Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) K. R. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „D“ staliumi, gyv. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. l d. ir 220 str. l d.

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. l d., 220 str. l d., 219 str. 1 d.

A. K.-B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, augina vieną mažametį vaiką, dirbanti VŠĮ „A“ buhaltere, gyvenanti Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. l d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. K. B., būdama UAB „L“, į.k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, buhaltere, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, veikdama laikotarpyje nuo 2003-02-21 iki 2006-02-09 kartu su UAB „L“ direktoriumi G. K., o laikotarpyje nuo 2006-02-09 iki 2006-12-31 su UAB „L“ direktoriumi E. P., kurie pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. buvo atsakingi už apskaitos organizavimą, tyčia pažeisdami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą: pažeisdami 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 ir 3 d., 12 str. 1 d., 16 str.1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. reikalavimus, nesurašė kasos pajamų orderių bei apskaitos registruose nefiksavo grynųjų pinigų pajamų, dėl ko į įmonės apskaitą 2004 m. sausio - birželio mėn. A. K. B. veikiant kartu su G. K.: neįtraukė 45 842,08 Lt, kuriais G. K. atsiskaitė su tiekėjais, 2004 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. keturiais atvejais pagal čekius išimtų iš Vilniaus banke esančios UAB „L“ sąskaitos 2 530 eurų, 2 579 latų, 5 300 JAV dol. arba pagal kursą 35 932,15 Lt nefiksavo jokiuose apskaitos registruose, o 2006 m. rugpjūčio - spalio mėn. A. K. B. veikiant kartu su E. P. į įmonės apskaitą neįtraukė 30 618,72 Lt, kuriais E. P. atsiskaitė su tiekėjais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ 2004-2006 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

G. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis buhalterinės apskaitos netvarko ir už buhalterinių įrašų teisingumą neatsako. 2003-01-01 iki 2006-02-09 laikotarpyje buvo UAB „L“ direktoriumi. K. B. dirbo buhaltere įmonėje. Jokio apgaulingo buhalterijos tvarkymo nebuvo. Aurelija yra jo dukra, visiškai ja pasitikėjo. Apskaitoje pats nesusigaudo. Prekes parduodavo pagal PVM sąskaitas – faktūras. Tvarkė, viską apskaitė, pajamų orderiai – griežtos atskaitomybės dokumentai buvo pildomi. Registrus tvarkė dukra. Ne visus dokumentus pateikė laiku. Kasos operacijų dukra neatliko. Ji galėjo pinigus paimti iš banko. Apskaitų nevedė, nes nežino kaip sudaryti balansus, nežino, kas yra dvejybinis įrašas. Nesitarė dėl apgaulingo apskaitos vedimo, tai supranta kaip dvigubą buhalteriją, to įmonėje nebuvo, mokesčių neslėpė. Su žmona, kita akcininke, buvo sutarta suteikti paskolą dukrai, kuri per 4 kartus iš banko paėmė pinigus – apie 36 000 litus. Tam buvo gautas akcininkų pritarimas, jis jai leido paimti pinigus. Kodėl tie pinigai turėjo būti užpajamuoti kasoje nesupranta, jei į kasą jie juk neįplaukė. Nežino kaip gavosi, kad buvo naudojami neapskaityti pinigai. Kartais su tiekėjais už įmonę atsiskaitydavo savo pinigais. Nepildydavo tada pajamų orderių ir į kasą neįnešdavo. Dukra žinojo, kad jis valdo įmonės pinigus, bet ji nežinojo, kad jis iš savo asmeninių pinigų apmoka. Dukra sąžiningai suvedė įmokėjimus, todėl taip ir gavosi. Ką reiškia tas neigiamas kasos likutis, nesupranta. Nieko negali paaiškinti dėl apgaulingo apskaitos epizodo. Jis nei karto nerašė specialistui apie įmonės pajamas. Jam tas laikotarpis buvo labai sunkus, augo anūkas, dukra augino vaiką viena, ji galėjo nesusidoroti su darbo krūviu. Ji dirbo, stengėsi šeimai uždirbti pinigų, žalos nepadarė. Nebuvo pokalbio apie apgaulę. Gailisi, kad įmonėje apskaita ne ideali, bet nesutinka, kad buvo vedama apgaulinga buhalterija. Specialistės išvados yra netinkamos. Dukrai buvo išduota paskola. Nieko negali paaiškinti, kaip ant kasos išlaidų orderių, pagamintų 2006 metais, atsirado įrašai 2004 metų. Kasos išlaidų orderiuose – 2004-08-31, 2004-09-08, 2004-09-14, 2004-12-23 parašai yra jo – G. K., nepamena kada ir kur pasirašė, paaiškinti nieko negali. Žino, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. direktorius atsako už buhalterinę apskaitą. Jis didžiąją laiko dalį praleido dirbtuvėse prie staklių, buhalterę samdė. Su tiekėjais atsiskaitė iš savo pinigų, tai gal todėl gavosi minusinis likutis. Kodėl dukrai pats neskolino pinigų, nežino, paaiškinti negali. Kaip įmonės direktorius gal ir žinojo įmonės apyvartą, su atsiskaitymais kartais vėluodavo, gal ir sudėtingiau būdavo suskaičiuoti.

