Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo XXX (toliau – XXX) direktoriaus A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-15 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos administracinio skyriaus vyriausioji specialistė Inesa Byčkova surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog V. J., atstovaujantis VšĮ XXX (toliau – VšĮ XXX), būdamas VšĮ XXX vadovu – vyriausiuoju gydytoju ir atsakingas už VšĮ XXX, taip pat už VšĮ XXX duomenų (dokumentų) teikimą XXX ir nekliudymą XXX specialistams, įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat būdamas atsakingas už XXX specialistų, įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų vykdymą, iki nustatyto termino, 2015-11-18 neįvykdė XXX reikalavimo pateikti duomenis, nepateikė XXX reikalaujamų duomenų apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą per 2015 m. rugsėjo mėnesį, išsamiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“ (1698897 Eur), 4.1 eilutę „Medicinos įranga“ (1940643 Eur). Reikalavimu taip pat prašyta pagrįsti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo įsigyta medicininė įranga, tokiais veiksmais pažeidė LR Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 39 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kurios reglamentuoja, jog sveikatos priežiūros įstaiga sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, privalo laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms. Neįvykdžius Klaipėdos TKL teisėtų reikalavimų ir nepateikus reikalaujamų duomenų, reikalingų XXX funkcijoms vykdyti, pažeisti LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ 3.1. punkto reikalavimai, kai minėtais VšĮ XXX veiksmais yra kliudoma XXX atlikti finansinę PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizę. Įsakymo 3.1 punktu XXX yra pavesta atlikti asmens sveiktos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų panaudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę. XXX, vykdydama LR sveikatos apsaugos ministro 2012-04-26 įsakymo Nr. V-370 „Dėl LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ pakeitimo“ 3.1. punktu nustatytą įpareigojimą bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimo ūkio subjektams analizę, pareikalavo pateikti XXX duomenis apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, vadovaudamasi LR Sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnio, LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 3 p., LR Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 1d. 10 p., 34 str. 1 d. 5 p. nuostatose įtvirtintais pagrindais, turėdama teisę reikalauti ir gauti iš įstaigų būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti informaciją. V. J. tokia savo veika, nevykdydamas XXX pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nepateikdamas reikalaujamų duomenų apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, reikalingų XXX funkcijoms vykdyti, iki nustatyto 2015-11-18 termino, padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 43⁶ str. 1 d., t. y. dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda. 2016-02-04 XXX nutarimu V. J. už protokole nurodytų pažeidimų padarymą, pagal ATPK 43⁶ str. 1 d., paskirta nuobauda - 217 eurų bauda.

Šį nutarimą VšĮ XXX įgaliotieji atstovai apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimu V. J. skundą tenkino ir XXX 2016-02-04 nutarimą, kuriuo V. J. pagal ATPK 43⁶ str. 1 d. paskirta nuobauda – 217 eurų bauda, panaikino ir bylą jam nutraukė.

XXX direktorius A. B. (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti XXX nutarimą nepakeistą, o V. J. skundo netenkinti.

Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016m. gegužės 31 d. nutarimu ir mano, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nutarime išdėstytos išvados neatitinka tikrovės, faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Institucija skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl XXX teisės atlikti finansinę PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat nėra ginčijama XXX teisė šios analizės atlikimui reikalauti tam reikalingos informacijos ir duomenų, o VšĮ XXX pareiga šią informaciją pateikti, tačiau XXX teisė asmens sveikatos priežiūros įstaigų prašyti pateikti informaciją ir (ar) duomenis būtinus XXX funkcijoms vykdyti yra reglamentuota įstatymuose ir kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų veiklą. XXX iš esmės nesutinka su VšĮ XXX veiksmais (neveikimu) dėl XXX pateikiamų prašymų (reikalavimų) vykdymo.

Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad XXX pagrįstai buvo pradėta administracinio poveikio priemonės taikymo procedūra, VšĮ XXX vadovo V. J., dėl dokumentų nepateikimo ir kliudymo teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų ir sprendimų nevykdymo ir V. J., kaip VšĮ XXX vadovo, veiksmuose yra nustačius ATPK 43⁶ str. 1 d., sudėties požymius pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Institucija pabrėžia, kad XXX prašomos pateikti dokumentų kopijos ir informacija yra būtini XXX funkcijoms vykdyti, t. y., atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę, siekiant nustatyti ar PSDF biudžeto lėšos pagal sutartį skiriamos VšĮ XXX naudojamos tinkamai ir racionaliai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VšĮ XXX įgaliotasis atstovas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą šioje administracinėje byloje, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą, o XXX apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir teisėtos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad V. J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė VšĮ XXX, XXX įgaliotuosius, administracinėn atsakomybėn patrauktą V. J., ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, jo jis būdamas VšĮ XXX vadovu, nevykdė XXX pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nepateikė reikalaujamų duomenų apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą, reikalingų XXX funkcijoms vykdyti, iki nustatyto 2015 m. lapkričio 18 d. termino.

