpinasi savo senyvo amžiaus mama T. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir tėvu P. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurie yra ligoti pensininkai, vieni gyvena (duomenys neskelbtini). Mamai diagnozuota abipusė koktartozė, kraujo spaudimo padidėjimas, ją dažnai ištinka praeinantys smegenų išemijos priepoliai. Tėvui diagnozuotas lėtinis reumatas, jį ištinka pasikartojantis silpnumas, prieširdžiu virpėjimas. Dėl sunkių ligų jiems abiems reikalinga kito asmens pagalba (tai konstatuota ir pridedamuose medicinos pažymėjimuose), o šiuo metu jiems gali padėti ir padeda tik jis, L. S.. Jo, L. S. tėvams reikalinga operatyvi ir nuolatinė priežiūra bei pagalba ne tik buityje. Jiems reikia nuolat lankytis gydymo įstaigose, kur jiems atliekamos įvairios gydymo procedūros, teikiamos gydytojų konsultacijos. Kadangi jie savarankiškai praktiškai nejuda, tik automobiliu jis, L. S. juos gali pristatyti į gydymo įstaigas. Šių funkcijų atlikimui jam, L. S. vėlgi būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones (P. S. ir T. S. medicininiai pažymėjimai pridedami).

Be to, pasak L. S., netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis, L. S. nebegalėtų tinkamai rūpintis savo senyvo amžiaus lygotais tėvais. Tai, mano, patvirtina, kad ATP protokolo kaltinime nurodytų ATPK straipsnių sankcijose numatyta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, šalia baudos, yra aiškiai per griežta ir įkaitinamam teisės pažeidimui neproporcinga nuobauda.

Įvardintos lengvinančios aplinkybės, t.y. tai, kad jis, L. S. pripažino administracinį teisės pažeidimą ir savo kaltę, kad nuoširdžiai gailisi jį padaręs ((ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad iš karto ėmėsi šalinti administracinio teisės pažeidimo padarymo priežastis (visiškai nevartoja alkoholio, automobilį vairuoja ypatingai dėmesingai bei preciziškai laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, siekdamas, jog tokie ir panašūs atvejai niekada nepasikartotų), atsakingai laikosi visų teisės aktų reikalavimų bei jų nepažeidinėja, administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – paskyrimas darytų didžiulę neigiamą įtaką jo galimybei pasirūpinti sergančiais senyvo amžiaus tėvais (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), patvirtina galimybę paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATP protokolo kaltinime nurodytų ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. l d., 124¹ str. 7 d. sankcijose (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

P. M. savo paaiškinime nurodė, jog 2013-10-01 apie 22.00 val., ties S. Stanevičiaus g. 9 namu, Vilniuje, stebėjo įvažiuojantį į kiemą automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiuodamas kliudė stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau nuvažiavo kliudydamas kitus stovinčius automobilius. Prieš 10 min. būdamas prie parduotuvės „Iki“ matė atvažiavusį minėtą automobilį, iš kurio išlipo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris svirduliuodamas nuėjo į parduotuvę „Iki“, grįžęs iš parduotuvės, važiavo tiesiai į S. Stanevičiaus g. esančius kiemus ir tada apgadino automobilius. Pranešus, policija atvažiavo per 5 min. ir sulaikė vairuotoją. ( b.l. 10)

E. G. savo paaiškinime nurodė, jog 2013-10-01 apie 20.00 val., pastatė R. G. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie S. Stanevičiaus g. 9 namo, Vilniuje. Apie 22.20 val., atėjęs į kiemą pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus, apžiūrinėjančius minėtą automobilį. Jam, E. G. parodė, jog automobilis apgadintas pro šalį važiuojančio automobilio. Automobiliui apgadintas galinis bamperis ir dešinės pusės galinis sparnas. ( b.l. 11)

E. P. savo paaiškinime nurodė, jog 2013-10-01 buvo pastačiusi automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namų, (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val. buvo pranešta apie jos, E. P. automobilio apgadinimą. Apie įvykį informavo pareigūnai. Apibraižytas ir apgadintas automobilio priekinis bamperis. ( b.l. 12)

