Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-42319-541/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
e2-42319-541/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35461-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
UAB „M. M. M. holding“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-42319-541/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35461-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.5.; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui UAB „M. M. M. holding“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Legal Balance“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „M. M. M. holding“ 594,88 Eur skolos, 143,08 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą reiškia buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties pagrindu, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „B2B Baltic“, bei reikalavimo perleidimo sutartimi, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Teigia, jog atsakovo įsiskolinimas susidarė pagal pradinio kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių iki šiol atsakovas neapmokėjo.

Atsakovui CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „B2B Baltic“ ir ieškovas 2016 m. birželio 29 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2016-06/01, kurios pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą UAB „M. M. M. holding“ pagal Apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį Nr. BAM-06/2012, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo atlikti atsakovo buhalterinę apskaitą. UAB „B2B Baltic“ 2013 m. balandžio 3 d., 2013 m. gegužės 2 d., 2013 m. birželio 5 d., 2013 m. liepos 4 d., 2013 m. rugpjūčio 8 d., 2013 m. rugsėjo 5 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras Serija BAV Nr. 159, Nr. 200, Nr. 239, Nr. 281, Nr. 327 ir Nr. 369. Ieškovas nurodo, jog atsakovas iš dalies padengė sąskaitą Nr. 159, ir liko skolingas 594,88 Eur. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2016 m. liepos 25 d. rašytiniu pranešimu Nr. SD16/00099, išsiųstu registruotąja pašto siunta. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.

Pagal CK 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis), vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas įstatymas draudžia (CK 6.59 straipsnis), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą neapmokėjo ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 594,88 Eur skolos.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 143,08 Eur materialiųjų palūkanų.

CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimo laiku atsiskaityti su ieškovu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (737,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 17,00 Eur žyminis mokestis.

Kadangi teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, jos nepriteistinos iš atsakovo vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CK 6.37-6.38, 6.210 straipsniais, CPK 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285- 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo UAB „M. M. M. holding“, į. k. 302800378, buv. Didlaukio g. 80-96, Vilnius, 594,88 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 88 ct) skolos, 143,08 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 8 ct) materialiųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (737,96 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2016 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, buv. Žygio g. 92-98, Vilnius, naudai.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė