Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. gynėjo advokato Raimundo Kurkliečio apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d. ir nubaustas 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Nuosprendžiu N. P. skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metus.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 12 d., apie 2.20 val., kelio Zarasai–Bradesiai–Obeliai 38 km 640 m, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 68, 172 p. reikalavimus, sukeldamas pavojų kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus ir kelio būklę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta keleivės L. B. sveikata.

Be to, skunde tvirtinama, kad N. P. su nukentėjusiomis ir jų įstatyminėmis atstovėmis susitaikė, jų atsiprašė ir jos prašė bylą nutraukti bei N. P. nuo atsakomybės atleisti. Šios aplinkybės suteikia pagrindą taikyti BK 38 str. ir nuteistąjį nuo atsakomybės atleisti, bei netaikyti jam BK 67 str. 2 d. 1 p. numatytos poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 281 str. 2 taikymo

Nuteistojo gynėjas prašo perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 281 str. 2 d. į BK 281 str. 1 d. neįrodžius, kad nuteistasis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau tokiai išvadai pagrindo nėra, gynėjo prašymas nepagrįstas.

Skunde nėra ginčijamas pats eismo įvykio faktas bei jo pasekmės. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2008-01-12, apie 2.20 val. Iš karto po eismo įvykio N. P. pats pranešė policijai bei greitajai pagalbai. Bendrai iš nuteistojo, nukentėjusiųjų I. V. ir L. B. bei liudytojų parodymų seka, kad į eismo įvykį pirmoji atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri paėmė įvykyje nukentėjusias L. B. ir I. V. ir išvežė jas į ligoninę, o N. P. liko laukti policijos. Ir tik apžiūrėjus įvykio vietą, policijos pareigūnų jis taip pat buvo pristatytas į Rokiškio rajono ligoninę.

Iš apeliacinės instancijos teismo išsireikalautų ir teisiamajame posėdyje ištirtų dokumentų matyti, kad Rokiškio rajono ligoninės „Ambulatorinių ligonių registracijos žurnale Nr. 1 (vaikų)“ L. B. ir I. V. buvo užregistruotos 3.30 val. (160 b.l.), ir, kas patvirtinama ir šių nukentėjusiųjų ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelių Nr. 08116 ir 08117 išrašais, jos iš karto buvo apžiūrėtos gydytojo (148 – 149 b.l.). Iš „Ambulatorinių ligonių registracijos žurnalo Nr. 1 (suaugusiųjų)“ matyti, kad N. P. jame buvo užregistruotas 4.30 val. (161 b.l.), o iš jo ambulatorinio gydimo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 08118 matyti, kad tą naktį budėjusio gydytojo V. U. nuteistasis buvo apžiūrėtas 4.35 val. (147 b.l.). Šių faktinių aplinkybių proceso dalyviai neginčija.