E. P. kaltu neprisipažino. Neturi nieko pasakyti dėl pareikšto kaltinimo. Yra nekaltas, buhalterinės apskaitos netvarkė. Su kaltinimu, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą nesutinka, nieko nenorėjo apgauti. UAB „L“ direktoriumi dirbo nuo 2006-02-09. Tarp jo ir K. susitarimo buhalteriją vesti apgaulingai nebuvo. Kartais atsiskaitydavo su tiekėjais iš savo asmeninių pinigų.

A. K. B. kalta neprisipažino, parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu – nuo 2003-02-21 iki 2006-12-31 dirbo UAB „L“ buhaltere. Pradžioje direktorius K., vėliau direktorius P., atnešdavo jai buhalterinius dokumentus, ne visada laiku juos pateikdavo, galėjo būti ir netikslumų. Klaidų galėjo pasitaikyti, jas galima ištaisyti, kasos knyga buvo vedama. Specialistė pasisakė dėl minusinės kasos. Reikėjo tai forminti per avansinę apyskaitą, kodėl taip nedarė, paaiškinti negali. Buvo, kad direktoriai sumoka iš savo pinigų. Dėl valiutinės kasos – keičiami pinigai, valiuta keičiama į litus, užpajamuota litais. Tikrinamos deklaracijos buvo, buvo klaidų, buvo vėlavimų. Tai galima perskaičiuoti, pataisyti per 5 metus. Neįrašė melagingų duomenų, su direktoriais nebuvo jokios kalbos dėl apgaulės. Labai gailisi, kad netiksliai vedė buhalterinę apskaitą, kad netiksliai užpildė deklaracijas. Daugiau atsakinėti į klausimus A. K. B. teisme atsisakė.

Specialisto išvadoje Nr. 5-5-11 (t.1 b.l. 10-44) dėl UAB „L. ūkinės finansinės veiklos būklės konstatuota, kad atliekant UAB „L“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų pažeidimai. Kasininkų funkcijas savo darbo laikotarpiais UAB „L“ atliko direktoriai G. K. ir E. P.. O grynųjų pinigų apskaitą tvarkė A. K. B.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „L“ apskaita 2004-2006 m. buvo tvarkoma nesurašant apskaitos dokumentų ir ūkinių operacijų nefiksuojant apskaitos registruose, t. y. bendrovės veikloje buvo naudojami grynieji pinigai, nefiksuojant iš dalies grynųjų pinigų pajamų. UAB „L“ direktorius G. K. 2004 m. naudojo neapskaitytas lėšas, t. y. nebuvo surašyta kasos pajamų orderiai ir nefiksuota grynųjų pinigų pajamos, todėl 2004 m. sausio mėn. registre „Kasa“ apskaitytas 34 334,34 Lt neigiamas kasos likutis, 2004 m. vasario mėn. registre „Kasa“ apskaitytas 3 886,61 Lt neigiamas kasos likutis, 2004 m. birželio mėn. registre „Kasa“ apskaitytas 7 621,13 Lt neigiamas kasos likutis. Negalima nustatyti grynųjų pinigų įsigijimo šaltinių.

UAB „L“ direktorius E. P. 2006 m. rugpjūčio - spalio mėn. panaudojo 30 618,72 Lt neapskaitytų lėšų, t. y. nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai, nefiksuotos pajamos, todėl negalima nustatyti grynųjų pinigų įsigijimo kilmės. UAB „L“ apskaitos dokumentuose ir registruose 2003-2006 m. neapskaitytos jokios ūkinės operacijos su E. P., kaip atsiskaitytinu asmeniu, t. y. neįforminta dokumentais E. P. grynųjų pinigų išdavimai ar pinigų gavimai iš E. P.. Tyrimui pateiktoje 2007-01-02 direktoriaus E. P. Avanso apyskaitoje fiksuotas 2007-01-01 E. P. 1 858,09 Lt įsiskolinimas bendrovei.

