Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, Sandrai Jotautei,Vaivai Virkutytei, dalyvaujant ieškovams K. G., A. G., jų atstovams advokatams L. Ž., Raimondui Kivyliui, atsakovams V. B. (V. B.), V. B. (V. B.), jų atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. G. ir A. G. ieškinį atsakovams V. B. ir V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Galutinai sutikslinę ieškinio reikalavimus ieškovai prašo: 1) pripažinti kad žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal 2015-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1186 pagrindu UAB „Studija 33“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) įpareigoti atsakovus V. B. ir V. B. bendromis ieškovų K. G. ir A. G. bei atsakovų V. B. ir V. B. lėšomis per l (vienas) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš bendraieškoviams K. G. ir A. G. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, UAB "Geometra" parengtoje sprendinių žemės sklypo pertvarkymui schemoje pažymėto simboliu "B", atsakovams V. B. ir V. B. priklausantį nuotekų valymo įrenginį AT - 12 ir sutvarkyti žemės sklypo dalį, iš kurios pašalintinas atsakovams V. B. ir V. B. priklausantis nuotekų valymo įrenginys AT-12; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovams nuo 2007 metų nuosavybės teisėmis priklausė 2375 m² bendro ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Žemės sklypas), kuriame ieškovai savo jėgomis ir sąskaita pastatė dviejų butų gyvenamąjį namą. Parengę Žemės sklypo planą, kuriuo visas žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis: 1575 m² ploto žemės sklypo dalį, Žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „A" ir 800 m² ploto žemės sklypo dalį, Žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B", butą pastatytame name su jam priskirtu 800 m² ploto žemės sklypo dalimi nutarė parduoti V. B.. 2010-10-24 tarp ieškovų ir atsakovo V. B. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl Žemės sklype nutiestų ir projektuojamų komunikacijų naudojimo ir valdymo tvarkos po pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad po pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo, atsakovams perleidžiama 1/2 dalis nutiestų ir/ar projektuojamų vandentiekio tinklų, suteikiant servituto teisę atlikti remonto darbus, o ieškovams suteikiama servituto teisė atlikti dujotiekio remonto darbus bei, kol bus prisijungta prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų, šalys lygiomis dalimis montuos ir prižiūrės vietinę nuotekų sistemą. 2011-01-24 tarp ieškovų ir atsakovo V. B., veikiančio ir sutuoktinės V. B. vardu ir interesais buvo pasirašyta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. JP-286, kuria atsakovai savo nuosavybėn įsigijo 800 m² ploto žemės sklypo dalį. Sudaryta sutartimi šalys susitarė dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu tvarkos - buvo nustatyta, kad Atsakovai naudosis nusipirkta 800 m² ploto Žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B", o ieškovai naudosis 1575 m² ploto žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A". Nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ieškovams parengus buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos projektą, atsakovai savo lėšomis nupirko UAB „August ir Ko" gaminamą ir aptarnaujamą buitinių nuotekų valymo įrenginį AT -12. Ieškovai kompensavo atsakovams 1/2 dalį valymo įrenginio įgijimo išlaidų ir atsakovų nupirktas buitinių nuotekų valymo įrenginys buvo įrengtas ieškovams priklausančioje Žemės sklypo dalyje „A", apie 40 m atstumu nuo Žemės sklypo ribos, besiribojančios su prie sklypo privedančiu privažiuojamuoju keliu. 