Byloje esantis Biologinės terpės siuntimas įrodo, kad kraujas iš nuteistojo ligoninėje buvo paimtas 2008-01-12 3.40 val. (46 b.l.). Nuteistasis bei jo gynėjas nesutinka su laiku, nurodytu šiame dokumente, nes neva tai kraujas buvo paimtas anksčiau, nei nuteistasis iš viso buvo užregistruotas Rokiškio ligoninės priėmimo skyriuje. Tačiau, šį iš pirmo žvilgsnio byloje esantį prieštaravimą logiškai paaiškino apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. Ž.. Ji parodė, kad ligoninės priėmimo skyriaus registracijos žurnaluose būtent ji fiksavo nukentėjusiųjų bei nuteistojo pristatymą į priėmimo skyrių, bei pati paėmė iš N. P. jo kraują. Liudytoja patvirtino, kad nuteistasis į ligoninę policijos pareigūnų pirmiausiai buvo atvežtas tam, kad iš jo būtų paimtas kraujas alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti. Ir tik atlikus šią procedūrą, jau gerokai vėliau N. P. kreipėsi į priėmimo skyrių dėl galimo jam padaryto sveikatos sužalojimo, ir todėl priėmimo skyriuje esančiame žurnale buvo užregistruotas tik 4.30 val. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme gautų dokumentų kopijų, N. P. buvo užregistruotas „Siuntimų registracijos žurnale“ (167 b.l), bei „Girtumo ekspertizės ir kraujo paėmimo alkoholio kiekiui nustatyti registre“, kuriame nurodyta, kad siuntimas nustatyti alkoholio kiekį N. P. kraujyje Rokiškio rajono ligoninėje buvo gautas 3.30 val. (168 b.l.). Tai patvirtino ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. S. – jos parodymai pilnai sutampa su V. Ž. parodymais, kad siuntimą parašė pareigūnė, jį užregistravo V. Ž., paėmė nuteistojo kraują, ir supakavusi jį teisės aktų nustatyta tvarka, perdavė išsiuntimui tirti L. S.. Tokiu būdu visi šie duomenys – N. P. siuntimo registravimas, Biologinės terpės siuntimas, liudytojos V. Ž. parodymai patvirtina, kad N. P. kraujas tyrimui iš tiesų galėjo būti paimtas 2008-01-12 3.40 val., t.y. tuo laiku, kuris ir buvo nustatytas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Kolegija neturi jokių abejonių, kad tyrimui buvo paimtas ir išsiųstas būtent N. P., o ne kito asmens, kraujas – jo įpakavimas atitiko keliamus reikalavimus, nėra duomenų, kad įpakavimas būtų buvęs pažeistas, ar pats tyrimui skirtas kraujo mėginys būtų buvęs netinkamas (surūgęs, ar pan.) alkoholio koncentracijos jame tyrimo atlikimui (48 b.l.). Beje, rimtesnių argumentų, kad nuteistojo kraujo mėginys galėjo būti sumaišytas su kito asmens krauju, nepateikta ir apeliaciniame skunde.

Čia dar būtina pažymėti, kad nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme tvirtino, jog buvo pažeisti kraujo, paimto iš N. P., išsiuntimo tyrimui terminai – 2 dienos. Tačiau 2006-06-20 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos bei suderintos su Vidaus reikalų ministru „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos“ (toliau vadinama – Metodika) 8.9 p. nurodyta, kad tiriamosios medžiagos nesant galimybės iš karto pristatyti į laboratoriją, ji pristatoma ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po medžiagos paėmimo. Įvertinus tai, kad N. P. kraujas buvo paimtas 2008-01-12 3.40 val., t.y. šeštadienio naktį, o išsiųstas 2008-01-14, pirmadienį, Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos institute kraujo mėginys gautas 2008-01-15, laikytina, kad Metodikoje nurodytas, nuteistojo gynėjo ginčijamas, terminas pažeistas nebuvo.

Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad paimant bei siunčiant N. P. kraują buvo pažeista Metodikoje nustatyta tvarka, t.y. nustatant girtumą ligoninėje nebuvo užpildyta forma F 155-1/a, kraujo paėmimo vieta nuteistajam galimai buvo dezinfekuota spiritu, o ne kita dezinfekuojančia medžiaga, Biologinės terpės paėmimo siuntime neužpildyti visi rekvizitai. Įvertinus apeliacinės instancijos teisme gautus dokumentus iš Rokiškio ligoninės, matyti, kad išties medicininė N. P. apžiūra siekiant nustatyti jo neblaivumą (girtumą) įvykio naktį nebuvo atliekama – buvo paimtas tik jo kraujas. Tokiu būdu nebuvo užpildyta Metodikoje bei nuteistojo gynėjo nurodyta forma (155-1/a), kuri pildoma atliekant pilną asmens medicininę apžiūrą. Kolegija sutinka ir su kitu gynėjo argumentu, kad Biologinės terpės siuntime neužpildyti visi reikiami rekvizitai. Tačiau, šie tyrimo trūkumai nėra esminiai.

