Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

dalyvaujant ieškovės atstovams adv.A. P. ir adv.Liudmilai Grigorjevai, atsakovui L. V. M., O. J. M. atstovui G. M., atsakovų atstovei adv. Audronei Rimienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams O. J. M. ir L. V. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovų O. J. M. ir L. V. M. priešieškinį ieškovei R. R. dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas (iš dalies).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties 4,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., įgytą pagal 2000-12-15 pirkimo pardavimo sutartį, o nuosavybės teisės į minėtą sklypą buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-15 sprendimu Nr.86-4432 (I t., b.l.8). Atsakovė nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties 0,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įgytą nuosavybėn pagal 2005-08-12 paveldėjimo teisės liudijimą, o nuosavybės teisės į jį buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001-01-22 Nr. 86-4568 (I t., b.l.9, 72, 177). Atsakovas nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties 5 ha žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybėn įgytą pagal 1995-07-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (I t., b.l.10, 71). Visi trys žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir pažymėti natūroje laikinais riboženkliais. Atsakovų sklypai ribojasi su ieškovės sklypu iš vakarų ir šiaurės pusės (I t.,b.l.11).

Byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. CK 4.45 str., reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovų bei trečiojo asmens atsiliepimų argumentus, bylos medžiagą, atsižvelgdama į tai, kad pagal bylos duomenis žemės natūra vietoje trūksta lyginant su ieškovės ir atsakovų valdomais nuosavybės teise plotais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.45 str. 1 d. ir neatsižvelgė į teisėjų kolegijos aukščiau minėtus kriterijus, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d.).

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš byloje esamų dokumentų, todėl pagal CK 4.45 str. ribos nustatytinos teismo tvarka, atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusius 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-21 įsakymas Nr.2.3-10542-(86-1-4) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr.8634/0002:109 kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo buvo įregistruoti ieškovės sklypo tikslieji matavimai. Teismas minėtą įsakymą panaikino, kaip matyti iš teismo sprendimo motyvų, dėl procedūrinių pažeidimų, kadangi nustatinėjant ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas, žemės sklypo ribų paženklinimo akte atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovės nustatytomis sklypo ribomis, o tokiu atveju kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat šiame sprendime konstatuota, kad laikinieji riboženkliai tarp šalių sklypų buvo perkelti, tačiau nenustatyta, kad juos perkėlė ir dėl kieno kaltės. Šios aplinkybės, kas perkėlė laikinus riboženklius, beje, nebuvo nustatytos ir nagrinėjamoje civilinėje byloje ir byloje nėra duomenų, pakankamų tai nustatyti. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovai neteisingai įvertino šiuo minėtu teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes. Minėtame teismo sprendime ieškovės parengto žemės sklypo plano teisingumas ir atitikimas kadastro žemėlapyje įbraižytoms riboms nebuvo vertinamas (I t., b.l.36-41). UAB „Julimatas“ parengtas ieškovės žemės sklypo planas (I t., b.l.12) yra suderintas su Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriumi ir VĮ registrų centru, kaip kadastro tvarkytoju, tai reiškia, kad UAB „Julimatas“ parengtas ieškovės sklypo planas atitinka kadastro žemėlapyje įbraižytas ieškovės sklypo ribas. Be to, pagal minėtą planą ieškovės sklypo plotas numatytas 4,1444 ha, t.y. mažesnis nei jai priklauso nuosavybės teise (4,5 ha), o atsižvelgus į aukščiau teisėjų kolegijos nurodytus kriterijus ir tai, jog trūkstant žemės natūroje, visų savininkų nuosavybės teisės turi būti varžomos vienodai ir proporcingai turimam nuosavybės teise žemės sklypui. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyriaus 2010-10-27 rašto (II t., b.l.63-64), ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tiek pagal preliminarių matavimų planą, tiek pagal UAB „Julimatas“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą atitinka gretimų sklypų ribas. Šis rašytinis įrodymas pagal CPK 197 str. 2 d. laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę, kadangi VĮ Registrų centras tvarko nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti ieškovės pateikto žemės sklypo plano, kuriame nurodytos kadastro žemėlapyje įbraižytos šalių sklypų ribos ir pagal UAB „Julimatas“ bei UAB „Geonorma“ parengtus planus nustatytos ribos (I t., b.l.17), būtent UAB „Julimatas“ parengtas ieškovės sklypo planas atitinka kadastro žemėlapyje įbraižytas ieškovės žemės sklypo ribas, o UAB „Geonorma“ parengti atsakovų sklypų planai neatitinka kadastro žemėlapyje įbraižytų sklypų ribų. Be to, pagal viešo registro duomenis atsakovės 0,6 ha ploto žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kuriame pievos ir natūralios ganyklos sudaro 0,2 ha, t.y. 1/3 sklypo ploto, o kitos naudmenos 0,4 ha sklypo dalį (medžiai, krūmai, kt., LR žemės ūkio ministro 2004-12-03 įsakymo Nr.3D-638 7.9 p.). Tuo tarpu pagal UAB „Geonorma“ parengtą atsakovės sklypo planą, apie 2/3 dalis sklypo sudaro pievos, kas neatitinka viešo registro duomenų. Atsakovai, teigdami, kad atsakovės sklype suarė visą sklypą ir išrovė krūmus, padidindami ariamos žemės plotą, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tai rodo, kad pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą atsakovės sklypas yra pasistūmėjęs į ieškovės sklypo pusę, užimdamas dalį ieškovei priklausančio sklypo. Kaip matyti iš atsakovui priklausančio sklypo 1995-06-22 ribų parodymo ir jų paženklinimo akto (I t., b.l.46-47), atsakovo sklypas vietoje buvo pažymėtas 1995 metais laikinais riboženkliais gretimybėje su ieškovės ir atsakovės sklypais, laikinais riboženkliais sklypas nebuvo žymėtas tik gretimybėse su Ungurinio ežerų ir su iš vakarų pusės besiribojančių sklypu. O spindžiu atsakovo sklypas buvo pažymėtas tik iš vakarų pusės, t.y. kitoje pusėje nei jis ribojasi su ieškovės ir atsakovės sklypais. Be to, visi sklypai buvo pažymėti pagal preliminarius matavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent atsakovo sklypas buvo pažymėtas teisingai, o ieškovės ir atsakovės neteisingai, tuo labiau, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, kurie gali ir nustatant ieškovo sklypo ribas.