UAB „L“ grynųjų pinigų apskaitą tvarkė pažeidžiant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d. reikalavimus - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi apskaitos registruose nefiksavo grynųjų pinigų pajamų, t. y. nesurašė kasos pajamų orderių, todėl registre „Kasos knyga“ 2004 m. ir 2006 m. apskaičiavo neigiamą kasos likutį. Kadangi apskaitos registruose nefiksavo grynųjų pinigų pajamų, todėl neįtraukė į apskaitą, iš jų: 2004 m. sausio - birželio mėn. 45 842,08 Lt, 2006 m. rugpjūčio - spalio mėn. 30 618,72 Lt, todėl negalima nustatyti kokios kilmės lėšomis disponavo UAB „L“. UAB „L“ grynuosius pinigus bendrovės veikloje 2004-2006 m. naudojo be apskaitos.

UAB „L“ grynųjų pinigų apskaitą tvarkė pažeidžiant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 12 str. 1 d. reikalavimus – apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kadangi nesurašė kasos pajamų orderių ir apskaitos registruose nefiksavo grynųjų pinigų pajamų. Nesurašė 2004 m. sausio-birželio mėn. kasos pajamų orderių 45 842,08 Lt, 2006 m. rugpjūčio-spalio mėn. 30 618,72 Lt ir apskaitos registruose nefiksavo grynųjų pinigų pajamų. UAB „L“ grynuosius pinigus bendrovės veikloje naudojo be apskaitos.

Kadangi UAB „L“ apskaitos dokumentuose ir registruose 2004-2006 m. nefiksavo grynųjų pinigų pajamų, negalima nustatyti jų kilmės, todėl negalima nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „L“ 2004 m. registre „Kasos knyga" kai kuriais mėnesiais apskaitytas neteisingas kasos likutis, iš jų: - 2004-04-30 apskaičiuotas kasos likutis 13 533,70 Lt, o 2004-05-01 atkeltas 3 692,07 Lt, t.y. 9 841,63 Lt mažesnis; - 2004-05-31 pagal pateiktus apskaitos dokumentus turėjo būti apskaičiuotas 965,25 Lt neigiamas kasos likutis (3692,07+19959,30-24616,62), o įrašytas 965,25 Lt teigiamas kasos likutis, tuo pačiu 2004-06-01 atkeltas 965,25 Lt teigiamas likutis; - 2004-09-30 apskaičiuotas 26 115,80 Lt likutis, o pagal pateiktus apskaitos dokumentus turėjo būti apskaičiuotas 22 080,28 Lt, t. y. 4 035,52 Lt mažesnis. Neteisingai susumuotos pagal apskaitos dokumentus 2004m. rugsėjo mėn. išlaidos (įrašyta 12985,12 Lt, o pagal pateiktus dokumentus 17020,64 Lt).

UAB „L“ 2004 m. tvarkydamas grynųjų pinigų apskaitą pažeidė LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d. reikalavimus - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi 2004 m. balandžio-rugsėjo mėn. apskaitos registre „Kasa" buvo neapskaityta 4 840,86 Lt (9841,63 Lt-965,25 Lt-4035,52 Lt), t. y. nepagrindžiant apskaitos dokumentais buvo sumažintas 4 840,86 Lt grynųjų pinigų likutis. Nepagrindžiant apskaitos dokumentais (nesurašytas kasos pajamų orderis) ir nesilaikant dvejybinio įrašo 2004-06-01 padidintas kasos likutis 965,25 Lt. Kasos likutis 2006 m. gruodžio 1 d. padidintas 5 806,11 Lt, nesurašant kasos pajamų orderio, nenurodant kas konkrečiai įmokėjo į kasą 5 806,11 Lt. Apskaita tvarkoma nesilaikant dvejybinio įrašo.

UAB „L“ apskaitos registruose „Kasos knyga“ 2004-2006 m. nebuvo užregistruota išimta iš AB Vilniaus bankas 2004 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. 2 530 eurų, 2 579 latų, 5 300 JAV dol. arba pagal kursą 35 932,15 Lt. Grynieji pinigai 35 932,15 Lt naudojami be apskaitos.

