- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-94-485/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- A. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Ramūno Antanavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., gim. 1970 m. rugpjūčio 30 d., nuteistas 2000 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 str. 8 p., 272 str. 2 d., 234 str. 1 d., 42 str. – 18 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 43 str., bausmė subendrinta su 1996 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 19 m.
2003 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veikos iš BK 105 str. 8 p., 272 str. 2 d. perkvalifikuotos į BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 3 d. atitinkamai, ir vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 64 str. 3 d. subendrinus su pagal BK 234 str. 1 d. paskirta bausme, taip pat su dalimi bausmės, paskirtos 1996 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 19 m.
2005 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 1996 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. , 271 str. 2 d. paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė ir papildomo turto konfiskavimo bausmė panaikinti.
2005 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2000 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta ir 2003 m. spalio 16 d. nutartimi peržiūrėta ir subendrinta 18 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. subendrinta su bausme, paskirta pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d., ir paskirta galutinė bausmė – 18 m. laisvės atėmimo.
2005 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2000 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pripažintas A. D. kaip itin pavojingo recidyvisto statusas panaikintas.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1999 m. birželio 18 d., pabaiga – 2017 m. birželio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 64-PR-109 nutarta taikyti nuteistajam D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 4 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo asmens bylos duomenys, neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis A. D. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį, neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, tenkinti nuteistojo prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą ir patvirtinti 2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos nutarimą Nr. 64-PK-109. Nuteistasis nurodo, kad administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, turi II grupės invalidumą, iš gaunamos pašalpos moka priteistą ieškinį, šiuo metu mokosi suvirintojo specialybės, dalyvauja renginiuose, neturi nuobaudų, laisvėje yra dirbęs darbininku, turi žmoną, kuri jį lanko ir laukia jo, jau atliko didelę dalį bausmės (16 m. 6 mėn.) ir liko 1 m. 6 mėn. Teigia, kad nors apylinkės teismas nurodo, jog atliko mažą bausmės dalį, tačiau apeliantas mano, kad per bausmės atlikimo laikotarpį suprato ir pasitaisė, gali integruotis į visuomenę. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti lygtinį paleidimą apeliantui, nurodė, jog paleidus jį lygtinai, visuomenė nesupras, kad bus įgyventas teisingumas. Tačiau, anot nuteistojo, reikia užduoti klausimą, ar jam atlikus bausmę ir išėjus, visuomenė jį priims ir vertins, kad jam buvo tinkamai pritaikytas teisingumas. Tvirtina, kad paleistas į laisvę anksčiau laiko nepažeidinės įstatymų, vykdys įpareigojimus, nustatytus pagal BVK 157 str. 2 d. 4 p.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš to seka, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ar yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. D. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatytas vidutinis (artimas aukštai) nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 97 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo A. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip anksčiau minėta, nuteistasis A. D. vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje siuvinių gamintojo specialybės, šiuo metu toje pačioje mokykloje mokosi suvirintojo specialybės, dalyvavo „Nuteistųjų rengimo savarankiškam gyvenimui, stiprinant motyvaciją integruotis į visuomenę ir darbo rinką“ ir „Nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo“ programose, tačiau vien tik mokymasis ir dalyvavimas minėtose programose nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 102 balai pagal OASys), tačiau yra pakankamai didelė (97 balai). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu A. D. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (9 kartus), ir baustas (15 kartų), paskutinį kartą nuobauda paskirta 2013-10-29 už narkotinių medžiagų vartojimą, ji negalioja tik nuo 2014-10-29. Pažymėtina ir tai, kad nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistojo reakcija į socialines priemones silpna ir trumpalaikė, jis atlieka bausmę už nusikaltimą, kurį padarė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir nors suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, neigia, kad turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau nusikaltimai padaromi apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat bausmės atlikimo metu jis 4 kartus baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, be to, nuteistasis nuolat dalyvauja veiklose, kurios skatina nusikalstamumą, visuomenėje didžiąją dalį laiko leisdavo su kitais teisės pažeidėjais, jam būdingas stimuliacijos poreikis, nepakelia nuobodulio ir ilgalaikės veiklos, kas įvertinta kaip kriminogeniniai veiksniai, padidinantys galimybę nusikalsti pakartotinai.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis pastaruoju metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 9 kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir gerą elgesį bei mokslą, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. D. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.