Pagal BK 281 str. 8 d. laikoma, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau etilo alkoholio. Taigi, baudžiamasis kodeksas šiuo atveju reikalauja, kad pažeidusio kelių eismo taisykles asmens apsvaigimas nuo alkoholio būtų nustatytas ištyrus jo kraują, o ne kitais būdais (patikrinus jį alkotesteriu, atlikus jo apžiūrą Metodikoje nustatyta tvarka, ir pan.). Pastarieji duomenys gali būti laikomi papildomais kaltininko apsvaigimą nuo alkoholio patvirtinančiais įrodymais. Šioje baudžiamojoje byloje kolegija nenustatė jokių pažeidimų tiek paimant N. P. kraują, tiek ir jį išsiunčiant tyrimui. Įvertinant byloje esančius duomenis konstatuojama, kad nuteistojo kraujo tyrimas atliktas įstatymu nustatyta tvarka ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse“ (toliau vadinama – Taisyklės) bei Metodikoje nurodytus reikalavimus. Kaip ir nurodyta Taisyklėse bei Metodikoje, N. P. kraujas buvo paimtas prieš tai pateikiant policijos siuntimą (Taisyklių 10 p., Metodikos 3.1 p.), kraujo paėmimą atliko tam įgaliotas asmuo (Metodikos 4.2 p.), ištyrė tam įgaliotas teismo medicinos ekspertas (Metodikos 4.3 p.). Kad buvo pažeistas gynėjo nurodytas Metodikos 8.2 p., t.y. dūrio vieta buvo dezinfekuota alkoholio turinčiu skysčiu, konstatuoti nėra jokio pagrindo, nes liudytoja V. Ž. apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog kraujo paėmimo vieta buvo dezinfekuojama alkoholio neturinčiu skysčiu.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio naktį, 4.22 val. (akivaizdu, kad jau po to, kai buvo paimtas nuteistojo kraujas Rokiškio rajono ligoninėje), N. P. buvo patikrintas alkotesteriu (45 b.l.). Nors alkotesterio parodymas buvo lygus 0,00 %, tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau šioje nutartyje, šie duomenys negali būti laikomi pagrindu pripažinti, kad nuteistasis įvykio metu buvo blaivus, nes alkoholio kiekio koncentracija su kraujyje viršijo įstatymo leistiną normą. Esant tokioms aplinkybėms nebetenka esminės reikšmės ir gynėjo bei paties nuteistojo ginčijamos patikrinimo alkotesteriu aplinkybės bei laikas.

Pažymėtina ir tai, kad ir pats nuteistasis neneigė iki eismo įvykio vartojęs alkoholį, ką patvirtino ir nukentėjusiosios L. B. bei I. V. (114-115 b.l.). Nors tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme N. P. teigė įvykio metu buvo visiškai blaivus ir dėl galimo girtumo įvykio metu visiškai nesijaudino, šie jo parodymai paneigti jau minėta specialisto išvada apie alkoholio kiekį jo kraujyje, bei liudytojos V. Ž. parodymais, kad dar ligoninėje nuo N. P. sklido alkoholio kvapas, nuteistasis prašė jos padaryti taip, kad kraujyje nebūtų rasta alkoholio. Kad nuo N. P. po eismo įvykio sklido alkoholio kvapas pirmosios instancijos teisme patvirtino ir policijos pareigūnė L. S. (117-118 b.l.). Šie duomenys visiškai paneigia nuteistojo versiją, kad jis įvykio metu buvo blaivus.