UAB „L“ grynųjų pinigų apskaitą tvarkė pažeidžiant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 6 str. 2 d. reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, kadangi į apskaitą neįtraukė 2004 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. keturiais atvejais pagal čekius išimtų iš Vilniaus banke esančios UAB „L“ sąskaitos 2 530 eurų, 2 579 latų, 5 300 JAV dol. arba pagal kursą 35 932,15 Lt., nefiksavo ne tik registre „Kasos knyga“, bet nefiksavo ir kitame registre. Grynuosius pinigus naudojo be apskaitos, negalima nustatyti jų panaudojimo.

UAB „L“ grynųjų pinigų apskaitą tvarkė pažeidžiant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 12 str. 1 d. reikalavimus – apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, kadangi gavus iš banko sąskaitos 2004 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. 2 530 eurų, 2 579 latų, 5 300 JAV dol. arba pagal kursą 35 932,15 Lt nesurašė kasos pajamų orderių ir nefiksavo grynųjų pinigų 35 932,15 Lt pajamų ne tik registre „Kasos knyga“, bet nefiksavo ir kitame registre. Grynuosius pinigus naudojo be apskaitos.

Kadangi UAB „L“ 2004-2006 m. apskaitą tvarkė pažeidžiant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574-6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ 2004-2006 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d. G. K. ištiesintinas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl A. K. B. didelės vertės UAB „L“ turto pasisavinimo ir dokumentų suklastojimo

-surašė ranka 2004-08-17 sutartį tarp UAB „L“ akcininkų ir jos dėl paskolos 36 000 Lt jai suteikimo bei, pasinaudodama pasitikėjimu, padavė ją pasirašyti akcininkams R. K., G. P. ir direktoriui G. K., bei patvirtino savo parašu;

Taip pat suklastojo tikrus dokumentus – kasos išlaidų orderius:

-suklastojo 2004-08-31 kasos išlaidų orderį Nr. 1, jame įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „L“ A. K. išduoda paskolą pagal sutartį – du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų ir, kad ji du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų gavo bei, pasinaudodama pasitikėjimu, padavė jį pasirašyti tuometiniam direktoriui G. K. bei patvirtino jį savo parašu;

-suklastojo 2004-09-08 kasos išlaidų orderį Nr. 2, jame įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „L“ A. K. išduoda paskolą pagal sutartį – vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt devyni latai ir, kad ji vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis latus gavo bei, pasinaudodama pasitikėjimu, padavė jį pasirašyti tuometiniam direktoriui G. K. bei patvirtino jį savo parašu;

-suklastojo 2004-09-14 kasos išlaidų orderį Nr. 3, jame įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „L“ A. K. išduoda paskolą pagal sutartį -septynis šimtus devyniasdešimt latų ir, kad ji septynis šimtus devyniasdešimt latų gavo, bei pasinaudodama pasitikėjimu padavė jį pasirašyti tuometiniam direktoriui G. K., bei patvirtino jį savo parašu;

Iš šių kaltinimų A. K.-B. išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš teisme paskelbtų BPK 276 str. 2 d. pagrindu liudytojos G. P. apklausos ikiteisminiame tyrime duomenų (2 t. b.l. 36-37) matyti, kad ji yra UAB „L“ viena iš akcininkių, jai priklauso 50 proc. šios bendrovės akcijų. Apie tai, kad A. K. prašė paskolos mokslams, ji pamena. Tvirtinti, kad paskola A. K. buvo suteikta būtent 2004 metais, ji negalinti, nes neatsimenanti. Ant 2004-08-17 sutarties ir 2004-08-17 protokolo ties jos pavarde yra jos parašai. Kokia valiuta ir kokio dydžio paskola buvo suteikta A. K. – neatsimenanti. Jai atrodo, kad visi jai apklausos metu parodyti dokumentai yra surašyti bendrovės buhalterės A. K. ranka.

Iš 2004-08-17 protokolo (t.2 b.l. 42) seka, kad UAB „La“ akcininkai nutarė skirti buhalterei A. K. laikinąją paskolą pagal jos pateiktą 2004-08-02 prašymą ir sudaryti sutartį dėl paskolos išdavimo ir paskolos grąžinimo terminų.

Kaip matyti iš byloje esančių bankinių sąskaitų išrašų, UAB „L“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmimo čekiu Nr. 2311187 2004-08-31 išimta 2 530 eurų, išėmimo čekiu Nr. 2311188 2004-09-08 1 789 latai, išėmimo čekiu Nr. 2311189 2004-09-14 790 latų. ir išėmimo čekiu Nr. 2468453 2004-12-23 išimta 5 300 JAV dolerių (l t. b.l. 183-190, l t. b.l. 80-85).