2012 m. pradžioje ieškovai ir atsakovai susitarė atsidalinti nuosavybės teisėmis priklausančias žemės sklypo dalis į atskirus turtinius vienetus ir 2012-12-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADI-2896 Dėl adresų suteikimo ir panaikinimo, dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijamo į du turtinius vienetus, suformuotiems gyvenamiesiems namams buvo suteikti nauji adresai, ieškovams priklausančiam gyvenamajam namui - (duomenys neskelbtini), atsakovams priklausančiam gyvenamajam namui - (duomenys neskelbtini). Tačiau V.B. ieškovams ėmė kelti reikalavimus bei sąlygas dėl Žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus turtinius vienetus, susijusius su ieškovams priklausančios Žemės sklypo dalies „A" naudojimu ir valdymu, bei atsakovo teisėmis į ieškovams priklausančią Žemės sklypo dalį suformuojant ir ieškovams perduodant praėjimą per ieškovams priklausančią Žemės sklypo dalį, ieškovams įsipareigojant nestatyti jokių statinių jiems priklausančioje Žemės sklypo dalyje, esančioje tarp atsakovams priklausančios Žemės sklypo dalies „B" ir valstybei priklausančios žemės. Nepavykus pasiekti susitarimo su atsakovais, ieškovai pradėjo bendrosios nuosavybės atidalinimo teismine tvarka procedūrą, t.y. ieškovų prašymu UAB „Geometra" 2013 m. liepos mėnesį parengė sprendimus esamo Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pertvarkymui - bendrosios nuosavybės atidalinimui - kuriais vadovaujantis, atsižvelgiant į šalims nuosavybės teisėmis priklausančias Žemės sklypo dalis, 2011-01-24 ieškovų ir atsakovo pasirašytoje pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. JP-286 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, apibrėžė 800 m² ploto žemės sklypą, sprendiniuose pažymėtą indeksu „A", ir 1575 m² ploto žemės sklypą, sprendiniuose pažymėtą indeksu „B", pažymėjo atidalijamų žemės sklypų ribas, koordinates, esančius pagrindu atskirų turtinių vienetų kadastrinių duomenų bylų parengimui ir kadastrinių duomenų įregistravimui nekilnojamojo turto registre. Parengus žemės sklypo atidalinimo sprendinius, ieškovai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės admininistracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrių dėl nuomonės (išvados) dėl parengtų žemės sklypo atidalinimo į atskirus turtinius vienetus sprendinių atitikimo žemės sklypų formavimo ir ribų įstatymo, teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams. 2013-08-19 pranešimu Nr. (12.15)-Ž2-55 Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyrius pateikė ieškovams nuomonę, kuria nurodė, kad UAB „Geometra" parengtame Žemės sklypo padalijimo plane (pagrindiniame brėžinyje) atidalinti sklypai „A" ir „B" atitinka nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis, matyti įvažiavimai į sklypus, todėl sprendiniai neprieštarauja teisės aktams. Atsižvelgiant į tai ieškovai kreipėsi į teismą su reikalavimu atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį bei siekia apginti pažeidžiamas ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančios ir atidalintinos Žemės sklypo dalies „B" valdymo teises, iš jos pašalinant Atsakovams nuosavybės teisėmis priklausantį daiktą (buitinių nuotekų valymo įrenginį), kuris nebebus naudojamas ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančios gyvenamojo namo dalies (buto) aptarnavimui ir kuris fiziškai nebegali būti naudojamas atsakovams priklausančios gyvenamojo namo dalies (buto) aptarnavimui.

