Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam K. L.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D.Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas: 2014-10-01 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. (3 veikos) 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 ¹ 1d., paskirta bausmė sumažinta 1 trečdaliu, paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str. 2d. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t.y. nuo 2014-01-29 iki 2014-06-28.Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimą - per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. Š., 2014-10-22 apie 3.30 val., būdamas bare, adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusio K. L. paėmė mobilaus ryšio telefoną su dėklu „Samsung I9060 Galaxy Grang Lite“ – bendros 889 litų vertės, nurodydamas, kad nori iš jo telefono paskambinti, išėjo iš baro su paimtu telefonu, taip pagrobė svetimą K. L. priklausantį turtą bendros 889 litų vertės.

Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Užėjęs į barą, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė išgėrinėjantį nukentėjusįjį Kęstutį. Jam išsikrovinėjo telefonas, todėl nukentėjusiojo paprašė telefono paskambinti. Nukentėjusysis davė telefoną pasiskambinti, skambino iš to telefono, išėjo iš baro, tačiau į barą nebegrįžo, telefono nukentėjusiajam negrąžino. Jis pripažįsta, kad pasisavino svetimą turtą, t.y. telefoną. Parsinešęs pasisavintą telefoną pasidėjo namuose, o po to davę naudotis dėdei V.. Dėdė V. klausė iš kur telefonas, jis atsakė, kad gavo jį už skolą, melavo. Davė dėdei naudotis telefonu, o šis sakė, kad jei jis jam patiks, tai sumokės pinigus. Po savaitės pasikvietė į policijos komisariatą, telefoną su dėklu grąžino nukentėjusiajam. Telefonas gali kainuoti 889 Lt Savo elgesį vertina labai blogai, atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

D. Š. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

- Nukentėjusiojo K. L. parodymais, kad 2014-10-21 apie 23.00 val. nuėjo į parduotuvę-barą, esantį (duomenys neskelbtini). Bare nusipirko išgerti, po kiek laiko pradėjo kalbėtis su nepažįstamu vyriškiu, kuris sėdėjo prie gretimo stalo. Apie 3.30 val. minėtas vyriškis jo paprašė telefono pasiskambinti, nurodydamas, kad jo telefonas išsikrovė. Nieko blogo negalvodamas vyriškiui padavė savo telefoną. Būdamas bare vyriškis kažkam skambino, ilgai kalbėjosi, po pokalbio vyriškis greit su juo atsisveikino ir išėjo. Išėjęs vyriškis jam negrąžino telefono “Samsung I9060 Galaxy Grand Lite“, IMEI (duomenys neskelbtini), 849 Lt vertės su „Tele 2“ operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo juodos spalvos dėkle, 40 Lt vertės. Apie 8.30 val. jis skambino į savo numerį, tačiau telefonas buvo išjungtas. 2014-10-22 jis nuėjo į barą, dirbo kita padavėja, ji pasakė, kad niekas telefono neatnešė. Dėl telefono vagystės padaryta 889 Lt žala. Papildomos apklausos metu parodė, kad telefoną su dėklu atgavo iš tyrėjos, civilio ieškinio nereiškia, turtinė žala nepadaryta.( 9,11 b.l.)

- Liudytojo V. S. parodymais, kad jis jau apie 10 metų naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jo sesers sūnus D. Š.. 2014 m. spalio mėn. tikslios datos neatsimena jam Dovydas pasiūlė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ tikslaus modelio neprisimena. Minėtą telefoną pasiėmė iš jo pasinaudoti, bei su Dovydu sutarė, kad jei jis jam patiks, jis už jį jam duos 400 Lt. Dovydas paminėjo, kad telefoną gavo iš draugo, kuris jam buvo skolingas. Kadangi kaina buvo gera, jis jį pasiėmė. (16 b.l.)

- K. L. pareiškimu, kad 2014-10-21 apie 23.00 val. nuėjo į parduotuvę-barą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Apie 3.30 val. vyriškis paprašė jo telefono paskambinti merginai, jis nieko blogo negalvodamas vyriškiui padavė savo telefoną. Jis nekreipė dėmesio kada vyriškis baigė kalbėtis telefonu, tačiau pastebėjo, kad jis iš baro išėjo, negrąžinęs telefono Samsung I9060 Galaxy Grand Lite“, IMEI (duomenys neskelbtini), 849 Lt vertės, kuris buvo įdėtas į juodos spalvos dėklą, 40 Lt vertės. Dėl telefono vagystės jam padaryta 889 LT turtinė žala. (2 b.l.)