Teisiamajame posėdyje specialistė Z. K. paaiškino, kad tyrimo metu nustatė jog išduota paskola ant vėliau surašytų blankų – blankai 2005 ir 2006 metų, o paskola išduota 2004 metais. Akcininkų valia, jie tai gali leisti – duoti, suteikti paskolą. Jei leidžia akcininkai, tai teisėta, bet jie privalo žinoti, kad privalo atsiskaityti su valstybe ir tik tada gali skolinti pinigus tretiesiems asmenims. Paskolos išdavimas buvo teisėtas. Dėl paskolos išdavimo valstybė nenukentėjo. Šie pinigai buvo grąžinti 2007 m. sausio mėnesį. Išimant grynus pinigai iš banko ir neužpajamuojant buvo pažeisti buhalteriniai įstatymai.

Iš išrašo iš kasos knygos (t. 1 b. l. 76) matyti, kad joje užfiksuotas A. K. paskolos grąžinimas – 2006-12 04 – 10 000 , 2006-12-11 – 10 000, 2006-12-18 – 10 000, 2006-12-18 – 5932,15 Lt.

Turto pasisavinimas BK 183 str. prasme yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu.

A. K. B. tvirtina, kad 35932,15 litus kaltinime nurodyta valiuta iš UAB „L“ ji gavo kaip paskolą. Iš UAB „L“ akcininkų – G. P. ir R. K. apklausų liudytojomis duomenų, G. K. parodymų teisme matyti, kad jie patvirtino, jog A. K. buvo suteikta paskola mokymuisi. 2004-08-02 prašymas, 2004-08-17 protokolas, 2004-08-17 sutartis, 2004-12-31 aktas patvirtina, kad A. K. buvo suteikta paskola, išduodant ją įvairiomis valiutomis. Pripažinti, kad aukščiau nurodyti prašymas, protokolas, sutartis, aktas yra suklastoti, pagrindo nėra, nes nėra jokių duomenų, kad šiuose dokumentuose įrašyta informacija yra melaginga (padarytas intelektinis suklastojimas) ar, kad juose yra kaip nors neteisėtai pakeistas tikro dokumento turinys-padirbti parašai, vienos informacijos ištrynimas, kitos įrašymas, jis surašyti ar pasirašyti asmenų, neturinčių teisės tai padaryti (materialinis suklastojimas).

Išvardintų duomenų visetas rodo, kad A. K. B. 35 932,15 Lt atitinkančią sumą užsienio valiuta įgijo ne juos pasisavindama, o teisėtu- paskolos sutartinių santykių pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad paskola nėra neatlygintinis sandoris. Tiek iš specialistės paaiškinimo teismui tiek iš kasos knygos įrašo seka, kad paskolą A. K.-B. grąžino sutartyje numatytu laiku – iki 2006-12-31 d. Nesant A. K. B. jai inkriminuotoje didelės vertės turto pasisavinimo veikoje dviejų būtinų turto pasisavinimo kaip nusikalstamos veikos sudėties požymių- neteisėtumo ir neatlygintinumo, ji iš kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. išteisintina, nesant šioje jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išteisintina ji ir iš BK 300 str. 1 d. Nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo kaip nors suklastoti jau aukščiau paminėti 2004-08-02 prašymas, 2004-08-17 UAB „L“ steigiamojo susirinkimo protokolas, 2004-08-17 sutartis tarp UAB „L“ akcininkų ir jos dėl paskolos 36 000 Lt jai suteikimo, 2004-12-31 aktas, nes nėra jokių duomenų, kad juose įrašyta informacija yra melaginga ar kaip nors pakeista materialiai. 2004-08-31 kasos išlaidų orderio Nr. 1, 2004-09-14 kasos išlaidų orderio Nr. 2 2004-09-14 kasos išlaidų orderio Nr. 3, 2004-12-23 kasos išlaidų orderio Nr. 4 surašymo atbuline data, nes tai neabejotinai įrodyta tuo, kad jie surašyti ant vėliau pagamintų dokumentų blankų, irgi nėra pagrindo pripažinti dokumento suklastojimu, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuose kasos išlaidų orderių blankuose užfiksuoti duomenys yra neteisingi ar netikri-kad A. K. B. gavo paminėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigines lėšas užsienio valiuta kaip paskolą neneigia nei pati A. K. B., nei orderius pasirašęs G. K., nei akcininkės R. K. ir G. P.. Šių orderių surašymas atbuline data yra ne dokumento suklastojimas, numatytas BK 300 str. 1 d., o buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas.