Byloje esanti eksperto išvada (II t., b.l.34-42) turi būti vertinama visumoje su kitais įrodymais ir neturi didesnės įrodomosios reikšmės (CPK 185 str., 218 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai kelia abejonių pateikta eksperto išvada, kaip nepakankamai argumentuota ir nuosekli, kadangi ekspertas vadovavosi skirtingų mastelių atsakovo žemės sklypo preliminariu planu ir ortofotografiniu žemėlapiu (I t., b.l.41, 149), tačiau išvadoje neatsispindi galimos paklaidos dėl skirtingų mastelių žemėlapių naudojimo, ekspertas nebuvo vietoje apžiūrėjęs sklypų ir laikinų riboženklių, nedarė kontrolinių matavimų, neatsižvelgė į viešame registre esančius kadastro žemėlapio duomenis. Be to, eksperto išvada nėra nuosekli, joje trūksta motyvų, pagrindžiančių išvadą, kodėl UAB „Julimatas“ parengtame ieškovės žemės sklypo plane neteisingai nustatyta šio sklypo riba vakarų pusėje. Ši išvada taip pat prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teisėjų kolegija ja nesivadovauja.

UAB „Geonorma“ parengti atsakovo ir atsakovės žemės sklypų planai nėra suderinti su žemėtvarkos tarnyba, kaip to reikalauja teisės aktai, jie neatitinka kadastro žemėlapyje pažymėtų atsakovų sklypų ribų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad trūksta žemės natūroje visoms šalims, šie projektai parengti neatsižvelgiant į aukščiau teisėjų kolegijos minėtus kriterijus ir teismų praktiką, nepagrįstai pagal juos suvaržomos ieškovės teisės, ginant išimtinai atsakovų teises ieškovės sąskaita. Nežiūrint į tai, kad trūksta žemės, pagal atsakovo sklypo planą jam tenka 5,1125 ha ploto miško žemė, nors nuosavybės teise jam priklauso 5 ha, o atsakovei suprojektuotas 0,6 ha ploto žemės sklypas. Nors atsakovui suprojektuotas sklypas neviršija teisės aktais leidžiamos paklaidos, tačiau kadangi žemės natūroje trūksta, jam negalėjo būti suprojektuota daugiau žemės nei priklauso nuosavybės teise. Teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentą, kad atsakovo žemės sklypas padidėjo dėl bendro naudojimo miško kelio įtraukimo į jo plotą, kadangi atsakovo sklype esantis bendro naudojimo miško kelias sudaro 0,16 ha, o pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą kelias sudaro 549 kv.m. (0,0549 ha). Be to, šis atsakovo sklype esantis kelias negalėjo būti įtrauktas į atsakovo sklypo plotą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių ortofotografijų ir sklypų planų, atsakovų sklypų suprojektuotos ribos neatitinka viešo registro duomenis ir kadastro žemėlapyje esančias ribas netgi pagal sklypų ribų konfigūraciją.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 4.45 str. 1 d. normą ir CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai, tenkindamas atsakovų priešieškinį, patvirtino atsakovų sklypų ribas pagal UAB „Geonorma“ parengtus atsakovų žemės sklypų planus, o ieškovės ieškinyje nurodytą reikalavimą atmetė. Įvertinusi aukščiau minėtus motyvus bei nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmeta atsakovų priešieškinį, o ieškovės ieškinį tenkina ir patvirtina ieškovės žemės sklypo ribas pagal UAB „Julimatas“ parengtą ieškovės žemės sklypo planą (I t., b.l.12).

Dėl nurodytų motyvų, patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kaip dėl nebeturinčių teisinės reikšmės ginčui. Be to, vadovaudamasi nurodytais motyvais ir nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija atmeta atsakovų atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentus, kaip nepagrįstus.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš naujo paskirstytinos tarp šalių jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Be to, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina ieškovei 131 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir 131 Lt už apeliacinį skundą, taip pat 125 Lt už eksperto kelionę bei 84,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą, iš viso suapvalinus – 210 Lt (CPK 91 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovės R. R. ieškinį patenkinti ir nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. 8634/0002:109) ribas pagal UAB „Julimatas“ atliktų kadastrinių matavimų sklypo ribas, kurios žemės sklypo plane m 1:2000 pažymėtos ribų posūkių taškais:1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-1, bendro 4.1444 ha ploto (I t., b.l.12).

Atsakovų O. J. M. ir L. V. M. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų O. J. M. ir L. V. M. lygiomis dalimis 262 (du šimtus šešiasdešimt du) litus bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. R., ir 210 Lt (du šimtus dešimt) litų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.