Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-508

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-10-06
Bylos Nr.
2-508
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Vincas Verseckas (pran.)
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–508/2005Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R.M. prekybinės firmos ,,Asmi” atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pagal kreditoriaus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių aerouostas” prašymą pastarojo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.L2-390-372/2005 dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius BUAB „Šiaulių aerouostas” kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 13 790,73 skolos, 4 964,66 Lt delspinigių bei 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos išieškojimo iš R.M. prekybinės firmos ,,Asmi”. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininko lėšas, esančias SEB Vilniaus banko sąskaitoje, o nesant lėšų sąskaitoje, areštuoti R.M. asmenine nuosavybe priklausantį turtą. Nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas turtą gali parduoti ar paslėpti, dėl ko gali pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 29 d. išdavė teismo įsakymą dėl 13 790,73 Lt išieškojimo pareiškėjui iš skolininko ir nutartimi kreditoriaus BUAB „Klaipėdos aerouostas” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - areštavo R.M. prekybinei firmai ,,Asmi” priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises 18 700,39 Lt sumai, o neužtekus šio turto nurodė areštuoti R.M. prekybinei firmai ,,Asmi” priklausančias lėšas, esančias SEB Vilniaus bankas; iš areštuotų lėšų leido išmokėti darbo užmokestį bei padengti veiklos sąnaudas. Teismas šią išvadą grindė tuo, jog pirmiausia areštavus skolininko sąskaitoje esančias lėšas, gali sutrikti skolininko atsiskaitymas su darbuotojais bei sustoti ūkinė-gamybinė veikla. Dėl to, skolininkas gali įgyti teisę nuostolių išieškojimą iš kreditoriaus, jei paaiškės, kad ieškinio užtikrinimui būtų pakakę turėto jo turto.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas R.M. prekybinė firma ,,Asmi” prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nutartis neteisėta, nepagrįsta ir naikintina dėl šių motyvų:

Pirma. Nutartis priimta pažeidžia CPK 144 straipsnio 1, 3 dalis, kadangi kreditoriaus prašymas grindžiamas pareiškimu, kuris yra nepagrįstas. Prašymas imtis laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apelianto manymu, šiuo atveju tokių pagrindų nėra, todėl pareiškėjas bei teismas nepagrįstai taikė R.M. prekybinei firmai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą.

Antra. R.M. prekybinė firma „Asmi” nėra skolinga BUAB „Šiaulių aerouostas” 18 700,39 Lt, kaip nurodo pareiškėjas savo pareiškime. Be to kreditorius nėra pateikęs R.M. prekybinei firmai „Asmi” įstatymo nustatyta tvarka reikalavimo ar sąskaitos apie skolos ar delspinigių įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus reglamentuoja Civilinio proceso kodekso dvidešimt trečiojo skyriaus normos. Šio skyriaus 436 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, išdavęs kreditoriui (pareiškėjui) teismo įsakymą, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ši norma taikoma ne tik teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui, bet ir išdavus teismo įsakymą. Kadangi pareikštas turtinis reikalavimas 18 700 Lt sumai, o skolininko turtinė padėtis nėra žinoma, teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nenurodo, kodėl, jo manymu, neteisingai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teigia, jog pateiktas kreditoriaus pareiškimas yra nepagrįstas, nes apelianto firma nėra skolinga BUAB „Šiaulių aerouostas” 18 700,39 Lt bei tai, kad kreditorius nepateikė R.M. prekybinei firmai „Asmi” įstatymo nustatyta tvarka reikalavimo ar sąskaitos apie skolos ar delspinigių įsiskolinimą. Teisėjų kolegija paaiškina, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškinio (pareiškimo dėl įsakymo išdavimo) pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl apelianto atskirojo skundo motyvų, susijusių su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimu, teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Tai nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas. Skolininkas (šiuo atveju, apeliantas) dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo gali įstatymo nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus ir juos pateikti teismo įsakymą išdavusiam teismui(CPK 439 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 straipsnių nuostatas apeliantas turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita priemone arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, jeigu įmoka atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikia laidavimo raštą arba yra kitokių svarbių aplinkybių. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių numatytų CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vincas VerseckasTeisėjai Alė BukavinienėVirginija Čekanauskaitė