Atidalinant ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančią Žemės sklypo „B" dalį, ieškovai siekė išspręsti bendro naudojimo komunikacijų (dujotiekio ir vandentiekio), įrengtų Žemės sklypo dalyse „A" ir „B" naudojimo klausimą, įtvirtinant bendro naudojimo komunikacijų savininkų servitutines teises aptarnauti ir naudoti vandentiekio ir dujotiekio komunikacijas, tačiau rengiant žemes sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau - Projektas), esantis žemės sklypų atidalinimo pagrindu, naujai suformuotiems žemės sklypams buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t.y. atsakovams paklausančiai žemės sklypo daliai, projekte pažymėtai indeksu 18-1, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: a. IX. Dujotiekių apsaugos zonos - 0,0.157 ha; b.VI, Elektros linijų apsaugos zonos 0,0222 ha; c. XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos 0,0055 ha. Ieškovams priklausančiai žemes sklypo daliai, Projekte pažymėtai indeksu 18-2, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: a. Ryšių linijų apsaugos zonos – 0,0190 ha; b. IX. Dujotekių apsaugos zonos - 0,0034 ha; c.VI. Elektros linijų apsaugos zonos - 0,0021 ha; d. XL1X. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos - 0,0247 ha. Tokiu būdu ieškovų reikalavimas nustatyti servitutus atidalinant žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės, tapo pertekliniu, todėl ieškovai atsisakė ieškinyje suformuluotų reikalavimų dėl servitutų nustatymo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas, atstovaujamas advokato Laimono Pivoro, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad bankui kyla abejonių dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus V. B. ir V. B. pašalinti iš ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies atsakovams priklausantį nuotekų valymo įrenginį, pagrįstumo. Atsakovas V. B. į bylą pateikė įrodymus (UAB „Kaselita" pažyma), kad jam priklausančioje žemės sklypo dalyje dėl labai molingo grunto nėra galimybės įrengti nuotekų valymo įrenginio. Tokiu būdu patenkinus ieškinio reikalavimu ir įpareigojus atsakovus pašalinti jiems priklausantį nuotekų valymo įrenginį, esantį ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, bus sudaryta situacija, kai atsakovai faktiškai negalės šalinti nuotekų iš jiems priklausančio gyvenamojo namo. Tokia situacija iš esmės prieštarautų šalių interesų pusiausvyrai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus. Prašo nagrinėti bylą banko atstovui nedalyvaujant (I t. b. l.101).

Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Ieškovų atstovas advokatas nurodė, kad atsakovams pateikė kelias alternatyvas dėl valymo įrenginių iškėlimo iš atsakovų sklypo dalies, kurios gali būti realizuojamos minimaliomis atsakovų sąnaudomis, tačiau atsakovai tokį pasiūlymą ginčija vieninteliu argumentu, kad nėra galimybės įrengimų iškelti dėl netinkamo grunto jų sklypo dalyje. Taip pat nurodė, kad atidalinimo proceso teisėtumas yra patikrintas teisės aktų nustatyta tvarka. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus išvadą, kad projektas gali būti tvirtinamas ir parengtas teikti tvirtinti administracijos direktoriui, tačiau yra reikalingas teismo sprendimas dėl galimumo atidalinti žemės sklypo dalį be atsakovų sutikimo.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė nurodė, kad nesutinka su ieškovų reikalavimais, nes šioje byloje reikia vertinti 2010-10-24 tarp ieškovų ir atsakovų sudaryta susitarimą, kuris yra sandoris, kuris nėra nuginčytas ir jo turi būti laikomasi. Nurodo, kad dėl atidalijimo ginčo nėra, ginčas yra tame, kada atidalijimas gali būti įgyvendintas, o įgyvendintas bus tada, kai bus galimybė prisijungti prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų, kaip ir numatyta susitarime.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje nurodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Serenika“ aptarnauja valymo įrenginį, kuris sumontuotas ieškovų sklype. Nurodė, kad pirmiausia sutartis dėl minėto įrenginio aptarnavimo buvo pasirašyta su atsakovais, po to su ieškovais, kurie ir mokėjo už teikiamas įrenginio aptarnavimo paslaugas.