E. P. pagal BK 219 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „L“, į.k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, direktoriumi, pagal 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2535 5 str. l d., 9 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p. nustatytą tvarką, apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas privalėdamas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, pateikęs finansines ataskaitas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:

2006-07-11 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitą už 2006 m. birželio mėnesį ir nurodęs, kad UAB „L“ privalo sumokėti mokesčių 16 452 Lt, jų nesumokėjo po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2006-07-24 raštu Nr. (4.34) 3-14357 nurodė mokesčius sumokėti per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos.

Po to, 2007-01-11 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitą už 2006 m. gruodžio mėnesį ir nurodęs, kad UAB „L“ privalo sumokėti mokesčių 30 598 Lt, bei pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus paskaičiuotą Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitą už 2007 m. I ketvirtį, kur nurodyta, kad UAB „L“ privalo sumokėti mokesčių 36 681 Lt, jų nesumokėjo po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2007-04-18 raštu Nr. 2183 paragino mokesčius 38 087 Lt (36 681 Lt mokesčių + 1 406 Lt delspinigių) sumokėti per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos.

Iš šio kaltinimo E. P. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip matyti iš 2006-07-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos už 2006 m. birželio mėnesį (2 t. b.l. 12), E. P. deklaravo, kad bendrovė privalo sumokėti 16 452 Lt mokesčių.

Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2006-07-24 reikalavimo Nr. (4.34) 3-14357.(l t. b.l. 128), UAB „L“ buvo paragintas sumokėti iki 2006-08-15 įsiskolinimą 16 748 Lt. Ant rašto yra atžyma, kad reikalavimą 2006-07-26 gavo UAB „L“ direktorius E. P..

Kaip matyti iš byloje esančios 2007-01-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos už 2006 m. gruodžio mėnesį, E. P. deklaravo, kad bendrovė privalo sumokėti 30 598 Lt mokesčių ( 2 t. b.l. 18).

Kaip matyti iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus paskaičiuotos Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos, už 2007 m. pirmą ketvirtį UAB „L“ privalo sumokėti 36 681 Lt mokesčių ( 2 t. b.l. 24), ant šios ataskaitos UAB „L“ vadovo ir vyr. finansininko parašų nėra.

Kaip matyti iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2007-04-18 rašto Nr. 2183, UAB „L“ buvo paragintas sumokėti per 10 dienų įsiskolinimą 36 681 Lt, bei 1 406 Lt delspinigių.(2 t. b.l. 29).

Liudytoja J. S. parodė, kad ji dirba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje vyresniąja specialiste. Iš matymo žino tik K. kaip klientę, kuri jiems teikė dokumentus dėl UAB „L“, ji – S. priimdavo šios įmonės ataskaitas. Su ataskaitų pateikimu buvo problemų. Nuo 2007 m. sausio 1 d. vadovas P. neatnešdavo atskaitų. Nuo 2007m. atleisti žmonės. Buvo didelės skolos, siuntė raginimus sumokėti. UAB „L“ buvo kažkokios vidinės problemos. Priimdavo ataskaitas kas ketvirtį, retai matydavo klientus, galėjo jie ir paštu atsiųsti ataskaitas ar atnešti. Ar 2006-07-11 ataskaita už 2006 m. birželio mėn. buvo atnešta, ar paštu atsiųsta nepamena, bet ją ji, liudytoja, gavo. 2007-01-11 finansinė ataskaita iki 2007 m. gruodžio mėnesio – tai ketvirtinė finansinė ataskaita, o ne už gruodžio mėnesį. 2007-01-11 ataskaita pasirašyta P. ir K.. Visos skolos augo, buvo sumuojamos, reikėjo rašyti augantys ketvirčiai, metinė atskaita – 30 598 Lt sumai įsiskolinimas. 2007 m. balandžio mėn. ji surašė raginimą susimokėti įsiskolinimą. Įsiskolinimo likutis 2007 m. sausio 1 dienai buvo 30 598 Lt, o 2007 m. balandžio 1 d. įsiskolinimo likutis buvo jau kitas – 36 681 Lt ir plius dar delspinigiai 1406 Lt. Kitų ataskaitų UAB „L“ nepateikė, atleido žmones, pateikė duomenis apie 10 žmonių atleidimą. P. nepateikė ataskaitos už 2007 m. pirmą ketvirtį su parašais, byloje (t. 2 b.l. 24-25) esanti finansinė ataskaita yra jos – S. - kompiuterinis variantas. 2007-04-01 raginimu buvo reikalaujama susimokėti pagal visus nesumokėtus mokesčius.