- Įvykio vietos apžiūros protokolu, planu – schema, kad nusikalstama veika buvo padaryta adresu V. Krėvės pr. 104A, Kaune. (5-7 b.l.)

- Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas K. L. iš jam pateiktų 6 vyriškių nuotraukų atpažįsta D. Š., kaip asmenį 2014-10-22 iš jo pavogusį mobilaus ryšio telefoną „Samsung I9060 Galaxy Grand Lite“. (13-14 b.l.)

- Daiktų pateikimo protokolu iš kurio matyti, kad 2014-11-19 liudytojas V. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung I9060 Galaxy Grand Lite“.( 17 b.l.)

- Mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung I9060 Galaxy Grand Lite, kurį daiktų pateikimo protokolu pateikė liudytojas V. S.. (18 b.l.)

- Pakvitavimu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam K. L. grąžintas jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung I9060 Galaxy Grand Lite“ su dėklu. (12 b.l.)

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR BPK 20 str., jie laikytini įrodymais.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. Š., nurodydamas, kad nori iš nukentėjusiojo telefono paskambinti, paskambinęs, išėjo iš baro su nukentėjusiojo telefonu, taip tyčia pagrobė svetimą nukentėjusiajam K. L. priklausantį turtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung I9060 Galaxy Grang Lite“ su dėklu. Pagrobto turto vertė 257,47 euro (889 Lt), kuri viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str.). Taigi, kaltinamojo D. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. Š. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jokių pretenzijų nereiškia, ieškinio nereiškia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, ieškosi darbo, baustas administracine tvarka (69 b.l.) Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (73 b. l.), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje nekonsultuotas ( 71 b. l.), anksčiau teistas (50-69 b.l.), naują nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis, asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis yra laikomas recidyvistu, o BK 56 str. 1 d. numatyta, kad už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytą nusikalstamą veiką D. Š. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, nustatant terminą mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-499, Žin., 2000, Nr. 89-2741) nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2014-10-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nes nusikaltimas, už kurį D. Š. teisiamas, padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, esant BK 75 str. 1 d. nustatytiems formaliems pagrindams pagal nusikalstamų veikų kategorijas, paskirtą bausmės rūšį bei dydį, teismo sprendimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą galimas tada, kai yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipa­žinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Turi būti įvertinama taip pat ir tai, kokią įtaką realus bausmės atlikimas turės teigiamiems kaltininko socialiniams ryšiams (darbui, mokslui, pagalbai reikalingiems priežiūros asmenims ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Taigi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, privaloma įvertinti BK 54 str. 2 d. nurodytas ir kitas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2K–272/2013).

Vertinant D. Š. asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, jog jis anksčiau teistas tik vieną kartą, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau daugiau jokių įtarimų, nuo veikos padarymo, t.y. 2014-10-22 iki nuosprendžio priėmimo, dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų D. Š. atžvilgiu nepareikšta. Šios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu skirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (44,45, 46,48 b.l. ), jų nepažeidė. D. Š. yra jauno amžiaus, ieškosi darbo, pradeda kurti šeimyninį gyvenimą, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis pretenzijų neturi, sutiko su prokuroro prašymu taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgtina į tai, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, civilinio ieškinio byloje nėra, nukentėjusiajam yra grąžintas iš jo pagrobtas turtas, pretenzijų neturi, D. Š. kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo.

Įvertinus visa, teismas daro išvadą, jog D. Š. stengiasi laikytis visuomenėje priimtino elgesio reikalavimų ir įstatymų, todėl taikytinas D. Š. atžvilgiu teisinę padėtį lengvinantis institutas ( BK 75 str.) ir skirtinas bausmės vykdymo atidėjimas - 1 metams 8 mėnesiams. Teismas sprendžia, kad D. Š. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą - 1 metams 8 mėnesiams ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti.

Atidedant laisvės atėmimo vykdymą bei atsižvelgiant į D. Š. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai ( BK 70 str. ) bei pareigas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, (BK 75 str. 2 d. 5 p.) ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždraudžiant išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 75 str. 2 d.7 p., 8 p.), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir paskirti 9 (devynių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtąją bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendžiu paskirta, neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį:

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu;

- per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti (mokytis) arba užsiregistruoti darbo biržoje;

- be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. D. Š. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose .

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti D. Š. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t.y. nuo 2014-01-29 iki 2014-06-28.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtą D. Š., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.