Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-107-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-29
Bylos Nr.
1A-192-107-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Stasys Valužis, Rasa Valentinienė
Nukentėjusysis
A. A.
Nuteistasis
L. A.
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-192-107/2010

Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.; 1.1.8.6.2.;

1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Rasos Valentinienės, Stasio Valužio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nukentėjusiajam A. A. (A. A.),nuteistajai L. A.,gynėjai Aleksandrai Voskoboinikovai,vertėjai Livijai Martišauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams;

pagal BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš L. A. priteista AB (duomenys neskelbtini) 51 742,67 litai turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. nuteista už tai, kad 2006-05-23, dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, AB (duomenys neskelbtini) banko Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytai banko darbuotojai pateikė vyro A. A. vardu užpildytus dokumentus: kredito paraišką, kurios eilutėje „Parašas“ pasirašė A. A. vardu, taip patvirtino, jog susipažino su prašomo kredito suteikimo sąlygomis, to paties dokumento eilutėje „Parašas“ A. A. vardu pasirašė sutikdama, jog duomenys būtų teikiami kreditų draudimo bendrovei, banko darbuotojai pateikė sutikimą teikti paklausimus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės ir juos naudoti, eilutėje „Kliento vardas, pavardė“ parašė rankraštinius įrašus „A. A.“ ir eilutėje „Parašas“ jo vardu pasirašė, taip suklastojo tikrus dokumentus.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2006-05-29 AB (duomenys neskelbtini) banko Klaipėdos filialo (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), banko darbuotojai pateikusi savo ir A. A. asmens dokumentus, sudarė vartojimo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu metu šį tikrą dokumentą suklastojo – sutarties lapuose eilutėse „Kredito gavėjo parašas“ pasirašė A. A. vardu. Taip apgaule, sudariusi paskolos sutartį, L. A. įgijo AB (duomenys neskelbtini) bankui priklausančius 50 000 litų, kurie 2006-05-29 buvo pervesti į A. A. mokėjimo kortelės sąskaitą LT (duomenys neskelbtini), ir kuriuos L. A. užvaldė.

Apeliaciniame skunde nuteistoji L. A. savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantės nuomone, jos veikų padarymui įtakos turėjo ir jos vyro elgesys, kadangi jis žinojo ir neprieštaravo, kad kredito paskola būtų įforminta jo vardu, nes pinigai buvo reikalingi jų šeimai, o ne jai asmeniškai. Nuteistoji nurodo, kad vyras paskolos gavimui iš darbovietės paėmė pažymą apie pajamas, abu buvo nuėję į banką. Nuteistosios L. A. teigimu, liudytojos I. M. parodymai, kad 2006-09-15 A. A. kreipėsi į banką su prašymu dėl paskolos įmokų atskaičiavimo iš L. A., patvirtina faktą, kad nukentėjusysis apie banko paskolą žinojo. Vėliau šeimoje prasidėjo nesutarimai, konfliktai, vyras susirado kitą moterį ir tik praėjus trejiems metams kreipėsi į policiją. Apeliantė tvirtina, kad šiuo metu vyras dėl jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės labai išgyvena.

Nuteistoji L. A. supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, tačiau mano, kad yra nubausta per griežtai. Apeliantė nurodo, kad pragyveno daugiau nei 50 metų, tačiau per savo gyvenimą teista ar bausta nebuvo, dirba, charakterizuojama teigiamai, prižiūri 86 metų amžiaus motiną, pati serga cukriniu diabetu, iš dalies atlygino turtinę žalą. Nuteistoji mano, kad būdama laisvėje padarytą turtinę žalą galės atlyginti greičiau. Nuteistosios L. A. nuomone, yra pagrindas jai taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, kadangi paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir mano, kad tokiomis aplinkybėmis pripažintinas jos prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jos elgesys, pradėta atlyginti padaryta žala. Nuteistoji L. A. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-01 nuosprendį pakeisti, vadovautis BK 54 str. 3 d., 59 str. 1 d. 2 p., 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., ir už jos padarytas nusikalstamas veikas paskirti švelnesnes bausmės rūšis, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėja, nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Nuteistosios L. A. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos ji nuteista, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistosios L. A. nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. kvalifikavo teisingai.

Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).

Apie nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas lemiamos reikšmės neturi, jis galimas ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad L. A. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo A. A. pareiškimą, kuris paduotas praėjus daugiau negu dvejiems metams po įvykio (t. 1, b. l. 3). Nuteistoji L. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau faktinių bylos aplinkybių neneigė. L. A. prisipažino, kad buvo atėjusi į banką, tvarkė paskolos dokumentus. Vėliau, pasinaudojusi A. A. banko kortele, dalimis pasiėmė pastarojo sąskaitoje buvusius pinigus. Vėlesnės apklausos metu L. A. prisipažino, kad pasirašė viename sutarties egzemplioriuje už savo vyrą A. A.. Tai patvirtino ir akistatos metu su A. A. (t. 1, b. l. 174–175, 189–191, 194–195). Teisiamajame posėdyje nuteistoji L. A. parodė, kad sutartį dėl paskolos gavimo pasirašė ji, tuo metu su vyru sutarė gerai, todėl ir pinigus naudojo bendrų poreikių patenkinimui (t. 2, b. l. 47). Kad A. A. banko kortele naudojosi abu sutuoktiniai, patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. L. A. ikiteisminio tyrimo pradžioje prisipažino, kad 2006-05-29 į A. A. banko sąskaitą pervestus pinigus A. A. banko kortele paėmė ji. 2006-10-02 bankui L. A. parašė prašymą, kad paskola būtų nurašoma nuo jos sąskaitos (t. 1, b. l. 83). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad iš L. A. sąskaitos iki 2006-10-30 AB (duomenys neskelbtini) bankui buvo pervesti 970 Lt paskolos padengimui (t. 1, b. l. 123). Kad paskolą grąžins pati, L. A. patvirtino ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 52). Nuo 2009-11-04 nuteistoji dirba laiškininke (t. 2, b. l. 64). Po nuosprendžio paskelbimo paskolos padengimui nuteistoji 2010-02-17 AB (duomenys neskelbtini) bankui pervedė 1000 litų, o 2010-04-07 – 200 litų. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. A. savo atsakomybės dėl paimtos paskolos nevengė, stengėsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, savo kaltę iš esmės pripažino. Apeliaciniame teismo posėdyje L. A. dėl padarytų nusikaltimų kalta prisipažino visiškai, patvirtino, kad paskolą dengs ir toliau, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi.

Kolegijos nuomone, nuteistoji L. A. dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos padarymo prisipažino, savo elgesį vertina kritiškai, padaryta žala pradėta atlyginti, todėl gailisi nuoširdžiai. Šias aplinkybes yra pagrindo pripažinti L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsniu numatyta galimybė skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta. Skiriant švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, atsižvelgiama į bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės pavojingumą, padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį pobūdį ir panašiai. Tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Nors A. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jokios paskolos neėmė ir dokumentų banke nepasirašė, o apie jo vardu paimtą paskolą jis sužinojo tik 2007 metais, kai norėjo banko kortele iš savo sąskaitos banke pasiimti pinigų (t. 1, b. l. 10–11, 18, 19, t. 2, b. l. 47–48), tačiau iš A. A. 2006-09-15 prašymo bankui turinio, jog jis sutinka, kad pagal jo 2006-05-29 vartojimo kredito sutartį įmokas mokėtų jo žmona L. A. (t. 1, b. l. 68), matyti, kad A. A. apie iš banko jo vardu paimtą paskolą sužinojo iki 2006-09-15, nepraėjus nė keturiems mėnesiams nuo paskolos paėmimo, bet paskolos paėmimo fakto neginčijo, dėl neteisėtais veiksmais paimtos paskolos į teisėsaugos institucijas nesikreipė, elgėsi abejingai, tuo apsunkino greitą padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimą. Šios aplinkybės L. A. veikų kvalifikavimui įtakos neturi, tačiau A. A. parodymai, kad jo žmona L. A. tvarkė visus ūkinius šeimos reikalus, naudojosi jo banko kortele, patvirtina, kad sutuoktinių santykiai nusikaltimų padarymo metu buvo geri, patvirtina nuteistosios parodymus, kad iš banko paimtas vartojimo kreditas buvo naudojamas ir bendroms šeimos reikmėms tenkinti, o A. A. į policiją kreipėsi tik tada, kai jo santykiai su nuteistąja pašlijo.