Iš specialisto išvados 4 p. (t. 1 b. l. 43) matyti, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2006-09-01 UAB „L“ pastoviai į kasą ir į banko sąskaitas gavo pajamas iš pirkėjų ir turėjo pinigų bei pilnai galėjo savalaikiai atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriumi, sumokant apskaičiuotus mokesčius, iš jų 2006-07-01 susidariusį 16 748 Lt įsiskolinimą.

Teisiamajame posėdyje specialistė Z. K. nurodė, kad, jos nuomone, tiriamu jos laikotarpiu UAB „L“ buvo nemoki.

Iš specialisto išvados (t.3 b.l.177-183) matyti, kad UAB „L“ 2000-2005 metais bendrovės pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, ar 2006-2007 m. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės nebuvo galima apskaičiuoti dėl nepateiktų apskaitos dokumentų.

Specialistė D. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įmonė „L“ 2005 m. gruodžio 31 d. būklei buvo nemoki, iš pateiktų dokumentų nebuvo galima matyti, kad po nurodytos datos, t. y. 2005 m. gruodžio 31 d. kažkokia tai įmonės veikla būtų pasikeitusi taip, kad ji galėjo tapti mokia.

Pagal BK 219 str. 1 d. atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Kaip seka iš teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos už 2007 m. pirmą ketvirtį (2 t. b.l. 24) bei liudytojos J. S. paaiškinimo teismui, ant šios ataskaitos UAB „L“ vadovo ir vyr. finansininko parašų nėra, esanti byloje finansinė ataskaita už 2007 m. pirmą ketvirtį yra surašyta Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus darbuotojų kaip kompiuterinis ataskaitos variantas. Iš to seka, kad E. P. nurodytos ataskaitos – Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos už 2007 m. pirmą ketvirtį Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui nepateikė ir todėl nėra jo atsakomybės pagal BK 219 str. 1 d. šioje kaltinimo apimtyje.

Be to, jei mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 straipsnį neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam iškilti negali. 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8 str. numato, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismui nepateikta įrodymų, kad E. P. šiame epizode pareikšto kaltinimo laikotarpiu nuo 2006-07-11 iki 2007-04-18 UAB „L“ buvo moki ir pateikti įrodymai, kad iki E. P. darbo direktoriumi pradžios UAB „L“ 2005 m. gruodžio 31 d. būklei buvo nemoki.

Dėl to teismas konstatuoja, kad E. P. pagal BK 219 str. išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Žinomai neteisingų duomenų įrašymo į 2005 m metinę pelno mokesčio deklaraciją epizodas

E. P. pagal BK 220 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. ir pagal 2001-11-06 įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingas už UAB „L“ teisingą finansinės atskaitomybės ir metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2005 m. sudarymą, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

2006-10-02 Panevėžio m., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pildydamas 2005 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės 2005 m. pelną, kuris pagal apskaitos dokumentus ir registrus sudarė 54 716 Lt (pardavimo pajamos 375 202 Lt, sąnaudos 320 486 Lt), o deklaravo tik 2 778 Lt pelno mokestį, tokiu būdu viso siekė išvengti mokesčių į biudžetą, t. y. 5 429 Lt pelno mokesčio, bei minėtą deklaraciją pateikė laikotarpyje nuo 2006-10-02 iki 2007-01-01 Panevėžio AVMI.

Iš šio kaltinimo E. P. išteisintinas, nesant šioje jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Liudytoja V. L. parodė, kad A. K. B. kaip UAB „L“ buhalterė jai dirbant Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnavimo skyriuje, asmeniškai pateikdavo jos-buhalterės ir direktoriaus pasirašytas ataskaitas, deklaracijas, vėliau jas pateikdavo elektroniniu paštu.

Iš specialisto išvados (t.1 b.l. 30) matyti, kad specialistė konstatavo, jog pagal apskaitos dokumentus ir registrus UAB „L“ 2005 m. pardavimo pajamos buvo 375 202 Lt, o savikaina 320 486 Lt. Apmokestinamas pelnas buvo 54 716 Lt. Pelno mokestis už 2005 m. buvo 8207 Lt, UAB „L“ į 2005 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurią pateikė VMĮ, įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės 2005 m. pelną prieš apmokestinimą, t.y. apmokestinamą pelną sumažino ir deklaravo 2 778 Lt pelno mokestį, t.y. už 2005 metus nedeklaravo ir nesumokėjo 5 429 Lt pelno mokesčio. Teisiamajame posėdyje specialistė paaiškino, kad apie deklaracijos patikslinimą jai nebuvo žinoma, susipažinusi su patikslinta deklaracija paaiškino, kad patikslintoje deklaracijoje duomenys nurodyti teisingai.

Iš Metinės pelno mokesčio deklaracijos kopijos, esančios prie specialisto išvados (t.1 b.l. 119-122) matyti, kad ši deklaracija užpildyta 2006-10-02 už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-12-13, joje nurodytas 21 754 mokestinių metų pelnas, priskaičiuotina pelno mokesčio suma mokėtina į biudžetą nurodyta 2778 Lt.

Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriaus pažymos (t.3 b.l. 77) matyti, kad pirminė UAB „L“ metinė pelno mokesčio deklaracija už 2005 metus mokesčių inspekcijai buvo pateikta 2006 m. spalio 2 d. Iš tos pačios pažymos matyti, kad 2007 m. sausio 3 d. UAB „L“ pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2005 metus.

Iš pateiktos teismui Valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintos metinės pelno mokesčio deklaracijos, kurioje nurodyta užpildymo data - 2006-11-03 (t.3 b.l. 78-79) matyti, kad joje už 2005 metus UAB „L“ deklaravo 54 716 Lt dydžio apmokestinamą pelną ir pelno mokestį už 2005 m. 8207 Lt, t.y. tiek kiek ir turėjo būti nurodyta deklaracijoje pagal specialisto išvadą.

2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius gali mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB „L“ už 2005 m. pirminę pelno mokesčio deklaraciją pateikė su neteisingai joje nurodytais duomenis, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir laiku šiuos neteisingai nurodytus duomenis ištaisė. Nėra pagrindo pripažinti, kad tuo buvo padaryta BK 220 str. numatyta veika. Nėra pagrindo konstatuoti, kad neteisingi duomenys į kaltinime nurodytą 2005 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją buvo įrašyti siekiant išvengti mokesčių, nes E. P. kaltu dėl to neprisipažino, A. K. B. nepatvirtino, kad duomenis į pirminę 2005 metų pelno mokesčio deklaraciją ji įtraukė E. P. nurodymu ar jo įtakojama, pateikta deklaracija nustatyta tvarka ištaisyta. Kitokių duomenų, kad deklaracijoje pateiktais duomenimis buvo siekiama išvengti mokesčių, nėra, todėl E. P. veikoje šio kaltinimo apimtyje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nėra, jis iš kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d išteisintinas.

Skirdamas bausmę A. K. B., teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Ji anksčiau neteista, 2003-12-22 bausta bauda 500 Lt už ATPK 172¹ str. 2 d. pažeidimą, 2004-10-05 bausta 150 Lt bauda už ATPK 173¹ str. 1 d. pažeidimą, 2005-04-26 bausta 750 Lt bauda už ATPK 172¹ str. 2 d. pažeidimą (2 t., b.l. 141-148), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis jai neskirtina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, skirtina bausmė – piniginė bauda, jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į didesnę atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę G. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). G. K. anksčiau neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo tapo iš dalies darbingas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis jam neskirtina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, skirtina bausmė – piniginė bauda.

Skirdamas bausmę E. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalsto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). E. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis jam neskirtina bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, skirtina bausmė – piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

A. K. B. pripažinti kalta pagal BK 222 str. 1 d. ir nubausti 100 MGL (12 500 litų) bauda.

Pagal BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. A. K. B. išteisinti, nepadarius jai veikų, turinčių šių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. K. pripažinti kaltu pagal BK 222 str. 1 d. ir nubausti 75 MGL (9375 litų) bauda.

Pagal BK 220 str. 1 d. G. K. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. P. pripažinti kaltu pagal BK 222 str. 1 d. ir nubausti 60 MGL (7500 litų) bauda.

Pagal BK 219 str. 1 d.(dėl mokesčių nesumokėjimo) E. P. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 220 str. 1 d. (dėl neteisingų duomenų apie pelną pateikimo) E. P. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – E. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis gali būti per 20 dienų skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.