Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą statybose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant 24,86 Lt;

3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį areštu 25 paroms, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartimi subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirtomis bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams 19 dienoms;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 15 parų;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

8) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant 100 Lt valstybės nuosavybėn;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. R. 2018 m. balandžio 17 d., apie 01.00 val., Vilniuje, Savanorių pr. – Račių g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiais veiksmais Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Įtariamasis Ž. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 16 d., apie 23.30 val., nuvažiavo į kazino stotyje, Vilniuje. Buvo išgėręs porą bokalų alaus. Jam rūkant prie įėjimo į kazino, pastebėjo netoli stovintį automobilį VW Passat. Iš šio automobilio išlipo moteris ir priėjo prie jo. Ji buvo visiškai neblaivi, t. y. ji buvo net girtesnė nei jis. Moteris pasiūlė jam nuvaryti jos automobilį į Panerius, kur ji gyvena (tiksliai adreso nepasakė), ir už tai pasiūlė jam sumokėti 20 eurų. Moteris paaiškino, kad pati negali vairuoti automobilio ir neturi ko paprašyti. Jis sutiko. Tuo metu net negalvojo kaip pats grįš iš Panerių. Sėdo prie automobilio VW Passat vairo. Moteris sėdo priekinėje keleivio vietoje. Tada jis pasisuko atgal, norėdamas padėti savo kuprinę ant galinės sėdynės, ir pamatė, kad ten sėdi vaikas – berniukas apie 6–7 metų amžiaus. Visi trys jie išvažiavo į Panerius. Važiavo Savanorių prospektu. Privažiuojant prie prekybos centro „Norfos bazė“, pastebėjo, kad prie automobilio VW Passat, kurį jis vairavo, iš galo privažiavo policijos automobilis ir įsijungė jo švyturėliai. Suprato, kad jį stabdo ir sustojo. Prie jo priėjo policijos pareigūnas ir paprašė pateikti dokumentus. Moteris padavė pareigūnui automobilio dokumentus. Kai pareigūnas paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis iš karto prisipažino, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo. Po šito pareigūnas padavė jam alkotesterį ir jis papūtė į jį. Alkotesteris parodė 1,88 promilių girtumą. Po šito jį išvežė į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys tyrimui atlikti. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas T. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 17 d., apie 01.00 val., vykstant į iškvietimą Savanorių pr., Vilniuje, iš degalinės „CircleK“, adresu Savanorių pr. 119A, Vilniuje, pastebėjo išvažiuojantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas vingiavo po kelią, vairuotojo durelės buvo neuždarytos iki galo, todėl sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Sustabdžius minėtą automobilį Savanorių pr. prie sankirtos su Račių g., priėjus prie vairuotojo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę, kurioje buvo nurodyti asmens Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), duomenys. Pastarojo pakartotinai buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau Ž. R. atsakė, kad jo neturi. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo iškviesti patruliai patikrinti blaivumą. Atvykus ekipažui V1811, vairuotojui buvo nustatytas 1,88 prom. girtumas. Minėtą vairuotoją V1811 pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Automobilyje keleivio vietoje sėdėjo L. R., kuri pateikė automobilio dokumentus. Registracijos liudijime buvo nurodyta, kad automobilis priklauso V. L.. L. R. paaiškino, kad minėtą automobilį nupirko iš minėto asmens, tačiau nėra sudarę pirkimo pardavimo sutarties. Jos buvo paprašyta susisiekti su minėtu asmeniu, tačiau skambinant savininkui niekas neatsiliepė. Kadangi L. R. nesurado asmens, kuris galėtų vairuoti automobilį, todėl minėtas automobilis su visais jame buvusiais daiktais buvo išvežtas į Minsko pl. 27, Vilniuje, saugomą aikštelę. L. R. paaiškino, kad vairuotojo nepažįsta, jo paprašė, kad ją minėtu automobiliu nuvežtų į Ukmergę, nes asmuo, kuris ją atvežė į Vilnių, kažkur dingo, o pati L. R. nevairuoja. Kad nepažįstamas asmuo yra neblaivus, nepastebėjo (b. l. 22)