Liudytojas R. R. teismo posėdyje nurodė, kad jis kaip UAB „Kaselita“ atstovas įvertino, kad valymo įrengimo sumontavimas atsakovų sklype yra negalimas dėl molingo grunto. Nurodė, kad jokių grunto tyrimų neatliko, vertino tik išoriškai, vadovaudamasis atsakovo žodžiu. Kitų įrengimo perkėlimo alternatyvų nesvarstė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad pagal 2011-01-24 tarp ieškovų K.ir A. G. ir atsakovo V. B., veikiančio ir sutuoktinės V. B. vardu ir interesais buvo pasirašyta Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. JP-286, atsakovai savo nuosavybėn įsigijo 800 m² ploto žemės sklypo dalį. Sudaryta sutartimi šalys susitarė dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu tvarkos - buvo nustatyta, kad Atsakovai naudosis nusipirkta 800 m² ploto Žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B", o ieškovai naudosis 1575 m² ploto žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A". Prieš sudarant pagrindinę prikimo – pardavimo sutartį 2010-10-24 tarp ieškovų ir atsakovo V. B. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl Žemės sklype nutiestų ir projektuojamų komunikacijų naudojimo ir valdymo tvarkos po pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad po pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo, atsakovams perleidžiama 1/2 dalis nutiestų ir/ar projektuojamų vandentiekio tinklų, suteikiant servituto teisę atlikti remonto darbus, o ieškovams suteikiama servituto teisė atlikti dujotiekio remonto darbus bei, kol bus prisijungta prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų, šalys lygiomis dalimis montuos ir prižiūrės vietinę nuotekų sistemą. 2012 metų pradžioje šalims susitarus atsidalinti nuosavybės teise priklausančias dalis į atskirus turtinius vienetus, buvo pradėta atidalinimo procedūra, bendraturčių dalims suteikti adresai, tačiau atsakovas nesutinka su sklypo dalių atidalinimu be papildomų ribojimų ieškovams nustatymo. Bylos medžiaga nustatyta, kad bendrasavininkai iš esmės tarpusavyje nesutaria dėl nekilnojamojo turto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dėl to, kad atsakovai nesutinka išmontuoti nuotekų valymo įrengimo iš ieškovų sklypo todėl, kad neturi galimybės jo įsirengti savo sklype, nes 2010-10-24 susitarime sudarytame tarp ieškovų ir atsakovų buvo susitarta, kad šalys lygiomis dalimis montuos ir prižiūrės vietinę nuotekų sistemą, kol bus prisijungta prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų ir būdų

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalis suteikia bendraturčiui teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš CK 4.80 straipsnio 2 dalies seka, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimas pirmiausia yra bendraturčių susitarimo reikalas. Tik tada, jeigu bendraturčiai neranda kompromiso dėl atidalijimo būdo, sąlygų ir / ar kitų aspektų, bendrosios dalinės nuosavybės objektas gali būti atidalytas teismine tvarka. Bendraturtis, siekiantis teismine tvarka atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali atsisakyti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės ar prieštarauti siūlomam atidalijimo variantui, tačiau toks atsisakymas ar prieštaravimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Todėl, nors pagrindinė įrodinėjimo pareiga tenka bendraturčiui, siekiančiam atsidalijimo, bendraturčiai, prieštaraujantys atidalijimui ar siūlomam atidalijimo variantui, turi pagrįsti savo atsisakymą atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, jeigu bendraturtis, kuris siekia atidalijimo, įrodo, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, bendraturčių tarpusavio santykius, ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovai, nesutikdami su ieškovų siūlomu ginčo šalių bendro turto atidalijimo variantu, nepateikė savo pasiūlymo dėl kito bendro turto atidalijimo varianto, kartu ir įrodymų, kurie pagrįstų jų poziciją dėl ieškovų pasiūlyto bendro turto atidalijimo varianto netinkamumo. Savo nesutikimą su atidalinimu atsakovai grindžia tuo, kad ieškovai pažeidžia susitarimą, kuris sudarytas 2010-10-24 su atsakovu dėl naudojimosi vietine nuotekų sistema. Teigia, kad minėtas susitarimas yra sandoris, kurio reikia laikytis. Teismo vertinimu, toks nesutikimo argumentas, atsakovams iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovų poziciją, tačiau nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendro turto atidalijimo, laikytinas nepagrįstu. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Taigi, minėtose normose įtvirtinta, kad tarp bendraturčių sudarytas, notariškai patvirtintas ir atitinkama tvarka įregistruotas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto. Paminėtose teisės normose nuosekliai fiksuojamas reikalavimas tokį bendraturčių susitarimą patvirtinti notariškai bei jį atitinkamai įregistruoti. Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis Nr. JP-286 tarp ieškovų ir atsakovo V. B., veikiančio ir sutuoktinės V. B. vardu ir interesais buvo pasirašyta 2011-01-24 ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, kurioje šalys susitarė dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu tvarkos - buvo nustatyta, kad atsakovai naudosis nusipirkta 800 m² ploto Žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B", o ieškovai naudosis 1575 m² ploto žemės sklypo dalimi, Žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A". Šioje sutartyje buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Jokių kitų sąlygų dėl nekilnojamojo daikto bendro naudojimosi tvarkos šioje sutartyje nustatyta nebuvo. Kadangi nuotekų valymo įrenginys yra skirtas aptarnauti pagrindinį daiktą, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atsakovų minimas susitarimas turėtų teisinę galią, jeigu jis būtų įtrauktas į pagrindinę sutartį arba kaip atskiras sandoris įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

Iškėlus bylą pagal ieškovų ieškinį, nesutikimą su ieškovų siūlomu atidalijimo būdu atsakovai grindė argumentais, kad įpareigojimas pašalinti iš ieškovo žemės sklypo nuotekų įrenginį yra neįmanomas ir pasiūlė alternatyvą, kad nuotekų valymui nupirkus papildomai 20 metrų vakuuminės žarnos, nuotekų išsiurbimas yra galimas transportui įvažiuojant per atsakovo sklypo dalį, todėl jokio būtinumo iškelti valymo įrenginį nėra. Ieškovai nurodė, ir liudytojas teismo posėdyje patvirtino, kad jų sklype sumontuotą įrenginį pagal sutartį prižiūrėjo UAB „Serenika“. Bylos duomenimis, šis įrenginys nuolat gesdavo ir reikėdavo kviesti aptarnaujančią įmonę gedimams šalinti, už kurių paslaugas sumokėdavo ieškovai, todėl ieškovų šio įrenginio kokybė netenkino ir jie nusprendė įsirengti kitą nuotekų valymo įrenginį, kuris patenkintų tik jų pačių asmeninius poreikius. Atsakovų argumentas, kad nėra įmanoma įgyvendinti įpareigojimo iškelti valymo įrenginį į jų sklypą, vertintinas kritiškai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad tokios galimybės nebuvimą būtų įvertinę ir konstatavę ekspertai. Tai, kad sklypo gruntą įvertino UAB „Kaselita“ atstovas, kuris yra pardavimų vadybininkas, vadovaudamasis atsakovo žodiniu paaiškinimu, kad jo sklypo gruntas yra molingas, negali būti pagrindžiantis įrengimo perkėlimo galimybės nebuvimą. Pažymėtina, kad ieškovai pasiūlė keletą įrengimo perkėlimo alternatyvų, tačiau jos atsakovų svarstytos nebuvo.

Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ginčo objektų bendraturčių santykiai įtempti. Teismo proceso metu ginčo šalims ne kartą siūlyta ieškoti abiem pusėms priimtino susitarimo dėl bendrosios nuosavybės, tačiau ieškovai ir atsakovai, nepaisant to, kad atstovaujami advokatų, tokio susitarimo nepasiekė. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nesutinkantys su vieno iš bendraturčių siūlomu atidalijimo būdu, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Be to, ir vykstant ginčui teisme, visi bendraturčiai privalo aktyviai ieškoti priimtino sprendimo būdo. Nagrinėjamu atveju atsakovai, prieštaraudami ieškovų siūlomam atidalijimo būdui, nepasiūlė kito konkretaus atidalijimo būdo, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jų nurodomas kitas būdas yra realiai įgyvendinamas, nepagrindė jo priimtinumo ir naudingumo visiems bendraturčiams. Tokią atsakovų poziciją teismas vertina kaip neatitinkančią bendraturčių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, taip pat prieštaraujančią CPK 12, 178 straipsnyje įtvirtintai įrodinėjimo pareigos taisyklei, pagal kurią atsakovai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi nesutikdami su ieškiniu.

Atsakovo keliami reikalavimai bei sąlygos dėl Žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus turtinius vienetus, susijusius su ieškovams priklausančios Žemės sklypo dalies „A" naudojimu ir valdymu, ieškovams įsipareigojant nestatyti jokių statinių jiems priklausančioje Žemės sklypo dalyje, esančioje tarp atsakovams priklausančios Žemės sklypo dalies „B" ir valstybei priklausančios žemės, yra teisiškai nepagrįsti. Atidalijimo teisė yra absoliuti – asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo dėl atsidalijimo, reikalaujama tik suderinti atsidalijimo būdą. Atsakovams nesutikus su ieškovų siūlomu atsidalijimo būdu, ieškovai pradėjo teisinę atsidalijimo procedūrą. UAB „Studija 33“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, t.y vadovaujantis 2004-10-04 Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2014-01-02 redakcija) 66 punktu, pateikė atsakovams derinimui. Minėtas projektas yra suderintas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, jokių pastabų ar neatitikimų nėra. Pažymėtina, kad šioje procedūroje dalyvavo ir atsakovas V. B.. Jokių prieštaravimų ar pasiūlymų dėl šio projekto iš V. B. nebuvo gauta.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovų atsisakymo atidalinti bendrą turtą priežastys yra nepakankamos atmesti ieškovų reikalavimą dėl bendro turto atidalijimo, juolab, kad ieškovai įrodė, jog jų siūlomas bendro turto atidalijimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, kad kada nors siekė susitarti su ieškovais dėl kitokių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas. Kaip minėta, ginčo šalių santykiai yra konfliktiški ir jiems nepavyksta pasiekti bendro susitarimo dėl disponavimo bendru turtu, dėl to tikslingiausia siekti visiško šio turto atidalijimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovų nurodomi argumentai nėra pakankami, jog paneigtų ieškovų teisę siekti bendro turto atidalijimo šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina kad žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal 2015-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1186 pagrindu UAB „Studija 33“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei atsakovai V. B. ir V. B. įpareigotini bendromis ieškovų K. G. ir A. G. bei atsakovų V. B. ir V. B. lėšomis per l (vienas) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovams K. G. ir A. G. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, UAB „Studija 33“ parengtoje sprendinių žemės sklypo pertvarkymui schemoje pažymėto simboliu "B", atsakovams V. B. ir V. B. priklausantį nuotekų valymo įrenginį AT - 12 ir sutvarkyti žemės sklypo dalį, iš kurios pašalintinas atsakovams V. B. ir V. B. priklausantis nuotekų valymo įrenginys AT-12.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, atsakovai privalo atlyginti ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Paduodami ieškinį, ieškovai sumokėjo 125,40 Eur (433 Lt) žyminio mokesčio. Tikslinant ieškinio reikalavimus vieno reikalavimo atsisakyta, todėl ieškovams grąžintina žyminio mokesčio permoka 41,8 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams priteistina 83,60 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovai patyrė 1667,03 Eur (II t. b.l.162) bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų solidariai ieškovams priteistina 1667,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškovų K. G. ir A. G. ieškinį atsakovams V. B. ir V. B..

Pripažinti kad žemės sklypo, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal 2015-04-28 Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1186 pagrindu UAB „Studija 33“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Įpareigoti atsakovus V. B. ir V. B. bendromis ieškovų K. G. ir A. G. bei atsakovų V. B. ir V. B. lėšomis per l (vienas) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš bendraieškoviams K. G. ir A. G. nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, UAB „Studija 33“parengtoje sprendinių žemės sklypo pertvarkymui schemoje pažymėto simboliu "B", atsakovams V. B. ir V. B. priklausantį nuotekų valymo įrenginį AT - 12 ir sutvarkyti žemės sklypo dalį, iš kurios pašalintinas atsakovams V. B. ir V. B. priklausantis nuotekų valymo įrenginys AT-12;

Priteisti iš atsakovų V. B. ir V. B. solidariai 1667,03 Eur. bylinėjimosi išlaidų ieškovams K. G. ir A. G..

Priteisti iš atsakovų V. B. ir V. B. lygiomis dalimis ieškovams 83,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovams K. G. ir A. G. žyminio mokesčio permoką 41,80 Eur.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo procesiniu sprendimu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.