Liudytojos banko darbuotojos J. T. ir K. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje apie tai, kad vartojimo kredito sutartyje pasirašė A. A., kategoriškai patvirtinti negalėjo (t. 1, b. l. 23–24, 27–28, 29, 30–31, 32–33, 34, t. 2, b. l. 49, 50). Specialisto išvados, iš kurių matyti, kad banko dokumentus A. A. vardu pasirašė L. A. (t. 1, b. l. 73–76, 91–93), patvirtina, kad nuteistoji nusikalstamas veikas padarė ne be banko darbuotojų aplaidumo. Yra pagrindo tvirtinti, kad banko dokumentai vartojimo kreditui gauti buvo pasirašyti ne banko darbuotojų akivaizdoje.

Iš bylos aplinkybių, apeliacinio skundo motyvų matyti, jog nuteistoji L. A. turėjo pagrindą tikėti, kad jos nusikalstamos veikos neišaiškės, nes L. A. tvarkė visus šeimos reikalus, visą laiką naudojosi nukentėjusiojo A. A. banko kortele, o nukentėjusysis į policiją dėl žmonos elgesio iš karto nesikreipė. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad A. A. apie paimtą iš banko paskolą sužinojo, tačiau į policiją kreipėsi tik praėjus trejiems metams, jos nusikalstamų veikų pavojingumo nesumažina. Iš visumos ištirtų bylos aplinkybių nustatyta, jog L. A. imdama paskolą iš banko A. A. vardu, banko dokumentus pasirašė už savo sutuoktinį, suprato, kad tokiais veiksmais daro nusikaltimą, tačiau nusikalstamos veikos nenutraukė, ją baigė. Nuteistajai jos sumanymą padėjo įgyvendinti banko darbuotojų aplaidumas, A. A. suteikta galimybė naudotis jo banko kortele. Iš nuteistosios L. A. motinos pensininkės M. N. pažymėjimo matyti, kad nuteistosios motina yra senyvo amžiaus, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog motiną išlaiko nuteistoji, kad motina serga sunkia liga ar yra neįgali, kad motinos nėra kam prižiūrėti, duomenų nėra. Iš byloje esančio medicininio pažymėjimo matyti, kad L. A. nustatytas cukrinis diabetas bei kitos bendro pobūdžio ligos, tačiau ši aplinkybė nėra viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje, taikyti jai švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Nuteistajai L. A. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, jog taikydamas švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmės paskyrimą (BK 54 str. 3 d.) teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Taikyti L. A. BK 62 straipsnio nuostatas pagrindų nėra, bet nėra pagrindo nuteistajai taikyti ir BK 54 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis, kuri apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta nuteistajai, aiškiai teisingumo principui neprieštarauja, bausmės paskirtį atitinka. Atsižvelgdama į nusikaltimų padarymo aplinkybes, įvertinusi veikų pavojingumą, nuteistosios asmenybę, kitas aplinkybes, nors ir pripažindama, kad nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, kolegija išimtinių aplinkybių, kad BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. A. už šių nusikaltimų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nenustatė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajai L. A., bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d., vadovavosi, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji L. A. neteista, padarė vieną tyčinį apysunkį (BK 11 str. 4 d.), vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Sunkinančių nuteistosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nusikaltimais padarytą turtinę žalą pradėjo atlyginti. Prie apeliacinio skundo pridėtame rekomendaciniame laiške nuteistoji charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 64).

Atsižvelgdama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kolegija mano, kad apylinkės teismo nuosprendžiu L. A. paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, todėl jos švelnintinos, paskiriant žymiai mažesnes negu BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. sankcijose numatyti bausmės vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistosios L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

L. A. pagal BK 182 str. 2 d. paskirti dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 300 str. 3 d. paskirti dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Rasa ValentinienėStasys Valužis