R. T. savo paaiškinime nurodė, jog 2013-10-01 apie 22.00 val., pro miegamojo langą pamatė gatve einantį policijos pareigūną ir apžiūrinėjantį automobilius, kuris sustojo prie jo automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjęs nuėjo toliau. Apsirengęs jis, R. T. išėjo į lauką ir priėjo prie policijos pareigūno, kuriam pasakė, kad jo automobilio galinis sparnas bamperis apibraižytas kito automobilio. Pareigūnas išdavė pažymą apie pažeidimą ir pasakė, kad eismo įvykį įvykdęs asmuo yra sulaikytas. Jis, R. T. prašė suteikti informaciją apie eismo įvykį padariusį asmenį ar transporto priemonę, nes ji reikalinga transporto priemonę apdraudusiai draudimo bendrovei. ( b.l. 17)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio M. T. tarnybiniame pranešime, nurodyta, jog 2013-10-01 apie 22.00 val., patruliuojant kartu su patruliu D. K., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad prie S. Stanevičiaus g. 9, Vilniuje, liudininkas matė, kaip automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, atsitrenkė į vieną automobilį, pavažiavo toliau, atsitrenkė į dar vieną automobilį ir nuvažiavo. Pranešėjas matė, kad vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi P. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad prieš 10 min. matė minėtą automobilį prie parduotuvės ir matė kaip į jį įlipo visiškai neblaivus vyras, kuris vos pastovėjo ant kojų. Prie S. Stanevičiaus g. tas pats automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjui būnant kieme, atvažiavo minėtas automobilis ir trenkėsi į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toliau nuvažiavo kliudydamas kitus automobilius. Jie, pareigūnai tuoj pat nuvyko pagal automobilio „Volvo S60“, registruoto šeimininko gyvenamąją vietą ir prie namo pamatė minėtą automobilį, kurio variklis buvo užvestas, o jame sėdėjo L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Prisistačius ir paprašius vairuotojo užgesinti automobilio variklį, pastarasis jį užgesino. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos pažymėjimą. Su vairuotoju sunkiai sekėsi bendrauti, nes pastarasis sunkiai orientavosi aplinkoje, paprašius išlipti iš automobilio kelis kartus griuvo, nes nesugebėjo pastovėti, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pasitikrinti blaivumą vairuotojas kategoriškai atsisakė. Vairuotojas buvo pristatytas į 6 PK. Prieš tai apžiūrėjus automobilį, jokių alkoholinių gėrimų butelių nebuvo matyti. Apžiūrint apgadintus automobilius buvo nustatyta, kad pagal kaltininko automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, pirmiausiai buvo kliudytas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) antras automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kiek toliau pavažiavus automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskutinis, kurį kliudė, automobilis „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant visų apgadintų automobilių buvo automobilio „Volvo S60“ sidabrinių dažų pėdsakai, palikti ant kėbulo detalių, sugadinimo ir apgadinimo aukščiai sutapo su visais automobiliais, kurie buvo apgadinti būtent automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pamatę žmonės pro langus, kad jie, pareigūnai vaikšto aplink jų automobilius, nukentėjusieji išėjo į lauką prie savo automobilių ir patvirtino, kad tokių apgadinimų prieš pastatant automobilį nebuvo. Eismo įvykio vieta nebuvo filmuojama. Pristatytas L. S. į 6 PK, atsisakė pasitikrinti blaivumą, nenurodydamas priežasties, tačiau akivaizdžiai buvo matyti, kad vyras stipriai apgirtęs ir sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo saugiai užrakintas ir paliktas prie S. Stanevičiaus g. 9 namo, aikštelėje. L. S. apie 01.10 val. buvo pristatytas į nakvynės namus „Sala“ prablaivėjimui. Apie 06.00 val., L. S. buvo papildomai apklaustas, kadangi buvo jau prablaivėjęs ir galėjo būti supažindintas su administracinėje byloje surinkta medžiaga ir pastarajam surašytu protokolu. ( b.l. 4-5)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog Stanevičiaus g. 9 kieme, Vilniuje, automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis karės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, automobiliui „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobiliui „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis. ( b.l. 6-9)

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra po eismo įvykio švieži apgadinimai: priekinio bamperio dešinės ir kairės pusės nubrėžimai, abu nubraižyti priekiniai sparnai, apgadintas dešinės pusės priekinis žibintas, apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. ( b.l. 14)

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, 16 p., numatantį, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų sodmenis, 132 p., numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Dėl aukščiau aptartų pažeidimų L. S. paaiškino, kad darydamas posūkį kabino automobilį, vieną ir antrą. Įvažiuodamas į kiemą jautė, kad kliudė pravažiuojančius automobilius. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio M. T. tarnybinis pranešimas, L. S. parodymai ir paaiškinimas, nukentėjusiojo E. G. parodymai ir paaiškinimas, nukentėjusiojo R. T. parodymai, liudytojo M. T. parodymai, tiesiogiai mačiusio automobilių apgadinimo aplinkybes liudytojo P. M. parodymai ir paaiškinimas, E. P. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema bei transporto priemonės techninės apžiūros aktas.

L. S. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. S. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 231.1 p. ir 231.2 p. nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pats L. S. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, paaiškino, kad nepasiliko įvykio vietoje, nes buvo streso būsenoje, norėjo grįžti pėsčiomis į įvykio vietą, galvojo, kad reikia parašyti savo telefoną ir padėti ant tų automobilių, kuriuos kliudė, bet nespėjo taip padaryti, kadangi atvažiavo policija. Aplinkybių, jog L. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nenustatyta. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, kad L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 p. ir 231.2 p.

Šalies argumentai

L. S. prašo teismo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnes nei ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. įtvirtintas nuobaudas. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidimą padariusiam asmeniui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Tai, kad L. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėta aplinkybė gali pagrįsti minimalių sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytų administracinių nuobaudų taikymą.

Kitos L. S. nurodytos aplinkybės (teisės pažeidimų padarymą lėmė neapdairumas, stresas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo metu rūpinasi senyvo amžiaus mama ir tėvu, kurie yra ligoti pensininkai, gyvena vieni, dėl sunkių ligų abiems reikalinga kito asmens pagalba, jo tėvams reikalinga operatyvi ir nuolatinė priežiūra bei pagalba, reikia nuolat lankytis gydymo įstaigose, kadangi jie savarankiškai praktiškai nejuda, tik automobiliu jis juos gali pristatyti į gydymo įstaigas) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka L. S. prašymui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad pažeidėjas prisipažino įvykdęs pažeidimus, gailisi dėl savo veiksmų (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 p.), pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 5 p.), turi 23 metų vairavimo stažą, į susidariusią situaciją, kad teisės pažeidimus padarė būdamas streso būsenoje, dėl jo darbo pobūdžio, jo tėvų sveikatos problemų, kuriems reikalinga kito asmens pagalba, tiek jam, tiek jo tėvams automobilis yra būtinas, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, todėl L. S. vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

L. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt dydžio baudą.

L. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

L. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. paskirti 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

L. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. paskirti 20 litų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir L. S. skirti 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė