Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam M. P., gynėjui advokatui Artūrui Baužai, civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Rūtai Survilienei, civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, nukentėjusiajam R. M., „A. Ž. komercinės įmonės“ savininkui A. Ž., jo atstovui advokatui Artūrui Baužai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) atstovo bei civilinio atsakovo „A. Ž. komercinės įmonės“ atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams įpareigojant vienerius metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M. iš UAB DK (duomenys neskelbtini) priteista 679 Lt. 84 ct, o iš A. Ž. komercinės įmonės priteista 4300 litų turtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) iš UAB DK (duomenys neskelbtini) priteista 4231 Lt 99 ct turtinei žalai atlyginti, o dėl kitos ieškinio dalies AB (duomenys neskelbtini) pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą jo dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M. iš UAB DK (duomenys neskelbtini) priteista 1750 Lt, o iš A. Ž. komercinės įmonės – 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. T. iš A. Ž. komercinės įmonės priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. T. iš A. Ž. komercinės įmonės priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. T. iš A. Ž. komercinės įmonės priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiems R. M., V. T., P. T., S. T. iš A. Ž. komercinės įmonės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas pagal LR BK 281 str. 5d. už tai, kad 2004-12-18 apie 19.00 val., Kaune, vairuodamas automobilį Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe MOL, valst. Nr. AT 529, ir važiuodamas Garažų g. nuo Taikos pr. link Partizanų g., sankryžoje su V.Krėvės pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 196 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjusiam troleibusui Škoda TR14, garaž. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko troleibusas trenkėsi į Partizanų g. kairėje kelio pusėje stovėjusį automobilį MB 212, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą, ko pasėkoje mirtinai sužalojo troleibuso vairuotoją R. M., o keleivei L. S. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės, AB (duomenys neskelbtini) troleibusas.

Civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) atstovas apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-06 nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl 4979,84 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti, AB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dalyje dėl 4231,99 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti, likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, priteisdamas iš UAB DK (duomenys neskelbtini) nukentėjusio R. M. naudai 4979,84 Lt turtinės žalos, AB (duomenys neskelbtini) naudai 4231,99 Lt turtinės žalos, neatsižvelgė į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau - VSDFV) žuvusios R. M. šeimos nariams lygiomis dalimis išmokėjo 99 000 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą ir nuo 2004-12-18 mokama periodinė išmoka apdraustajam mirus po 339,08 Lt (nuo 2005-07-01 – 371,27 Lt), viso 2005-07-01 žuvusiosios artimiesiems išmokėta 101 558,88 Lt pašalpa, tame tarpe nukentėjusiam R. M. – 24 750 Lt. Ši aplinkybė visiškai įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2 T, b.l. 141-151).

Apelianto manymu, pagal LR CK 6.290 str. 1d. socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlyginamos žalos dydį. Todėl žuvusios artimiesiems išmokėta 101 558,88 Lt pašalpa, tame tarpe nukentėjusiam R. M. – 24 750 Lt, kaip ir bet kokios kitos valstybės institucijų (VSDF, savivaldybės) išmokėtos laidojimo pašalpos, turi būti įskaitomos į žalos dydį. Kadangi VSDFV išmokėta pašalpa viršija reikalaujamos turtinės žalos dydį, todėl nukentėjusio R. M. ir AB (duomenys neskelbtini) ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmesti. Nukentėjusio R. M. turtinė žala visiškai atlyginta, o AB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai apmokėjo žuvusios laidojimo išlaidas, todėl šias AB (duomenys neskelbtini) išmokėtas sumas laidojimo išlaidoms padengti išieškoti iš draudimo kompanijos UAB DK (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo.

Civilinio atsakovo „A. Ž. komercinės įmonės“ atstovas apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-04 nuosprendį pakeisti ir priteistus civilinius ieškinius nukentėjusiųjų neturtinėms žaloms atlyginti sumažinti. Nurodė, kad sutinka, jog nukentėjusieji patyrė moralinius ir dvasinius išgyvenimus dėl šios įmonės darbuotojo kaltės, tačiau nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris yra per didelis. Apelianto nuomone, teismas nesivadovavo LR CK 6.284 str. 1d., kad mirties atveju teisę į žalos atlyginimą, taip pat ir neturtinės žalos atlyginimą, turi tik tie asmenys, kurie mirusiojo buvo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą. Byloje tokių įrodymų nėra. Todėl teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusių civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo. Be to, teismas neatsižvelgė į „A. Ž. komercinės įmonės“ turtinę padėtį, gaunamas pajamas pagal įmonės pateiktą mokesčių deklaraciją (2 T, b.l. 159-163). Teismas neįvertino tai, kad priteisus tokio dydžio neturtines žalas, įmonė bus nemoki ir bankrutuos. Įmonė užsiima vietiniais pervežimais, joje dirba tik 3 asmenys, t.y. įmonės savininkas ir dar 2 darbuotojai. Įmonės gaunamos pajamos yra neproporcingos priteistų neturtinių žalų dydžiams, dėl kurių gali nukentėti net įmonės savininko šeimos turtiniai interesai.

Civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovas atsikirtimu į civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą prašė šį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo 2006-12-04 nuosprendis dalyje dėl 4231,99 Lt turtinės žalos priteisimo civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) iš civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) 4231,99 Lt turtinė žala atsirado dėl laidojimo išlaidų nuteistajam M. P. padarius BK 281 str. 5d. numatytą nusikalstamą veiką. Civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini), siekdamas padėti žuvusios savo darbuotojos šeimai tinkamai organizuoti laidotuves ir kiek galima labiau sumažinti įvykio metu atsiradusią turtinę žalą, iš karto po įvykio apmokėjo už laidojimo paslaugų bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas - 1322 litus, ir 2909,99 litus, viso patirdamas 4231,99 Lt turtinę žalą. Civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini) iš karto po įvykio apmokėjo žuvusiosios laidojimo išlaidas, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini) pakartotinai apmokėjo laidojimo išlaidas. Civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini), kaip žuvusios darbdavys, neturėjo pareigos domėtis, kokio dydžio ir paskirties pašalpos mirusios šeimos nariams bus išmokėtos ateityje, kas tas pašalpas mokės bei kas jas gaus. Be to, nors nukentėjęs R. M. ir VSDFV ir gavo vienkartinę laidojimo pašalpą 99 000 Lt, tačiau civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) patirta 4231,99 Lt turtinė žala iki šiol liko neatlyginta.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) atstovą, civilinio atsakovo „A. Ž. komercinės įmonės“ savininką ir atstovą, prašiusius civilinių atsakovų apeliacinius skundus patenkinti, civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus iš dalies patenkinti, nukentėjusįjį R. M., prašiusį apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra, sprendžia, kad civilinių atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. P. nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 5d., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau neteisingai išsprendė su civiliniais ieškiniais susijusius klausimus, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis keistinas.

Civiliniai atsakovai neginčija nuteistojo M. P. kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5d., padarymo, apeliaciniais skundais nesutinka tik su civilinio ieškinio klausimais, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Dėl civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija sutinka su šio apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka pagal šio įstatymo 27 straipsnį. Pagal minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalį apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Pagal 27 straipsnio 2 dalį, mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai, tėvas ir motina. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau - VSDFV) žuvusios R. M. šeimos nariams lygiomis dalimis išmokėjo 99 000 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą. Be to, nuo 2004-12-18 yra mokama periodinė išmoka apdraustajam mirus po 339,08 Lt (nuo 2005-07-01 – 371,27 Lt). Taigi viso 2005-07-01 žuvusiosios artimiesiems išmokėta 101 558,88 Lt pašalpa, tame tarpe nukentėjusiam R. M. – 24 750 Lt (2 T, b.l. 141-151). Tai reiškia, kad nukentėjusiojo R. M. patirta turtinė žala dėl žuvusiosios laidojimo išlaidų ir išlaidų paminklui įsigyti vėliau buvo padengta iš VSDFV. Be to, VSDFV jam išmokėta pašalpa žymiai viršija jo reikalaujamos turtinės žalos dydį. Taigi konstatuotina, kad nukentėjusiajam R. M. turtinė žala jau yra atlyginta ir dar kartą skundžiamu teismo nuosprendžiu negalėjo būti priteista. Tik tuo atveju, jeigu paskirta socialinio draudimo išmoka nukentėjusiajam būtų nevisiškai padengusi jo patirtą turtinę žalą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, likusią turtinės žalos dalį privalėtų atlyginti už šią žalą atsakingas asmuo bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Dėl minėtų priežasčių apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas dalyje dėl nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio dalyje dėl 4979,84 Lt turtinės žalos atlyginimo ir ši nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio dalis turi būti atmesta.

Taip pat teismas nepagrįstai tenkino ir civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinio dalį dėl 4231,99 Lt turtinės žalos priteisimo. Iš civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimų ir atsikirtimo į apeliacinį skundą matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) iš karto po įvykio, nelaukdama kol VSDFV priims sprendimą dėl įvykio pripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe ir nelaukdama kol žuvusiosios šeimos nariams bus išmokėtos kompensacijos, pati apmokėjo už savo darbuotojos laidojimo paslaugų bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, viso patirdama 4231,99 Lt turtinę žalą. Tačiau ši 4231,99 Lt suma negali būti vertinama kaip turtinė žala, tiesiogiai patirta dėl nuteistojo padaryto neatsargaus nusikaltimo. Nustatyta, kad žuvusiosios šeimos nariams turtinė žala šiuo metu yra visiškai atlyginta, iš VSDFV jiems išmokėta viso 101 558,88 Lt pašalpa. Pagal LR CK 6.290 str. 1d. ši pašalpa, kaip socialinio draudimo išmoka, yra įskaitoma į atlyginamos žalos dydį. Taigi konstatuotina, kad nors turtinė žala jau buvo atlyginta socialinio draudimo išmokomis, teismas nepagrįstai dar kartą priteisė turtinės žalos atlyginimą, šiuo atveju 4231,99 Lt AB (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjų kolegijos sutinka, kad civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini), kaip žuvusios darbdavys, neturėjo pareigos domėtis, kokio dydžio ir paskirties pašalpos mirusios šeimos nariams bus išmokėtos ateityje, kas tas pašalpas mokės bei kas jas gaus, tačiau AB (duomenys neskelbtini) neturėjo ir pareigos apmokėti žuvusios laidojimo išlaidų jos artimiesiems. Tai vertintina kaip geros valios aktas žuvusiosios šeimai. Kita vertus, civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) patirta 4231,99 Lt suma teisiniu aspektu galėtų būti vertinama kaip žuvusios vyro nukentėjusiojo R. M. nepagrįstas praturtėjimas, nes jis šią sumą iš AB (duomenys neskelbtini) gavo be teisinio pagrindo. Šie R. M. ir AB (duomenys neskelbtini) tarpusavio civiliniai santykiai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenagrinėtini, nes tai prieštarautų BPK 109, 110 ir kitų X skyriaus straipsnių nuostatoms. Galutinai šie civiliniai teisiniai santykiai gali būti tiksliai nustatyti ir išnagrinėti atskiroje civilinėje byloje, kurioje AB (duomenys neskelbtini) galėtų reikšti naują ieškinį R. M., tačiau jau kitu ieškinio pagrindu, negu kad šioje baudžiamojoje byloje. Dėl minėtų aplinkybių, apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas ir toje dalyje, kuria buvo patenkinta AB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalis dėl 4231,99 Lt turtinės žalos atlyginimo AB (duomenys neskelbtini) naudai ir ši ieškinio dalis turi būti atmesta.

Dėl civilinio atsakovo „A. Ž. komercinės įmonės“ apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus dėl LR CK 6.284 str. 1d. taikymo. CK 6.284 straipsnyje numatyta atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Žuvusioji R. M. šiuo socialiniu draudimu buvo apdrausta. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, apdraustajai R. M. žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2005 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. D1060 R. M. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu. Jos šeimos nariams lygiomis dalimis išmokėta 99 000 Lt vienkartinė laidojimo pašalpa ir nuo 2004-12-18 mokama periodinė išmoka apdraustajam mirus po 339,08 LT (nuo 2005-07-01 – 371,27 Lt), viso 2005-07-31 žuvusios artimiesiems išmokos iš VSDVF sudarė 101 558,88 Lt (2 T, b.l. 148). Tačiau CK 6.284 straipsnio nuostatos taikomos tik sprendžiant pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo, atlyginimo. Nukentėjusiesiems pareiškus ieškinį atlyginti neturtinę žalą šis klausimas sprendžiamas nepriklausomai nuo to, buvo ar ne nukentėjęs asmuo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikata ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi nukentėjusieji asmenys, turėjo teisę šiuo atveju pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. P. neatsargų nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, t.y. būdamas vairuotoju ir „A. Ž. komercinės įmonės“ darbuotoju. Kadangi automobilio savininko ir teisėto valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK (duomenys neskelbtini), tai ši draudimo bendrovė dėl kaltų nuteistojo veiksmų turi pareigą nukentėjusiems atlyginti neturtinę žalą tik LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir jo pagrindu sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ribose. Pagal šį įstatymą ir sudarytą sutartį draudimo bendrovės maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma yra 500 eurų. Likusioje dalyje neturtinę žalą turi pareigą atlyginti tik žalą padaręs asmuo arba šioje byloje – nuteistojo darbdavys. Taigi pagrindinė neturtinės žalos atlyginimo našta tenka nuteistojo darbdaviui - civiliniam atsakovui „A. Ž. komercinei įmonei“. Tokiu atveju CK 6.250 str. 2d. nustatyti neturtinės žalos atlyginio dydžio nustatymo kriterijai turi būti taikomi ir šios įmonės atžvilgiu. Iš „A. Ž. komercinės įmonės“ byloje esančios metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2005 metus matyti, kad šios įmonės pelnas, neatskaičius mokesčių sudaro 80 658 Lt (2 T b.l. 159-162). Apeliantui teismo posėdžio metu pateikus metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2006 m., matyti, kad „A. Ž. komercinės įmonės“ pelnas mokestinio laikotarpio metu sudaro 19 845 Lt. Ši įmonė nuosavybės teise kaip ilgalaikį turtą turi 4 automobilius, kurių pagaminimo metai yra nuo 1979 m. iki 1995 ir kurių bendra likutinė vertė 2006-01-01 dienai sudaro 44 614, 31 Lt (2 T, b.l. 163). Be to, įmonė užsiima vietiniais automobiliniais pervežimais, joje šiuo metu nėra dirbančiųjų asmenų, ką patvirtina VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma. Tai reiškia, kad įmonė neturi plataus savo veiklos tinklo, nepriklauso jokiai įmonių grupei. Įvertinus jos veiklos apimtis, palyginti negausias metines pajamas, greitai besidėvintį turtą (automobilius), taip pat įvertinus tai, kad pagal šios įmonės, kurios teisinė forma – neribotos civilinės atsakomybės individuali įmonė, – prievoles subsidiariai atsako ir jos dalyvis (šiuo atveju – savininkas A. Ž.), tai nukentėjusiems priteisti neturtinių žalų dydžiai yra aiškiai per dideli. Ši išvada darytina atsižvelgus ir į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, nesiekiant įvykusių pasekmių ir iš anksto jų nenumačius, taip pat atsižvelgus į padarytos didelės turtinės žalos dydį, kurį sudaro išmokos iš VSDFV, viso 101 558,88 Lt. Be to, teisė į civilinį ieškinį dėl neatsargiu nusikaltimu padarytos turtinės žalos padarymo sunaikinant troleibusą, sugadinant kasos aparatą, negavus pajamų dėl troleibuso prastovos ir kt. yra pripažinta AB (duomenys neskelbtini), o civilinio ieškinio dydžio nustatymo klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad ateityje turtinės žalos dydis padidės. Mažinant neturtinių žalų dydžius atsižvelgtina ir į tai, kad su žuvusia R. M. viename bute gyveno tik nukentėjęs jos vyras R. M.. Kiti nukentėjusieji - žuvusios tėvai V. T. ir P. T. gyveno ne kartu su žuvusiąja, bet tame pačiame Kauno mieste. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos dydžiai šiems nukentėjusiems mažintini per pusę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog žuvusiosios broliui S. T. neturtinė žala priteista nepagrįstai. Jis negyveno kartu su žuvusiąja, nevedė bendro ūkio, taigi nebuvo jos šeimos narys. Skirtingai negu kad žuvusiosios tėvai, S. T. negavo ir išmokos iš VSDFV. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad S. T. pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M. iš UAB DK (duomenys neskelbtini) priteista 679 Lt 84 ct, o iš „A. Ž. komercinės įmonės“ priteista 4300 litų turtinei žalai atlyginti; civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) iš UAB DK (duomenys neskelbtini) priteista 4231 Lt 99 ct turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. T. iš „A. Ž. komercinės įmonės“ priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir ieškinius šiose dalyse atmesti.

Nukentėjusiajam R. M. iš „A. Ž. komercinės įmonės“ priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 20 000 Lt.

Nukentėjusiajai V. T. iš „A. Ž. komercinės įmonės“ priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 5 000 Lt.

Nukentėjusiajam P. T. iš „A. Ž. komercinės įmonės“ priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 5 000 Lt.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.