Tokiu būdu, aptartais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad nusikalstamą veiką N. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti Mykolo Romerio teismo medicinos instituto specialisto išvada apie N. P. kraujyje surastą alkoholio kiekį – 0,65 % etilo alkoholio (48 b.l.), kas atitinka lengvą girtumo laipsnį (Metodikos 11.4.1 p.). Todėl, apylinkės teismas visiškai teisingai ir pagristai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 281 str. 2 d., perkvalifikuoti ją į BK 281 str. 1 d., kaip kad to prašo apeliantas, nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 38 str. taikymo nuteistajam

Pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme N. P. bei nukentėjusiosios L. B. ir I. V. prašė teismo baudžiamąją bylą prieš N. P. nutraukti ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 38 str. pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. To apylinkės teisme prašė ir nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą. Apylinkės teismas šio prašymo nesvarstė, nuosprendyje nurodydamas, kad toks prašymas prieštarauja BK 19 str. 1 d. nuostatoms, kadangi N. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokia apylinkės teismo pozicija nėra teisinga.

BK 19 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tačiau ši norma (BK 19 str. 1 d.) yra bendroji norma, nurodanti, kad fiziologinis asmens girtumas nešalina baudžiamosios atsakomybės aplamai imant, ir jokiu būdu ji nereiškia, kad apsvaigęs nuo alkoholio kaltininkas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 38 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms ir pagrindams. BK 38 str. 1 d. negali būti taikomas tik už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, bei esant to paties straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms.

Tačiau, BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu : 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms gali būti taikomas BK 38 str.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką (BK 38 str. 1 d. 1 p.) yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę kvalifikuojant asmens padarytą veiką, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Šioje byloje N. P. visąlaik neigė veiką padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. jis neigė šią veiką kvalifikuojančią aplinkybę, kas savo ruožtu duoda pagrindą išvadai, jog jis nepripažino savo kaltės, o kartu ir eliminuoja galimybę esant tokioms aplinkybėms taikyti BK 38 str. nuostatas. Todėl šis nuteistojo, jo gynėjo ir nukentėjusiųjų prašymas negali būti tenkinamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Pagal BPK 305 str. 1 d. 4 p., apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be kita ko, teismas turi nurodyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus. Baudžiamųjų poveikio priemonių pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Jis yra įtvirtintas BK 67 str. 1 d. Iš esmės baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra daugiau auklėjamojo, nei baudžiamojo pobūdžio. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę (BK 68 str.), paskirtis taip pat yra ir prevencinio pobūdžio – siekti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, paveikti nubaustą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų. Spręsdamas, skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ar ne, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, bei tai, ar kaltininkas piktnaudžiauja bei neatsakingai naudojasi jo turima teise vairuoti.

Skundžiamame nuosprendyje teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę nurodė, kad ji skiriama siekiant nuteistojo auklėjamojo ir priemonės prevencinio poveikio. Toks motyvas negali būti laikomas pakankamu ir pagrįstu. Iš tiesų, nusikalstamą veiką, už kurią N. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Tačiau jis anksčiau neteistas (teistumai jam išnykę), nėra turėjęs jokių administracinių nuobaudų už KET reikalavimų pažeidimus, nors veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jo girtumas tik nežymiai viršija lengvam girtumui nustatytą ribą. Eismo įvykio metu nukentėjo ne tik jis pats, tačiau ir kartu važiavusios dvi nepilnametės merginos, bet jie susitaikė ir nei pačios nukentėjusiosios, nei jų atstovės nuteistajam jokių pretenzijų neturi. Be to, nuteistasis, kaip matyti iš byloje esančių jo darbo sutarties bei pažymos iš darbovietės, šiuo metu dirba, jo darbas, nors ir netiesiogiai, tačiau yra susijęs su transporto priemonės vairavimu (74 – 75 b.l.). Į šias, kolegijos nuomone, pakankamai reikšmingas bylos aplinkybes pirmos instancijos teismas neatsižvelgė ir todėl netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą – BK 68 str., paskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas ir teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė naikinama (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., teismas

NUSPRENDĖ:

2008 m. birželio 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

Panaikinti N. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 metus naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.