Liudytojas T. O. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio VW Passat priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi keleivė L. R. buvo blaivi, nuo jos nesklido alkoholio kvapas, kalba buvo rišli. Moteris buvo su ramentu, eidama šlubavo. Ji paaiškino, kad atvažiavo į Vilnių automobiliu VW Passat, kurį vairavo jos pažįstamas, į laidotuves. Per laidotuves jos vairuotojas prisigėrė, todėl ji pradėjo ieškoti kito vairuotojo, kuris galėtų ją nuvežti namo. Prie kažkokio kazino pamatė vyriškį, kuris jai pasirodė blaivus, ir jo paprašė ją ir su ja buvusį 7–9 metų vaiką (berniuką) nuvežti jų automobiliu VW Passat namo. Vaikas, kai jis sustabdė automobilį VW Passat, sėdėjo galinėje keleivio vietoje, buvo linksmas, plepėjo su juo. Suprato, kad jis keleivės L. R. sūnus. Jis pabendravo su L. R., užrašė jos duomenis, telefono numerį, po ko, jam leidus, ji išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. L. R. alkotesteriu dėl apsvaigimo netikrino, nes ji jam nesukėlė jokių įtarimų, kad gali būti neblaivi (b. l. 23).

Liudytojas V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. Maždaug prieš 1,5 mėnesio jo sūnaus L. pažįstamas I. B., užvažiavęs pas sūnų į sodą, pamatė jo automobilį VW Passat. Sužinojo, kad jis retai važinėja šituo automobiliu, todėl paprašė jam jį parduoti. Jis sutiko. I. B. norėjo už automobilį jam mokėti dalimis. Susitarė, kad automobilį perrašys jo vardu tik tada, kai jis sumokės visą sumą už automobilį. I. B. davė jam avansą 150 eurų, o likusią 350 eurų sumą turėjo sumokėti vėliau dalimis. Jis perdavė jam automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentus. Pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašinėjo, susitarė draugiškai. 2018 m. balandžio 17 d. vakare pas jį užvažiavo jo sūnus L. Jis papasakojo, kad I. B. sugyventinė būdama neblaivi, paėmė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo kartu su kažkokiais vaikais, pasisamdžiusi kažkokį vyrą, išvažiavo į miestą. Jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų ir patikrinti dėl girtumo. Paaiškėjo, kad vyras vairavęs jo automobilį buvo neblaivus. Automobilį uždarė į automobilių saugojimo aikštelę. Jis nesitikslino šio įvykio aplinkybių, taip pat to, kas tas girtas vyras, vairavęs automobilį VW Passat, jam tai nebuvo įdomu. Sužinojęs, kad jo automobilis buvo uždarytas Vilniuje saugojimo aikštelėje, kreipėsi į Vilniaus kelių policiją dėl leidimo jį atsiimti (b. l. 25).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 17 d. 01.01 val. užregistruotas įvykis, jog pranešėjas sustabdė automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 4).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „VW Passat“ kaina su PVM yra 820 Eur (b. l. 16).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. L. (b. l. 17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3646/2018(01) matyti, kad Ž. R. kraujyje, paimtame 2018 m. balandžio 17 d. 01.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,83 promilės etilo alkoholio (b. l. 39).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. R. sutiko su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau teismo prašo leisti bausmę atlikti savaitgaliais, nes darbo dienomis dirba, jo darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis (b. l. 65–66).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę –dirba, teistas (b. l. 42–45), baustas administracine tvarka (b. l. 46–64). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo maksimalų dydį, nes asmuo daug kartų teistas ir baustas administracine tvarka, taip pat už nusižengimus, susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam Ž. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Kadangi kaltinamajam Ž. R. paskirta galutinė bausmė viršija BK 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą, paskirta bausmė negali būti atliekama poilsio dienomis.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju Ž. R. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į minėtus kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam Ž. R., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. L.. Tai patvirtina byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 17). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. L., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo Ž. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo Ž. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad Ž. R. vairuojamos transporto priemonės vidutinė kaina yra 820 Eur (b. l. 16), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, neturėdamas šios teisės.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2018 m. balandžio mėnesiui nustatyta 820 Eur (b. l. 16), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka Ž. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. balandžio 17 d. 01.00 val. (b. l. 29) iki 2018 m. balandžio 17 d. 13.21 val. (b. l. 30), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. R. skirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Ž. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 17 d. 01.00 val. iki 2018 m. balandžio 17 d. 13.21 val.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo Ž. R. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti Ž. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams;

– automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 820 (aštuonių šimtų dvidešimties) Eur konfiskavimą.

Ž. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.