V. J. su šiuo pažeidimu nesutiko viso proceso metu ir teigė, kad XXX viršijo jiems suteiktus įgaliojimus ir reikalavo pateikti dokumentus, kurių VšĮ XXX pateikti neprivalo, o reikalingus dokumentus pateikė tinkamai ir laiku, todėl nubaustas yra nepagrįstai.

Teritorinių ligonių kasų funkcijas nustato LR Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis. Šiame įstatymo straipsnio 10 punkte teritorinėms ligonių kasoms viena iš pavestų funkcijų yra savo veiklos zonoje atlikti finansinę bei ekonominę PSDF biudžeto lėšų naudojimo analizę. Ši Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų funkcija įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnyje, pagal kurį šios institucijos atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę. Detalizuojant šią teritorinių ligonių kasų funkciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-15) 3.1 punktu teritorinėms ligonių kasoms pavesta atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę, o nustačius, kad PSDF biudžeto lėšos naudojamos neracionaliai ir įstaigos turi didelių finansinių įsipareigojimų, įsakymo 3.2 punktu pavesta apie tai informuoti įstaigos steigėją, SAM ir Valstybinę ligonių kasą prie SAM. Įsakymu detaliau nereglamentuotos analizės procedūros, todėl teritorinės ligonių kasos joms priskirtoms funkcijoms vykdyti naudojasi teisėmis, numatytomis Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnyje. Šio straipsnio 5 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti. Nurodytoje įstatymo normoje taip pat įtvirtinta, kad šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose. Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus 2012-12-18 įsakymu patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nuostatų 10.5 punktu detalizuota Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 5 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė gauti informaciją, o būtent – apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą (Nuostatų 10.5.6 punktas), taip pat kitą informaciją, reikalingą teritorinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti (Nuostatų 10.5.11 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdydama LR Sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 2 punktą VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2015-09-30 pateikė Asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą už 2015 m. rugsėjo mėnesį pagal nurodytu įsakymu patvirtintą viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos ataskaitos formą. Taigi, galim pagrįstai teigti, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pateikė visą informaciją ir dokumentus, kurią numato LR SAM 2003-10-06 įsakyme Nr. 592, reglamentuojantys punktai. Taip pat XXX prašymu, du kartus nustatytais terminais pateikė atsakymus į XXX paklausimus ir savo motyvaciją, pridėjo LR SAM raštą, kuriame nurodyta TLK PSDF lėšų panaudojimo analizės atlikimo tvarka. 2015-10-09 LR SAM rašte „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino pačios išleisto poįstatyminio akto nuostatas, kad TLK negali išplėstai taikyti įstatymuose įtvirtintos funkcijos atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę. Minėtame rašte teigiama, kad įsakymu nėra numatyta teisė reikalauti pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą detalizuojančius dokumentus (sąskaitas ir kt.) ar atlikti sveikatos priežiūros įstaigos finansinį auditą. SAM nesuteikta teisė aiškinti teisės aktus ir šis SAM raštas gali būti tik rekomendacinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai, todėl XXX plečiamasis LR SAM 2003-10-06 įsakymo Nr. 592 nuostatų aiškinimas dėl dokumentų, kurie nenumatyti norminiuose teisės aktuose, pateikimo yra nepagrįstas.

Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė laiku pateikė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dokumentus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. V-370 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tinkamo naudojimo“ pakeitimo“. Svarbu pažymėti, kad LR Sveikatos apsaugos ministro minėtu įsakymu patvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų ir jų formų, kuriuos gydymo įstaiga privalo pateikti teritorinei ligonių kasai, be to įsakyme nėra numatyta teritorinių ligonių kasų pareigūnų teisė reikalauti papildomų detalizuotų duomenų. Taigi iš to kas anksčiau išdėstyta galima pagrįstai teigti, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė vykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimus, pateikė minėtame įsakyme nurodytus dokumentus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog kliudė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareigūnams atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog V. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir šiai išvadai visiškai pritaria apygardos teismas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

XXX apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.